Pykinimas nėštumo metu - vienas dažniausių besilaukiančiųjų negalavimų, su kuriuo susiduria apie 75% nėščiųjų, o net trečdalis patiria ir vėmimą. Paprastai ši nemaloni savijauta stipriausiai jaučiama pirmajame nėštumo trimestre, prasideda maždaug 6 nėštumo savaitę. Pasiekus maždaug 12 nėštumo savaičių, pykinimas dažniausiai sumažėja arba visai išnyksta. Nors tai gali būti alinanti būklė, svarbu žinoti, kad tai dažnai yra natūrali organizmo reakcija į hormoninius pokyčius ir gali netgi reikšti, kad jūsų vaikučiui viskas gerai. Tačiau tai nereiškia, kad reikia kentėti - yra daugybė būdų, kaip palengvinti šiuos nemalonius pojūčius.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl atsiranda pykinimas, kaip jį klasifikuoti pagal sunkumą, ką galima padaryti namuose, kad sumažintumėte simptomus, ir kada būtina kreiptis į medikus.
Pykinimas nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą, yra susijęs su hormoniniais pokyčiais organizme. Staigus žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) lygio pakilimas, taip pat padidėjęs estrogenų kiekis ir jautresnė uoslė bei virškinimo sistema sukelia nemalonius pojūčius, ypač rytais. Taip pat prisideda:

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė aiškina: „Pykinimas nėštumo pradžioje yra dažnas reiškinys ir dažniausiai nepavojingas. Tačiau kai simptomai tampa tokie stiprūs, kad moteris nebegali gerti ar valgyti - tai jau yra hiperemezė, ir tai nėra tiesiog „normalus“ pykinimas.“ Mokslininkų duomenimis, pykinimas nėštumo metu gali būti paveldimas ir susijęs su didesne nėštumo hormono HCG koncentracija kraujyje. Tarp aštuntosios ir dešimtos nėštumo savaitės šio hormono lygis pats aukščiausias, tai ir paaiškina, kodėl po dvyliktosios nėštumo savaitės pykina kur kas mažiau.
Kornelio universiteto Niujorke padarytos išvados rodo, kad pykinimas nėštumo metu yra prasmingas - tai, ką tuo metu tenka ištverti būsimoms mamoms, apsaugo negimusį mažylį. Nėščiosios negalėjo net žiūrėti į medžiagas, galinčias kenkti nešiojamo mažylio sveikatai, tokias kaip alkoholis, nikotinas ir kava. Taip pat daugelis nenorėjo mėsos, kiaušinių, paukštienos, žuvies, nes šiuose maisto produktuose gali būti bakterijų, kurias moters imuninė sistema sunkiai įveikia. Amerikiečių mokslininkų hipotezę, kad pykinimas nėštumo metu padidina tikimybę pagimdyti sveiką kūdikį, patvirtina ir kiti tyrimai: jie parodė, kad pykinimo kamuojamoms nėščiosioms persileidimo rizika yra kur kas mažesnė.
Ne visas pykinimas yra vienodas. Vienoms moterims tai trumpalaikis diskomfortas rytais, o kitoms - nuolatinis, alinantis jausmas, trukdantis valgyti ar net ramiai kvėpuoti. Pykinimo intensyvumą galima skirstyti į tris pagrindines kategorijas:
Tai dažniausiai pasitaikantis atvejis - trumpas, nepastovus rytinis pykinimas, kuris gali pasireikšti ir dienos metu. Jis paprastai:
Tokiu atveju pakanka nedidelių gyvenimo būdo pakeitimų: mažesnės porcijos, dažnesni užkandžiai, lengvi pusryčiai dar neišlipus iš lovos.
Ši būklė yra kiek varginanti, tačiau dažnai dar galima suvaldyti be medikamentų. Simptomai:
Jei moteris sugeba išlaikyti bent dalį skysčių ir maisto, ši būklė dažniausiai nėra pavojinga, bet verta apie ją informuoti gydytoją.
Tai reta, bet labai sunki būklė - mediciniškai vadinama hyperemesis gravidarum. Jai būdingas:
Tokiu atveju būtina medicininė pagalba - dažnai skiriamas gydymas ligoninėje, intraveniniai skysčiai, kartais net medikamentai. Tai nėra paprastas diskomfortas - tai pavojinga būklė, reikalaujanti priežiūros.
Nors pykinimas nėštumo metu dažnai erzina ir trukdo kasdienybę, daugeliu atvejų tai yra visiškai normalus, fiziologinis reiškinys. Tai vienas dažniausių nėštumo simptomų, kuris rodo, kad organizmas reaguoja į nėštumo hormoninius pokyčius. Normalus pykinimas dažniausiai:

