Išsamios Pranckiečių Biografijos: Akademikas, Politikas ir Kunigas

Lietuvos istorijoje ryškūs pėdsakai palikti dviejų iškilių asmenybių, kurių pavardė Pranckietis yra glaudžiai susijusi su mokslo, politikos ir dvasinio gyvenimo sritimis. Šiame straipsnyje apžvelgsime Viktoro Pranckiečio, žinomo agronomo ir politiko, bei monsinjoro Vinco Algirdo Pranckiečio, ilgamečio kunigo ir Jonavos rajono Garbės piliečio, gyvenimo ir veiklos kelius.

Viktoras Pranckietis: Biografija, mokslinė ir politinė karjera

Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas

Viktoras Pranckietis, agronomas, biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, gimė 1958 m. liepos 26 d. Rutelių kaime, Kelmės rajone. Mokėsi Tytuvėnų vidurinėje mokykloje. Nuo 1973 m. pradėjo mokytis Tytuvėnų žemės ūkio technikume (dabar - Kelmės profesinio rengimo centras), kur įgijo agronomo kvalifikaciją. 1977-1982 m. studijavo Lietuvos Žemės ūkio akademijoje (dabar - Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija), įgijo mokslinio agronomo išsilavinimą. 1998 m. V. Pranckietis apsigynė biomedicinos mokslų daktaro laipsnį.

Mokslinė ir akademinė veikla

Prieš stodamas į akademiją, V. Pranckietis 1976-1977 m. dirbo Tytuvėnų sodininkystės tarybinio ūkio sodo agronomu. Nuo 1982 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje jaunesniuoju mokslo darbuotoju. Jo akademinė karjera sparčiai kilo: nuo 1986 m. - asistentu, 1988-1991 m. - Agronomijos fakulteto prodekanu, vėliau - vyriausiuoju dėstytoju, docentu. 2006-2008 m. ėjo Sodininkystės ir daržininkystės katedros vedėjo pareigas. Vėliau, 2008-2016 m., V. Pranckietis dirbo Aleksandro Stulginskio universiteto (dabar - Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija) Agronomijos fakulteto dekanu. Jam suteiktas profesoriaus vardas.

V. Pranckiečio mokslinės veiklos sritis - sodininkystė. Dirbdamas Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto dekanu, daugybę savo jėgų ir laiko jis skyrė ypatingai uogai - margalapei aktinidijai tirti. Aktinidija yra Tolimųjų Rytų augalas, kurį A. Stulginskio universiteto mokslininkai „pripratino“ prie mūsų klimato. Kartu su kolegomis 1995 m. jis išvedė 4 margalapių aktinidijų veisles. Šiuo metu universitete yra nedidelė aktinidijų plantacija, kurioje pernai buvo surinktas maždaug 400 kilogramų derlius, o šiemet - beveik 700 kilogramų.

Aktinidija - C vitamino bomba. Vienos didelės uogos pakanka patenkinti visos dienos normą. Šio vitamino kiekiu su aktinidija lygiuotis gali tik erškėtuogė. Stebuklingąją uogą ASU mokslininkų dėka galima auginti ir Lietuvoje. Į didžiąją politiką žengęs mokslininkas didžiuojasi, kad pavyko savo tyrinėjimus paversti produktu, kurio trokšta visas pasaulis. Šiaulių saldainių fabrikas „Rūta“ iš aktinidijų gamina dražė ir želė saldainius. UAB „Rūta“ inovacijų vadovė Rūta Gilaitienė teigia, kad fabrikas kartu su mokslininkais šį saldainį kūrė keletą metų. V. Pranckietis uoliai darbavosi visose šio galutinio produkto kūrimo stadijose - nuo veisimo iki saldainio.

Uogos pirmiausia yra liofilizuojamos - užšaldomos ypač žemoje temperatūroje - iki 80 laipsnių šalčio. Liofilizacija - tai technologinis procesas, kurio metu vaisiai ir uogos džiovinami dideliame šaltyje (-80°C) vakuuminėje erdvėje. Liofilizuojant nenaudojamos jokios cheminės medžiagos ar konservantai ir yra išsaugoma beveik 100 proc. produktuose esančių biologiškai vertingų medžiagų. Šis džiovinimo būdas turi dar vieną privalumą - žaliava išlaiko pirminę formą, o jos tekstūra yra specifinė, traški ir puri.

