Gimdos polipai yra vieni iš dažniausiai pasitaikančių ginekologinių darinių, su kuriais susiduriama akušerijos ir ginekologijos klinikose. Tai nedidelės išaugos, kurios išsivysto vidinėje gimdos sienelėje arba gimdos kaklelyje ir paprastai atrodo apvalios.
Nors jų dydžiai paprastai svyruoja nuo 1-2 cm, šie polipai kartais gali pasiekti didesnius dydžius. Gimdos polipai būna įvairių dydžių - nuo vos kelių milimetrų iki stambesnių, kurių diametras siekia net kelis centimetrus. Jie gali būti vieno ar kelių polipų pavidalu. Prie gimdos pagrindo polipai prisitvirtina koteliu arba platesniu pagrindu.
Dauguma endometriumo polipų yra gerybiniai, o vėžio transformacijos tikimybė yra maža. Vis dėlto, apie jų egzistavimą organizme žinoti reikėtų, kadangi jie gali supiktybėti.
Jie gali būti gimdos kaklelio išorėje ir gimdos kaklelio kanale. Ypač gimdos kaklelio polipai gali išsikišti į makštį. Polipai diagnozuojami įvairaus amžiaus moterims: tiek jaunoms, tiek vyresnėms, taip pat ir toms, kurios išgyvena menopauzę. Gimdos polipas - lokalus gimdos (vidinio sluoksnio) gleivinės audinio sustorėjusi išauga, įsiterpianti į gimdos ertmę.

Gimdos ir gimdos kaklelio polipų atsiradimo priežastis nėra visiškai aiški. Tačiau manoma, kad hormoniniai veiksniai vaidina svarbų vaidmenį formuojant endometriumo polipus. Gimdoje ir gimdos kaklelyje susidarantys polipai paprastai yra jautrūs estrogeno hormonui ir auga reaguodami į estrogeną, esantį kraujyje. Todėl padidėjusį estrogeno hormono kiekį galima laikyti vienu iš veiksnių, paruošiančių dirvą ligai.
Kitos priežastys, kurios gali lemti polipų augimą, yra endometriozė, nutukimas, aukštas kraujospūdis, kai kurių vaistų (pvz., tamoksifeno, vartojamo kovai su krūties vėžiu) vartojimas, stresas ir paveldimumas. Tie, kurių šeimoje buvo gimdos ir gimdos kaklelio polipų, taip pat yra didesnė tikimybė susirgti šia liga, palyginti su kitais.
Endometriumo polipai kai kuriais atvejais gali neturėti jokių simptomų ir aptinkami tik įprastinių ginekologinių tyrimų metu. Simptomų atsiradimo tikimybė yra didesnė, jei polipas padidėja arba yra keli polipai.
Dažniausiai pasitaikantys gimdos polipų simptomai yra šie:
Pasirodžius stipresniems simptomams, galima įtarti, kad polipai gimdoje jau yra didesni už pačius mažiausius, siekiančius keletą milimetrų.
Nėštumo metu polipai gali sukelti papildomų simptomų, dažniausiai susijusių su kraujavimu. Kai kurios moterys pasidalijo savo patirtimi:
Svarbu žinoti, kad polipas nėštumo metu gali pakraujuoti. Dėl to, atsiradus kraujingoms išskyroms ar kraujavimui nėštumo metu, visada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Polipai dažniausiai aptinkami ginekologinės apžiūros metu, kai atliekama gimdos echoskopija. Endometriumo polipų diagnozė dažniausiai atliekama tiriant mėginius iš gimdos gleivinės moterims, kurios kreipiasi į akušerijos ir ginekologijos klinikas su skundais dėl kraujavimo.
Ginekologinių tyrimų metu kartais gali būti matomi iš gimdos išsikišę polipai. Tačiau kadangi tokius matomus darinius galima supainioti su įvairiomis ginekologinėmis ligomis, vien ginekologinės apžiūros neužtenka. Ligą galima diagnozuoti remiantis patologiniu mėginio, paimto iš stebėto darinio, tyrimu. Norint galutinai nustatyti, ar darinys yra gerybinis ar piktybinis, atliekamas onkocitologinis tyrimas.
Taip pat plačiai paplitęs metodas yra diagnostinė histeroskopija. Jos metu apžiūrima gimdos gleivinė, gimdos kaklelio kanalas, kiaušintakinės angos ir fiksuojami gimdos ertmės pakitimai. Diagnostinės histeroskopijos metu pacientei taikoma intraveninė nejautra. Po to dezinfekuojama makštis, išplečiamas gimdos kaklelis ir į gimdos ertmę įvedamas specialus instrumentas, vadinamas histeroskopu.
Visais įtartinais atvejais, rodančiais endometriumo polipus, atliekama histerosalpingografijos (HSG) procedūra, siekiant nustatyti aiškią diagnozę. Tai leidžia tiksliai nustatyti, ar yra polipas, ir, jei taip, jo dydį, vietą ir skaičių.

