Reikalavimai ikimokyklinio ugdymo pedagogui ir profesinio augimo perspektyvos

Ikimokyklinis ugdymas yra fundamentalus etapas vaiko raidai, o ikimokyklinio ugdymo pedagogas atlieka itin svarbų vaidmenį formuojant jaunosios kartos ateitį. Šiame straipsnyje apžvelgsime esminius reikalavimus, keliamus ikimokyklinio ugdymo pedagogui Lietuvoje, jo profesinio rengimo sistemą, darbo sąlygas ir karjeros galimybes.

Pedagogų rengimo sistema Lietuvoje

Pedagogų rengimas - vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir pedagogo profesinį augimą, kuris prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijas.

Pedagogų rengimo problematika ir prioritetai

Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene. Pedagogo profesija nepatraukli - į pedagogikos studijas stoja nepakankamai studentų, iš baigusiųjų studijas per mažai pasirenka dirbti mokykloje. 2021-2030 m. švietimo plėtros programoje identifikuotos problemos, kad pedagogo profesija nėra patraukli ir pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių. 2020-2024 m. Vyriausybės programoje vienu iš prioritetinių projektų yra „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai”. Planuojama dirbti išvien su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad būtų sudarytos sąlygos mokytojams įgyvendinti savo tiesioginę misiją - ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus. 2016-2020 m., įgyvendinant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuotą projektą „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“, buvo sukurtas pedagogų poreikio prognozavimo modelis. Šio modelio tikslas - pateikti prielaidas tikslesniam pedagogų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų asmenų planavimui.

Pedagogų rengimo modelis ir studijos

Pedagogus Lietuvoje ruošia aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Iki 2018 m. rugsėjo pedagogus rengė aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. 2018 m. gegužės 29 d. patvirtintame Reglamente nurodyta, kad pedagogikos studijų krypties studijų programas vykdo Pedagogų rengimo centrai (toliau - Centras) ir kitos aukštosios mokyklos, turinčios bendradarbiavimo sutartį su Centrais. Centras yra švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus reikalavimus atitinkantis universitetas. Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas. Mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ruošiami pagal specialiosios pedagogikos šakos atitinkamą studijų programą.

Studijų programos ir jų trukmė

Pedagogikos studijų krypčių studijų programas rengia aukštosios mokyklos. Programa rengiama pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašą. Parengtai programai turi pritarti švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Pedagogų kvalifikacijos ir studijų programų komisijos rekomendacijas. Parengtą programą su ministro pritarimu vertina Studijų kokybės vertinimo centras.

Jei tai yra bakalauro/ profesinio bakalauro integruotos pedagoginės studijos, jų trukmė atitinka bakalaurui ir profesiniam bakalaurui keliamus reikalavimus. Bakalauro pedagoginės studijos trunka 4 metus (240 kreditų (toliau - ECTS). Pedagoginių studijų modulį sudaro 60 ECTS. Mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos apimtis - ne mažiau 60 ECTS.

Kvalifikacijos įgijimo būdai

Pedagogai rengiami lygiagrečiųjų ir gretutinių studijų būdu. Pedagogo kvalifikaciją taip pat galima įgyti baigus profesines pedagogines studijas (nuosekliuoju būdu) ar alternatyviais būdais. Lygiagrečiuoju būdu besimokantis asmuo baigia bakalauro arba profesinio bakalauro pedagogikos studijų krypties studijų programą. Į ją yra integruotas pedagoginių studijų modulis. Gretutiniu būdu asmuo baigia pedagoginių studijų modulį greta bakalauro / profesinio bakalauro ne pedagogikos studijų krypties studijų programos. Asmenys, kurie jau yra įgiję aukštąjį išsilavinimą ir nori tapti mokytojais, gali rinktis nuoseklųjį būdą. Tai yra, baigti profesinių studijų programą, kuri yra parengta pedagoginių studijų modulio pagrindu. Pedagogu galima tapti ir alternatyviais būdais. Vienas tokių - turint bakalauro arba magistro laipsnį dalyvauti programoje, vykdomoje bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis.