Kai kuriais atvejais pykinimas gali užsitęsti iki 20 savaitės ar net visą nėštumą, bet jei nėra vėmimo, svorio kritimo ar dehidratacijos požymių - tai vis tiek laikoma normos ribose. Tiesiog kiekvienas organizmas reaguoja skirtingai. Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė pabrėžia: „Pats pykinimo buvimas nėra pavojingas - netgi šiek tiek siejamas su sumažėjusia persileidimo rizika. Tačiau jei pykinimas pereina į nesuvaldomą vėmimą ir silpnumą, būtina ieškoti pagalbos.“
Jei esate iš tų moterų, kurios pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali kalnus versti ir nejunta nė ženklo pykinimo, nerimauti dėl to tikrai nereikia. Tokie nėštumai dažniausiai irgi būna be komplikacijų. Kiekviena moteris - unikali, tad ir kiekvieno nėštumo eiga labai individuali. Užuot ėmusi be reikalo nerimauti, verčiau išeikite pasivaikščioti į gryną orą ar paruoškite šviežių, gardžių salotų.
Jeigu pykinimas nėštumo metu vargina kasdien, labai svarbu žinoti, ką galima padaryti saugiai, natūraliai ir be vaistų. Daugybę moterų padeda paprasti, bet tikslingi pokyčiai kasdieninėje rutinoje.
Maistas yra ne tik energijos šaltinis, bet ir svarbus kovos su pykinimu įrankis. Tinkamai parinktas maistas gali reikšmingai palengvinti savijautą.

Valgykite baltymingą maistą. Pykinimą geriausiai slopina maistas, kuriame gausu baltymų: liesa mėsa, paukštiena, neriebūs pieno produktai.
Papildomi kasdieniai įpročiai taip pat gali padėti kontroliuoti pykinimą:
Kai kurios natūralios priemonės pasiteisina daugeliui moterų:

Svarbu: jei jokios priemonės neveikia, o pykinimas stiprėja, nebandykite slopinti simptomų savarankiškai - geriau kreiptis į gydytoją, kuris įvertins būklę ir pasiūlys individualų sprendimą.
Nors dauguma atvejų pykinimas nėštumo metu yra nekenksmingas ir laikinas, kai kuriais atvejais jis peržengia diskomforto ribas ir tampa sveikatai pavojinga būkle. Svarbu žinoti, kada reikia nebeeksperimentuoti su namų priemonėmis, o kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Jeigu moteris negali išlaikyti net gurkšnio vandens, kyla grėsmė organizmo skysčių pusiausvyrai. Dehidratacija yra rimta būklė, ypač nėštumo metu. Pavojingi simptomai:
Jei pykinimas pereina į nuolatinį vėmimą, o organizmas nepriima nei maisto, nei vandens, tai jau nebėra „normalus nėštumo pykinimas“. Net jei simptomai atrodo „ištveriami“, ilgainiui jie gali sukelti elektrolitų disbalansą ir grėsmę vaisiaus vystymuisi. Gydytoja akušerė-ginekologė dr. E. Milašienė aiškina: „Hiperemezė - tai ne stiprus pykinimas, tai liga. Jeigu moteris negali nei gerti, nei valgyti, pradeda kristi svoris, ji praranda jėgas - tai jau nebe klausimas „ką suvalgyti“, tai klausimas „kada vykti į ligoninę.“
Nėštumo metu svoris turėtų pamažu augti. Jei pastebite, kad pradėjote mesti svorį, tai aiškus signalas, kad organizmas negauna reikalingų medžiagų. 5% ar daugiau kūno svorio netekimas per trumpą laiką yra pavojingas tiek mamai, tiek vaisiui.

Jeigu bet kuris iš šių simptomų pasireiškia - nedelskite. Gydytojas gali paskirti lašinę infuzinę terapiją, saugius medikamentus ar net hospitalizaciją, kad būtų atkurta organizmo pusiausvyra ir išsaugotas nėštumas.
Apibendrinant, pykinimas nėštumo metu - tai viena dažniausių, bet ir labiausiai varginančių patirčių. Lengvais atvejais tai tiesiog organizmo reakcija į hormonų pokyčius ir ženklas, kad nėštumas vystosi. Tokiu atveju padeda paprasti sprendimai: mitybos korekcija, poilsis, kvapų vengimas ar natūralios priemonės. Tačiau jeigu pykinimas tampa nuolatiniu, varginančiu vėmimu, trukdo valgyti, gerti ar sukelia svorio kritimą - tai jau nebe normali būsena, o medicininė būklė, vadinama hiperemeze. Ji gali būti pavojinga tiek mamai, tiek vaisiui ir reikalauja gydytojo įsikišimo. Svarbiausia - ne kančiauti tyliai, o stebėti savo kūną, fiksuoti simptomus ir pasitikėti gydytoju.