Gimdos kaklelio polipų gydymo galimybės įvertinamos remiantis tyrimo rezultatais, polipų dydžiu ir skaičiumi, lokalizacija, jų sukeliamu neigiamu poveikiu pacientei, o svarbiausia - ar jie nekelia grėsmės sveikatai, įskaitant vėžio riziką.
Jei profilaktinės apžiūros metu gydytojas aptiko nedidelius polipus, kurie nesukelia diskomforto, greičiausiai, rekomenduojamas gimdos polipų gydymas bus stebėjimas ir reguliarus lankymasis patikroms, nes laikui bėgant jie gali išnykti savaime. Kai kuriais atvejais gali būti teikiama pirmenybė vaistams, pavyzdžiui, hormonų turintiems preparatams, jei rekomenduoja gydytojas, siekiant palengvinti simptomus stebėjimo fazėje.
Esant didesniems polipams, kurie sukelia simptomus ir trukdo kasdieniam gyvenimui, jie šalinami chirurgine procedūra. Polipų šalinimo operacijos yra paprastos chirurginės procedūros, atliekamos taikant histeroskopiją, kurios trunka 15-20 minučių. Histeroskopija leidžia vizualizuoti gimdos ertmę, o nedarant jokių pilvo pjūvių, per makštį pasiekiama gimda, o polipai visiškai pašalinami kartu su šaknimis. Procedūra gali būti atliekama taikant vietinę ar bendrąją nejautrą. Polipektomija trunka 10-15 minučių. Jai specialiai ruoštis nereikia.
Jei reikia kartu pašalinti ir gimdos gleivinę ar paimti mėginį tyrimams, gali būti rekomenduojama ir frakcinė gimdos abrazija, kurios metu gimdos ertmė išgrandoma. Po gimdos kaklelio polipo operacijos pašalintas polipas siunčiamas patologiniam tyrimui, siekiant galutinai nustatyti, ar jis piktybinis.
Po operacijos paprastai pacientai išleidžiami tą pačią dieną. Pooperaciniu laikotarpiu kraujingų išskyrų gali būti apie dvi savaites. Pacientams rekomenduojama 2 savaites nesimaudyti vandens telkiniuose, 10 dienų - vengti didelio fizinio krūvio, o praėjus pooperaciniam laikotarpiui, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, įvertinsiančiu pooperacinės sveikatos būklę.
Bendras požiūris yra toks, kad nėštumo metu polipų gydymo operacijos paprastai nėra atliekamos, jei tik įmanoma. Vietoj to, rekomenduojama stebėti polipą ir vengti veiksnių, galinčių sukelti kraujavimą ar dirginimą, pavyzdžiui, lytinių santykių ir vaginalinių apžiūrų.
Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, jei polipas pradeda stipriai kraujuoti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, gydytojas gali apsvarstyti jo pašalinimą. Viena moteris pasidalino patirtimi, kad gydytojas išoperavo jai anksti aptiktą polipą, kol jis dar nekraujavo, norėdamas išvengti vėlesnių baimių dėl kraujavimo. Tačiau tai yra individualus sprendimas, priimamas gydytojo ir pacientės aptarus visas rizikas ir naudas. Nėštumo metu rastas polipas per gimdymą gali pasišalinti pats, arba dar iki gimdymo.
Gimdos kaklelio polipai yra dariniai, kurie dažniausiai yra gerybiniai, tačiau jie gali tapti pavojingi, jei nebus tinkamai stebimi ar gydomi. Neprižiūrimi ar nepašalinti didesni polipai ilgainiui gali virsti vėžiniais, piktybiniais augliais, kurie įsitaiso ne tik gimdos ertmėje, bet ir kiaušintakiuose. Kuo didesnis užauga polipas, tuo didesnė ir grėsmė sveikatai, o pavojingiausiais laikomi adenomioziniai ir netipiniai netaisyklingos formos polipai, kuriems reikia skubios chirurginės intervencijos.
Didžiausioje rizikos grupėje yra vyresnės negu keturiasdešimt metų moterys ir tos, kurios jau sulaukė menopauzės.
Jei planuojate turėti vaikų, svarbu žinoti, kad polipai gali sukelti nevaisingumą. Ir tai nebūtinai turi būti supiktybėję polipai! Vešintys gimdos polipai gali apsunkinti pastojimą. Nevaisingumą gali lemti susidarę polipų dariniai, kurie išsidėsto ne tik gimdos ertmėje, bet ir kiaušintakiuose.
Gimdos polipai ne tik apsunkina pastojimą, jie gali būti ir persileidimo priežastimi. Todėl, jei esate vaisingo amžiaus ir planuojate šeimos pagausėjimą, bet susiduriate su sunkumais, būtina apsilankyti pas ginekologą ir įsitikinti, kad gimda yra sveika ir pasiruošusi. Anksti gydomiems pacientams išsprendžiamos polipų sukeltos problemos, tokios kaip nevaisingumas, skausmas ir kraujavimas.
