Nėštumo metu rūpinimasis savimi: viskas, ką reikia žinoti
Nėštumas - nuostabus laikotarpis, nors neretai, kaip ir kiekviena nauja patirtis, sukelia nemažai nerimo ir klausimų. Kaip besilaukiant pasirūpinti savimi ir vaikelio sveikata bei nuo ko pradėti tai daryti? Sužinojus apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį.
„Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas“, - sako G. Šukienė.
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Pasak G. Šukienės, moteriai, sužinojusiai, kad laukiasi, svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę.
„Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku“, - akcentuoja G. Šukienė.
Pokyčiai organizme ir kūdikio vystymasis
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos.
Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti.
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.
Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais. Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties.
Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrimos vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius t.y. 27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu.
Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų dregmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Dažni nėštumo simptomai ir kaip su jais tvarkytis
Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjį trimestrą, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
Krūtų jautrumas. Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aišku kas sukelia šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterone lygiu.
Nuotaikos pokyčiai. Dažnas šlapinimasis. Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Mieguistumas. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta.
Nemalonios išskyros iš makšties. Gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga.
Kūno pokyčiai. Nėštumui didėjant, vaisiaus pirmeigė dalis, galvutė, pradeda spausti dubens venas ir trikdo veninio kraujo ištekėjimą iš kojų. Be to, dar yra faktorių, tokių kaip: padidėjęs cirkuliuojančio kraujo kiekis nėščiosios organizme, dėl nėštumo hormonų sumažėjęs kraujagyslių sienelių tonusas, kurie dar labiau apsunkina veninę kraujotaką nėščiosios organizme.
Didėja estrogenų kiekis - dėl šio hormono nėščiųjų dantenos būna hiperemiškos ir lengvai kraujuoja. Didėja AKTH (adenokortikotropinio hormono), antidiuretinio hormono, aldosterono, kortizolio ir kt. Sumažėja tulžies pūslės tonusas - tirštėja tulžis, sunkėja jos nutekėjimas į žarnyną. Kinta imuninė sistema. Didėja medžiagų apykaitos greitis, todėl išauga vitaminų, energijos poreikis. Auga gimdos dugnas (nes auga gimdoje besivystantis mažylis ir daugėja vaisiaus vandenų). Didėdama gimda stumia žarnyną į viršų ir į šoną (nes gimda fiziologiškai yra pakrypusi į dešinę).
Nėštumo pabaigoje pilvą kartais išberia raudonais, niežtinčiais mazgeliais - tai dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP). Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP, angl. Mazgeliai dažniausiai iškyla strijų įtrūkimuose, tačiau jie gali susilieti į didesnes, patinusias, paraudusias dėmes. Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė yra nepavojinga, bet bėrimai nemalonūs, erzinantys, niežtintys. Medikai ir mokslininkai nėra tikri dėl bėrimo priežasčių, tačiau, manoma, kad įtakos turi odos tempimasis ir imuninės sistemos atsakas.
Odos tempimasis. Nėštumo metu per trumpą laikotarpį priaugama daug svorio, oda stipriai įsitempia, gilesniuose jos sluoksniuose atsiranda įtrūkimų - strijų.
Imuninės sistemos atsakas. Jeigu kyla abejonių, gali būti atliekami įvairūs tyrimai, siekiant atmesti kitas, su bėrimais ir niežuliu nėštumo metu siejamas ligas ir būkles.
Nesikasykite! Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė sukelia stiprų niežulį, tačiau labai svarbu stengtis nesikasyti, nes tai tik pablogins odos būklę.
Vėsūs kompresai. Į rankšluostį įvyniokite ledukų ar šaldytų daržovių pakelį ir kompresą 15-20 min. palaikykite ant labiausiai išbertų, niežtinčių vietų. Kompresą galima prisidėti kelis kartus per dieną.
Odos drėkinimas.
Vaistai. Jeigu „paprastesnės“ priemonės nepadeda, gydytojas gali išrašyti uždegimą mažinančių, vietiškai veikiančių vaistų. Dažniausiai skiriami vietiniai kortikosteroidai: kremai, geliai, emulsijos ar kt. Labai retai, tik pavieniais, ypač sudėtingais atvejais skiriama kortikosteroidų tablečių.
Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Sveika mityba ir gyvensena
Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
„Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų“, - atkreipia dėmesį G. Šukienė.
Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. „Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti.
Vitamino D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kriterijai yra bendrinio pobūdžio, o kiekvienas nėštumas yra individualus.
Specifiniai nėštumo sutrikimai
FOTO: Kraujo dėmės ant kelnaičių nėštumo metu gali išgąsdinti, tačiau kai kuriais atvejais nestiprus pakraujavimas nieko blogo nereiškia. Vis dėlto, tai, koks kraujo kiekis ir kokia kokybė yra nepavojingi, gali pakomentuoti tik gydytojas, todėl pastebėję net ir menkiausią kraujo dėmę, būtinai kreipkitės į medikus, rašoma tinklalapyje mama-likes.ru.
Pirmojo trimestro metu (per pirmuosius tris nėštumo mėnesius) besivystantis vaisius prisitvirtina prie gimdos sienelės. Šiuo laikotarpiu gali būti nedidelis kraujavimas arba tepliojimas. Taip dažniausiai pasitaiko įprastų mėnesinių metu arba po lytinio akto. Išskyros paprastai būna rausvos arba rudos, tačiau jų nėra tiek, kad persisunktų per įklotą ar kelnaites. Gimdos kaklelio pokyčiai nėštumo metu taip pat gali sukelti tepliojimą. Paprastai išskyros netrunka ilgiau dviejų dienų.
Nors aprašytasis kraujavimas nėra persileidimo simptomas, vis dėlto, jei kraujavimas smarkus, tai išties gali reikšti persileidimą. Jei kraujo tiek, kad jis persisunkia per kelnaites, jei jums skauda pilvą, ir skausmas kankina ilgiau nei valandą, vertėtų sunerimti - nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
Kai nėštumas nutrūksta iki 24-os savaitės, tai vadinama persileidimu. Deja, persileidimą patiria apie 20 proc. besilaukiančių moterų. Dažniausiai persileidimas nėra susijęs su motinos veikla - jį paprastai iššaukia vaisiaus vystymosi ypatumai. Jei kūdikis neturi užtektinai chromosomų - tai yra, „statybinės medžiagos“ - jis tinkamai nesivysto, todėl ir įvyksta persileidimas. Persileidimą taip pat gali sukelti problemos su placenta, užsitęsę būsimos motinos sveikatos sutrikimai, infekcija, gimdos struktūros problemos arba susilpnėjęs gimdos kaklelis.
Persileidimo simptomai:
- Kraujavimas, išsiskiriantys kraujo krešuliai
- Skystos išskyros iš makšties
- Audinių pasišalinimas iš makšties
Kai kuriais atvejais besilaukiančios moterys nepatiria nė vieno iš išvardytų simptomų - tiesiog nebepasireiškia jų įprasti nėštumo simptomai.
Kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie išorinės gimdos sienelės, dažniausiai kiaušintakyje, tai vadinama ektopiniu arba negimdiniu nėštumu. Tai taip pat gali sukelti kraujavimą, ir gali netgi baigtis mirtimi. Paprastai vaisius tokiu atveju šalinamas medikamentais arba atliekant operaciją.
Ektopinio nėštumo simptomai dažniausiai pasireiškia tarp ketvirtos ir dvyliktos nėštumo savaitės. Kiti negimdinio nėštumo simptomai be kraujavimo gali būti tokie:
- Pilvo skausmas apatinėje pilvo dalyje, tik vienoje pusėje
- Peties skausmas
- Sunkumas tuštinantis ar šlapinantis
- Kraujavimas iš makšties arba rudos, vandeningos išskyros.
Papildomi tyrimai nėštumo metu
Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku. Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė.
„Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR“, - teigia gydytoja akušerė-ginekologė G. Šukienė.
Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai.
11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
„Naudinga žinoti, jog kai kuriose gydymo įstaigose yra teikiamos nėščiųjų priežiūros paslaugos pagal įvairias individualizuotas programas, pritaikytas atsižvelgiant į kiekvienos nėščiosios poreikius ir sveikatos būklę. Jas vykdo patyrę akušeriai-ginekologai, užtikrinantys kvalifikuotą ir rūpestingą priežiūrą viso nėštumo metu, nėščiosioms atliekami tyrimai modernia įranga, užtikrinama tiksli diagnozė ir ankstyva ligų prevencija“, - pasakoja G. Šukienė.
Nėštumo priežiūra
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
