Daugybė žmonių nepaliauja stebėtis, kaip galima ryžtis didelės šeimos iššūkiui. Aplinkiniai, pasitaikius progai, demonstruoja savo nuostabą arba ima klausinėti, pamiršę elementarų takto jausmą. Tačiau tiems, kas augina dešimt vaikų, toks gyvenimo būdas reiškia didžiausią laimę, net jei kitiems tai atrodo nežmoniško pasiaukojimo reikalaujantis rūpestis.
Daugiavaikės šeimos dažnai susiduria su skeptišku požiūriu. Vienos poros dalinasi patirtimi, jog sulaukia ne tik smalsių klausimų, bet ir nemalonių komentarų. „Šitiek vaikų! Koks siaubas!“ - kartais šūkteli nepažįstamieji. Nepaisant nuolatinio nuovargio, tokių šeimų nariai teigia negalintys įsivaizduoti savęs užsiimančių jokia kita veikla, nes jų gyvenimas yra prisipildęs ypatingo džiugesio.

Auginti 10 vaikų reiškia, jog tenka ne tik be paliovos keisti sauskelnes, samdytis aukles arba rezervuoti daugiau nei vieną viešbučio numerį, bet ir vairuoti vaną su daugiau nei 15 vietų, skalbti krūvas drabužių bei nuolatos tvarkytis. Visgi, kai vaikų amžius panašus, tai turi pranašumų: jie patenka į tą patį raidos tarpsnį, sutampa jų interesai, todėl vaikai gali kartu žaisti ir užsiimti ta pačia veikla.
Tokiose šeimose gimtadieniai ir Kalėdos tampa tikra švente, nes namai prisipildo ypatingo klegesio. Tėvai tiki, kad vaikai atsimins, kaip smagu gyventi tokioje aplinkoje. Žemiau pateiktoje lentelėje atspindėti pagrindiniai gausios šeimos kasdienybės aspektai:
| Sritis | Iššūkis | Privalumas |
|---|---|---|
| Veikla | Nuolatinis tvarkymasis ir skalbimas | Vaikai visada turi draugų žaidimams |
| Kelionės | Reikalingas didelis automobilis | Bendruomeniškumo jausmas |
| Šventės | Didelis pasiruošimas | Daug džiaugsmo ir klegesio |
Ne visoms šeimoms gausi šeima tampa savaiminiu dalyku. Kai kurios poros metų metus praleidžia ieškodamos būdų susilaukti bent vieno vaikelio. Lietuvoje pasitaiko atvejų, kai poros, išgirdusios nevaisingumo diagnozę, nepasiduoda ir ieško alternatyvių gydymo būdų, pavyzdžiui, naprotechnologijų.
Gydytojų diagnozės, kad pora yra sveika, tačiau negali susilaukti vaikų, sukelia didelį skausmą. „Kai supratom, kad vaikų nebus, teko adaptuotis. Kaip šeimos mokosi gyventi su vaikais, taip mes mokėmės gyventi be vaikų“, - pasakojo vienas tėvas, kuriam vėliau pavyko susilaukti atžalos pasinaudojus kitais metodais.

Mokslo pažanga suteikia vilties net ir sudėtingiausiose situacijose. Šiais laikais egzistuoja tokios koncepcijos kaip embrionų „įvaikinimas“, kai donorų poroms nebereikalingi embrionai atiduodami kitoms šeimoms, kurios negali pastoti. Tai yra embrionų donorystės rūšis, kai tiek donorai, tiek gavėjai turi teisę pasirinkti vieni kitus.
Pasitaiko net stebinančių atvejų, kai vienas embrionas suskyla į identiškus dvynius, o organizmas tuo pat metu natūraliai subrandina dar kiaušinėlių, todėl pora gali sulaukti net ketvertuko. Tokios istorijos dar kartą įrodo, kad net po ilgų bandymų metų, viltis išlieka.