Stojimo į pedagogikos studijas tvarka

2017 m. rugsėjo 14 d. švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino Pedagogų rengimo modelio aprašą. Jame nurodoma kandidatų atranka į pedagogines studijas. Asmens mokymosi pasiekimų vertinimas vyksta stojant į bet kokios studijų krypties programą aukštojoje mokykloje. Centralizuotą priėmimą į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas vykdo LAMA BPO. Priėmimas vykdomas pagal LAMA BPO patvirtintą bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas tvarkos aprašą kiekvieniems metams. LAMA BPO kiekvienas metais paskelbia dokumentų priėmimo datas, konkursinio balo ir konkursinių eilių sudarymo tvarką, motyvacijos stojantiesiems į švietimo ir ugdymo programas vertinimo procedūras ir datas. Pagrindinis priėmimas vyksta nuo birželio pradžios iki liepos antros pusės. Jei lieka laisvų studijų vietų, į jas organizuojamas papildomas priėmimas. Jis vyksta rugpjūčio pirmoje pusėje.

Stojantys į menų pedagogikos studijas įprastai turi laikyti stojamąjį egzaminą. Jo metu būsimasis studentas turi pademonstruoti savo meninius gebėjimus. Stojant į sporto ir kūno kultūros pedagogiką yra vertinami sporto pasiekimai. Priėmimą į magistro, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias profesines pedagogikos studijas organizuoja aukštoji mokykla. Ji taip pat nustato priėmimo reikalavimus. Įprastai tai yra konkursinio balo sudarymas, remiantis mokymosi pasiekimais. Kandidatai laiko motyvacijos testą. Taip pat pretenduojantys mokytis pagal šias programas turi būti įgiję atitinkamos pakopos aukštąjį išsilavinimą. Stojantys į menų pedagogikos studijas turi turėti atitinkamos meno šakos išsilavinimą.

Dėstytojų kvalifikacijos reikalavimai

Mažiausiai 30 proc. dėstytojų, kurie dirba pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje, privalo turėti pedagoginio arba vadybinio darbo patirties. Patirtis turi būti sukaupta švietimo / švietimo pagalbą teikiančioje įstaigoje. Mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos dalykus dėstantys dėstytojai turi vykdyti praktinę pedagoginę veiklą (dirba mokytoju arba konsultuoja mokytojus, arba vykdo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, arba stažuojasi švietimo įstaigose Lietuvoje arba užsienyje) švietimo įstaigoje (išskyrus aukštąsias mokyklas). Vadovauti pedagoginei praktikai gali dėstytojas, turintis pedagogo kvalifikaciją ir bent jau magistro laipsnį (jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją).

Baigiamasis darbas ir diplomai

Lietuvoje įgyjamo aukštojo mokslo kvalifikacinio laipsnio sistema yra unifikuota. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato visų studijų programų bendruosius studijų vykdymo reikalavimus. Juose nurodoma, kad kvalifikacinis laipsnis suteikiamas tada, kai asmuo baigia atitinkamą studijų programą ir pasiekia programoje numatytus studijų rezultatus. Pedagogų rengimo reglamente patikslinama, kad pedagoginės pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programos bei profesinės studijos baigiamos baigiamuoju darbu. Baigiamasis darbas yra savarankiškas pagrindinių studijų baigiamasis darbas. Jame studentas nagrinėja aktualią pedagogikos lauko problemą. Įprastai tai yra rašytinis darbas, kurį studentas ginasi žodžiu. Darbo sudėtingumas ir apimtis priklauso nuo studijų programos pakopos. Diplomai išduodami pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą diplomų išdavimo tvarką. Diplomą išduoda ta aukštoji mokykla, kurios pedagoginių studijų programą baigė studentas. Diplomo priedėlis išduodamas kartu su profesinio bakalauro, bakalauro ir magistro diplomais ir yra neatskiriama jų dalis. Diplomo priedelyje pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį.

Svarbiausios pedagogo kompetencijos

Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos srities, kognityvinės srities, veikimo kartu srities, emocinės-motyvacinės srities kompetencijos, apibrėžiamos ir tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro.

Profesinės elgsenos sritis

Profesinės elgsenos sritis susijusi su kryptinga pedagogo veikla, profesinės elgsenos formavimusi ir nuolatiniu stiprinimu, siekiant ugdymo tikslų, puoselėjant organizacijos kultūrą, suvokiant jos svarbą, atliekant veiklas mokykloje ir už jos ribų.

Kognityvinės srities kompetencijos

Kognityvinės srities kompetencijos yra susijusios su ugdomąja veikla, siekiant atliepti ir įgyvendinti ugdymo aktualijas, ugdymosi prieinamumą, ugdytinių savarankiškumą.