Fabrikas iš ūkininkų uogas superka, moka apie du eurus už kilogramą. Firminėje saldainių parduotuvėje sveriamų šių saldainių nėra - tik supakuoti į pakelius. Vieno pakelio kaina - 3 eurai. Pardavėja teigia, kad šių saldainių dėl riboto kiekio galima įsigyti tik firminėse parduotuvėse. Prakandus pirmąjį saldainį, liežuvį užlieja aromatingas rūgštumas, kurį šokoladas vėliau šiek tiek sušvelnina. Uoga gana rūgšti, primena mažus kivius, todėl su baltuoju šokoladu ji labiausiai tinka. Liofilizacija - geriausias būdas visoms uogos savybėms išsaugoti. Be to, V. Pranckietis nuo 1999 iki 2015 m. taip pat užsiėmė ūkininkavimu.

Viktoro Pranckiečio profesinė karjera

Politinė veikla

Į aktyvią politiką V. Pranckietis įsitraukė palyginti vėlai. 2015-2016 m. jis buvo Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, o 2016 m. išrinktas į Seimą Raudondvario vienmandatėje apygardoje. 2016-2020 m. ėjo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pareigas. Iš pradžių jis priklausė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), kurioje 2014-2019 m. buvo tarybos ir valdybos narys, pirmininko pavaduotojas. Tačiau po konflikto su tuometiniu partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu 2019 m. V. Pranckietis iš partijos pasitraukė. Vėliau prisijungė prie Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, kurio nariu yra nuo 2020 m. 2020 ir 2024 m. vėl buvo renkamas Seimo nariu.

Per konfliktą su R. Karbauskiu V. Pranckietis atsiskleidė kaip ryžtingas ir principingas politikas. Konfliktas kilo, kai LVŽS po naujo koalicinio susitarimo siekė pašalinti V. Pranckietį iš Seimo pirmininko posto. V. Pranckietis tai viešai pavadino „šantažu“ ir pareiškė, kad paklūsta Lietuvos įstatymams, o ne partijos lyderio „įsakymams“. Jis atsisakė trauktis iš pareigų, tačiau vėliau pasitraukė iš partijos. Seime buvo inicijuotas balsavimas dėl jo atleidimo iš Seimo pirmininko pareigų - tokio balsavimo paprašė pats V. Pranckietis.

Moksliniai pasiekimai ir asmenybė

V. Pranckietis moka anglų, rusų, vokiečių, lenkų kalbas. Jis yra agronomas ir politikas, buvęs Seimo pirmininkas, šiuo metu einantis Seimo nario pareigas.

Monsinjoras Vincas Algirdas Pranckietis: Gyvenimas ir nuopelnai

Kunigo kelias ir tremties patirtis

Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje sekmadienį paminėtos 100-osios kunigo, Jonavos rajono Garbės piliečio Vinco Algirdo Pranckiečio gimimo metinės. Monsinjoras V. A. Pranckietis gimė 1923 m. sausio 7 d. Jis buvo ilgametis Jonavos šv. apaštalo Jokūbo parapijos klebonas. Buvęs Sibiro tremtinys visą gyvenimą paskyrė ganytojiškam pašaukimui, mylėjo kiekvieną artimą ir dalijo savo meilę sutiktiems žmonėms.

Jonavos rajono mero pavaduotoja Birutė Gailienė sako: „Daugeliui Jonavos gyventojų teko vienaip ar kitaip gerbiamą monsinjorą pažinti - ne vieną jis krikštijo, tuokė, ar tiesiog paguodos žodį sunkią minutę sakė. Man Prelatas visuomet buvo šviesos žmogus - be pykčio, be arogancijos, be pagiežos. Daugelį metų praleidęs tremtyje jis, rodos, tikrai turėjo priežasčių nusivilti likimu, tačiau priešingai - tai buvo kuriantis, telkiantis, vienijantis Kunigas.“

Literatūrinė kūryba ir Jonavos Garbės pilietis

Atsidėjęs kūrybiniam darbui, kunigas V. A. Pranckietis parašė keturias knygas:

• „Baikalo žvejys“ (1998 m.)
• „Ne vien duona...“ (1999 m.)
• „Vynmedis ir jo šakelės“ (2005 m.)
• „Padraugaukime“ (2008 m.)

2000 m. V. A. Pranckiečiui, kaip nenuilstančiam katalikybės, dorovės ir moralės tiesų skleidėjui, daug jėgų ir sumanumo įdėjusiam bažnyčių atkūrimui ir gražinimui, suteiktas Jonavos rajono Garbės piliečio vardas.

Atminimas

Kunigas V. A. Pranckietis mirė 2016 m. gegužės 3 d., palaidotas Jonavos šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios šventoriuje.

tags: #pranckiecio #gimimo #metai

• išsami instrukcija, kaip išvalyti kūdikio nosį
• Kaip ugdyti vaikus su autizmu?
• Kūdikio raidos etapai
• kodėl verta įtraukti šviežias daržoves į vaikų mitybą
• Išsamus gidas apie dirbtinį apvaisinimą