Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio bei jo įgyvendinimo kokybės analizė
Švietimo įstatymas numato, kad už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir savininko teises bei pareigas įgyvendinanti institucija. Bendrojo ugdymo kokybę užtikrina valstybė, tuo tarpu už savivaldybių teikiamą ikimokyklinio ugdymo organizavimą atsako pačios savivaldybės. Jos, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, teikia pritarimą įstaigos parengtai ikimokyklinio ugdymo programai, kadangi kiekviena įstaiga rengia savo ikimokyklinio ugdymo programą. Priešingai, Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa yra nacionaliniu lygiu patvirtinta programa, kuria vadovaujasi visi priešmokyklinio ugdymo teikėjai.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų vertinimo sistema
Kadangi valstybės lygiu nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo tvarkos, dalis savivaldybių yra pasitvirtinusios savo neformaliojo švietimo mokyklų, kartu - ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigų, vertinimo tvarkos aprašus. Valstybės kontrolė 2018 m. rugsėjo 27 d. paskelbtoje veiklos audito ataskaitoje nurodė, kad neformaliojo švietimo mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašus yra pasitvirtinusios 30 proc. šalies savivaldybių. Savivaldybės kaip įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos organizuoja ar pačios, tiksliau - jų vidaus audito skyriai, atlieka švietimo įstaigų auditus bei temines patikras.
Mokyklų veiklos įsivertinimas
Mokyklos pačios gali atlikti savo veiklos įsivertinimą, kurio sritis ir atlikimo metodiką pasirenka mokyklos taryba. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos įsivertinimas atliekamas pagal dar 2005 m. patvirtintą Ikimokyklinio ugdymo mokyklos vidaus audito metodiką. Jos paskirtis - padėti mokyklai susikurti suderintą, nuoseklų ir lankstų mokyklos veiklos įsivertinimo modelį, kurį taikant būtų gaunami patikimi duomenys apie mokyklos veiklos kokybę.
Pagal tam tikrus požymius vertinamos šios sritys mokykloje:
- Etosas;
- Vaiko ugdymas ir ugdymasis;
- Vaiko ugdymo(si) pasiekimai;
- Parama ir pagalba vaikui, šeimai;
- Ištekliai ir mokyklos valdymas.
Įsivertinus šias sritis, nusistatomi privalumai ir trūkumai. Pastebėta, kad kai kurios mokyklos, vertindamos savo veiklą, naudojasi bendrojo ugdymo mokykloms skirta priemone - Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika.
Bendrojo ugdymo mokyklų vertinimo patirtis
Bendrojo ugdymo mokyklos išorinį vertinimą inicijuoja mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, o atlieka Nacionalinė švietimo agentūra ir jos rengiami išoriniai vertintojai. Šis procesas skirstomas į kelis tipus:
| Vertinimo tipas | Aprašymas |
|---|---|
| Visuminis | Vertinama visa mokyklos veikla. |
| Teminis | Vertinama mokyklos veikla, gilinantis į švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą aktualią temą. |
| Rizikos | Vykdomas mokyklos veiklos rizikos veiksnių identifikavimas, analizė ir tobulinimo galimybių numatymas. |
Vertinimo procesas prasideda mokyklos įsivertinimu. Su juo susipažinę išorės vertintojai vizituoja mokykloje ir renka informaciją. Vertinimo mokykloje metu daugiausiai dėmesio skiriama ugdymo proceso stebėjimui - tam skiriama ne mažiau kaip 75 procentai vertintojų darbo mokykloje laiko.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų veikla vertinama per atestaciją - taip pat kaip ir bendrojo ugdymo mokytojų. Svarbu pažymėti, kad iki 2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra įsipareigojusi sukurti ikimokyklinio ugdymo įstaigų išorinio vertinimo sistemą, siekiant nuoseklesnės švietimo kokybės užtikrinimo.
tags: #ikimokyklinio #priesmokyklinio #ugdymo #turinio #ir #jo
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