Veikimo kartu srities kompetencijos

Veikimo kartu srities kompetencijos suvokiamos kaip pagrindas pedagogo proaktyviam veikimui mokykloje ir už jos ribų. Veikimas kartu, siekiant ugdymo tikslų, apima pedagogo veiklą mokyklos vidiniuose ir išoriniuose tinkluose individualiai ar kartu su kitais pedagogais, su ugdytinio šeima (tėvais, globėjais, rūpintojais), kitais specialistais.

Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos

Emocinės-motyvacinės srities kompetencijos leidžia pastebėti, jausti, atpažinti savo ir kitų emocijas ir, atsižvelgiant į tai, bendrauti, dalintis jomis, įvertinant savo ir tų, su kuriais bendraujama, emocinį patyrimą. Pedagogų emocijos veikia jų pačių ir mokinių elgesį, motyvaciją, mąstymą, taip pat ir pedagogo bei mokinio, pedagogo ir kolegų, pedagogo ir tėvų ir kt. santykius.

Pedagoginė stažuotė - sklandžiam profesijos startui

Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę. Pedagoginė stažuotė trunka metus. Ji yra skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę gaunant tikslintą pagalbą. Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas. Šiame procese švietimo įstaiga bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas. Pedagoginiam stažuotojui švietimo įstaiga paskiria mentorių. Pradedantysis dirbti mokytoju gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Mentorius, teikdamas šią pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus. Aukštoji mokykla stažuotei koordinuoti skiria praktikos vadovą. Paskirtas mentorius kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą. Praktikos vadovas periodiškai konsultuoja stažuotę atliekantį pedagogą, mentorių ar kitus švietimo įstaigos bendruomenės narius. Pedagoginės stažuotės galutinius rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas. Į vertinimą gali būti įtraukti kiti švietimo įstaigos nariai.

Darbo sąlygos ir reikalavimai ikimokyklinio ugdymo pedagogui

Pedagogo statusas ir darbo santykiai

Švietimo įstaigų darbuotojai ir kitų įstaigų pedagoginiai darbuotojai yra viešojo sektoriaus darbuotojai. Šis statusas nesuteikia specialių garantijų ir prievolių kaip valstybės tarnautojo statusas. Pavyzdžiui, asmuo nėra įdarbinamas mokykloje mokytoju visam gyvenimui, bet kartu nėra vykdomas jo / jos kasmetinis veiklos vertinimas. Pedagogu įdarbinamas asmuo priimamas ir atleidžiamas vadovaujantis bendra darbo teise (Darbo kodeksu). Mokytojus į darbą priima ir atleidžia ugdymo įstaigos vadovas. Jis/ ji vadovaujasi Darbo kodeksu ir Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu. Įprastai pedagogu priimamas dirbti asmuo neterminuotam laikui. Tokiu atveju, darbo sutartis gali būti nutraukiama paties darbuotojo prašymu, sutarus darbuotojui ir darbdaviui, darbdavio iniciatyva. Sutartį taip pat gali nutraukti darbdavys tiek tais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, tiek tais atvejais, kai yra darbuotojo kaltė. Jei sutartį nutraukia darbdavys ne dėl darbuotojo kaltės, pavyzdžiui, mokytojas atsisako dirbti pasikeitus jo darbo krūviui, įstaigos vadovas turi pagrįsti sumažėjusį darbo krūvį. Apie darbo sutarties nutraukimą ugdymo įstaigos vadovas turi pranešti pedagogui prieš vieną mėnesį. Jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus - prieš dvi savaites. Jei pedagogui iki pensijos yra likę mažiau nei penkeri metai, pedagogas turi būti įspėjamas prieš du mėnesius arba prieš keturias savaites (jei darbo santykiai truko trumpiau nei metus). Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Darbuotojas taip pat gali būti priimamas į darbą terminuotai pavaduoti kitą darbuotoją. Pavyzdžiui, Lietuvoje vaiko gimdymo ir priežiūros atostogos gali trukti iki trejų metų, todėl ugdymo įstaiga gali ieškoti pedagogo, pavaduosiančio į motinystę ar tėvystę išėjusio pedagogo. Įprastai yra aiškiai nustatoma, kuriam periodui yra priimamas asmuo į pavaduojančias pareigas. Pavadavimui su darbuotoju sudaroma laikinoji darbo sutartis ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Ilgesnio laikotarpio pavadavimui (pvz., išėjus mokytojai motinystės ar tėvystės atostogų) su pavaduojančiu mokytoju sudaroma terminuota darbo sutartis.

Darbo laikas ir krūvis

Mokyklos vadovas darbo krūvius derina su mokyklos darbo taryba. Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtintose mokytojų darbo grafiko sudarymo nuostatuose nurodomi ne tik darbo, bet ir poilsio laiko reikalavimai.

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo laikas

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais - darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt. Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba mokyklose ar mokyklos grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar grupėje, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.

Veiklos mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijos tobulinimas

Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino veiklas mokyklos bendruomenei ir profesinio tobulėjimo veiklas. Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus. Privalomos bendruomeninės valandos yra valandos darbui su tėvais − jų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas. Taip pat - bendradarbiavimas su mokyklos darbuotojais mokinių ugdymo klausimais, mokyklos veiklos planavimas ir tobulinimas, t.y. dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose. Be aukščiau minėtų privalomų veiklų mokytojas gali vykdyti ir neprivalomas veiklas. Pavyzdžiui, dalyvauti mokyklos savivaldoje, rengti mokyklos ugdymo programas, dalintis patirtimi (būti mentoriumi, konsultuoti kolegas, vesti atviras pamokas ir tt.) ir pan. Prie profesinio tobulėjimo veiklų priskiriamos tokios veiklos kaip dalyvavimas įstaigos, kaip besimokančios bendruomenės, ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiklose ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklose, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų gilinimas savišvietos būdu, mokytojų veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė. Rekomenduojama pradedantiesiems mokytojams daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, pedagogo įgūdžių įtvirtinimui.

Atostogos ir papildomos lengvatos

Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos. Vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa. Pirmuosius darbo metus mokytojas savo atostogas gali panaudoti vasarą. Antraisiais darbo metais mokytojas atostogas gali naudoti suderinęs jų grafiką su savo vadovu.

Jei darbuotojas turi nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, už 10 metų nepertraukiamojo darbo stažo toje darbovietėje skiriamos papildomos 3 darbo dienos atostogų. Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi dienos per mėnesį.

Darbo užmokestis ir karjeros perspektyvos

Atlyginimo struktūra ir priedai

Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo mokytojų pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Mokytojų atlyginimų dydžiai yra nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priede. Alga didėja ir nuo veiklos sudėtingumo.

Įvedus etatinį pedagogų darbo užmokesčio apmokėjimo modelį, buvo pasiūlytos išeitinės išmokos vyresniems pedagogams, turintiems atitinkamą darbo stažą. Ši priemonė sutarta su švietimo profesinėmis sąjungomis. Išeitine išmoka gali pasinaudoti valstybės ar savivaldybių mokyklų mokytojai, dirbantys pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas. Privaloma sąlyga - kad išėjus mokytojui, didėtų vienam mokytojui tenkančių mokinių skaičius.

Pedagogų karjeros laiptai

Mokytojas mokytojo karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios mokytojui suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Nustatomos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos - mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto. Mokytojo statusas nereiškia, kad mokytojas, jei išreikš norą, automatiškai gali tapti mokyklos direktoriumi ar direktoriaus pavaduotu. Į šias pareigas yra skelbiamas konkursas.

Pedagogo etika ir pagalba darbe

Nepriekaištingos reputacijos svarba

Švietimo įstatymas nurodo, kad mokytoju gali dirbti nepriekaištingos reputacijos asmuo. Jei mokytojas savo elgesiu, veikla pažeidė Pedagogų etikos kodekso reikalavimus ir po pažeidimo nustatymo nėra praėję vieni metai, mokytojas nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Pedagogų etikos kodeksą. Pedagogų etikos kodekse nustatomi pagrindiniai pedagogų profesinės etikos reikalavimai ir įsipareigojimai siekti etiško ir profesionalaus elgesio su mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir kitais šeimos nariais, kolegomis ir bendruomene.

Pagalba mokytojams

Švietimo įstatymas nustato, kad pagalbos mokytojui paskirtis - teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokytojo profesinį tobulėjimą. Pagalbą mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti asmenys. Didesnėse mokyklose dažnai bent puse etato dirba švietimo pagalbos specialistai. Kitos mokyklos, kurios neturi nuolat dirbančių specialistų savo komandoje, gali kreiptis į specialistus, su kuriais sutartis yra sudaręs mokyklos savininkas.

tags: #keliami #reikalavimai #ikimokyklinio #ugdymo #pedagogui

• Lavina, judrus, ugdomasis žaidimai
• Apie Joną Valančiūną
• Plačiau apie ikimokyklinį ugdymą
• Kūdikio lovytės ir čiužinuko pasirinkimo gidas
• Visuotinė Globa ir Žmogaus Laisvė