Susidūrimas su sunkumais norint susilaukti vaiko yra jautri ir neretai skaudi patirtis daugeliui porų. Pasaulyje statistiškai su vaisingumo problemomis susiduria reikšminga dalis porų, kartais nurodoma, kad maždaug viena iš šešių ar septynių. Svarbu suprasti, kad nevaisingumas yra poros, o ne vien moters ar vyro problema, o šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti įvairių pagalbos būdų. Pagal medicininį apibrėžimą, pora laikoma nevaisinga, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama kontracepcijos priemonių, nepastoja per vienerius metus. Jeigu moteris yra vyresnė nei 35 metų arba yra žinomų rizikos veiksnių (pvz., nereguliarios mėnesinės, buvusios ginekologinės operacijos ar uždegimai, taikytas onkologinis gydymas), į gydytojus rekomenduojama kreiptis nelaukiant vienerių metų, o maždaug po 6 mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti.
Atvykus pas gydytoją vaisingumo specialistą, pirmiausia bus renkama išsami informacija apie bendrą sveikatos būklę, persirgtas ligas, atliktas operacijas (abiejų partnerių), ankstesnius nėštumus, gimdymus, persileidimus, menstruacinio ciklo ypatumus, lytinio gyvenimo dažnumą ir ypatumus, vartojamus vaistus, žalingus įpročius, darbo ir gyvenimo sąlygas, šeiminę anamnezę.
Ši informacija padeda gydytojui numatyti galimas nevaisingumo priežastis ir sudaryti kryptingą tyrimų planą. Tyrimai paprastai apima vyro spermos tyrimą (spermogramą), moters ovuliacijos įvertinimą (hormonų tyrimai, ultragarsas), kiaušintakių pratekamumo patikrinimą, gimdos būklės įvertinimą, tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų ir kt.
Kaip parodė viena pora, „Mūsų kelionė link leliuko prasidėjo 2017 m. rudenį. Kadangi mums abiems buvo jau virš 30 metų, po 6 mėnesių nesėkmingų bandymų 2018 m. gegužę kreipėmės į gydytojus. Kreipėmės į šeimos gydytoją, kuris paskyrė kraujo tyrimus, kad pažiūrėtų ar vyksta ovuliacija. Ovuliacija vyko, dėl mėnesinių niekada neturėjau problemų, ciklas visada buvo reguliarus. Gavau siuntimą pas ginekologę, o vyras gavo siuntimą pasidaryti spermogramą. Spermogramos rezultatai - viskas yra gerai.“ Tačiau vėliau, po detalesnių tyrimų, buvo rasti polipai ir nustatytas vieno kiaušintakio nepratekamumas, o vėliau - II stadijos endometriozė, pabrėžiant, kaip svarbu atlikti išsamius tyrimus.

Nevaisingumo priežastys yra labai įvairios ir dažnai kompleksinės. Remiantis pasauline statistika, moterų nevaisingumas siekia 30-40 procentų, vyrų nevaisingumas - 30 procentų, dar 20 procentų sudaro abiejų partnerių nevaisingumas, o likę 10-20 procentų yra neaiškios kilmės nevaisingumas.
| Nevaisingumo veiksniai | Procentinė dalis (apytiksliai) |
|---|---|
| Moters veiksniai | 30-40% |
| Vyro veiksniai | 30-40% |
| Abiejų partnerių veiksniai | 10-20% |
| Neaiškios kilmės nevaisingumas | 10-15% |
Nustačius nevaisingumo priežastį (jei tai pavyksta), parenkamas tinkamiausias gydymo būdas. Be medikamentinio ir chirurginio gydymo, taikomi ir pagalbinio apvaisinimo būdai (ART), kai kiti metodai neefektyvūs arba yra aiškios indikacijos.
Tai paprastesnis ir pigesnis pagalbinio apvaisinimo metodas, kurio metu specialiai paruošta vyro ar donoro sperma suleidžiama tiesiai į moters gimdą ovuliacijos metu. Sėkmės tikimybė vienam ciklui yra palyginti nedidelė, vidutiniškai siekia apie 10-15%.
Tai sudėtingesnis, brangesnis, bet ir gerokai efektyvesnis pagalbinio apvaisinimo metodas. Procedūra apima kiaušidžių stimuliaciją hormoniniais vaistais, kiaušialąsčių aspiraciją (punkciją) ultragarsu, apvaisinimą laboratorijoje (klasikiniu IVF arba ICSI metodu), embrionų auginimą inkubatoriuje ir vieno ar kelių geriausios kokybės embrionų perkėlimą į moters gimdą.
Likę geros kokybės embrionai gali būti užšaldomi (vitrifikuojami) ir saugomi ateities bandymams. „Punkcijos metu išpunktavo 6 folikulus, apsivaisino 5 ir 1 geriausias embrionas už kelių dienų buvo perkeltas į gimdą, likę 4 buvo užšaldyti.“

Dažniausia IVF komplikacija yra kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS). KHSS pasitaiko 3-4 proc. visų ciklų. KHSS metu kiaušidėse dėl hormoninių vaistų poveikio bręsta labai daug folikulų. Dėl to labai padidėja kiaušidžių apimtys ir įsijungus sudėtingiems biocheminiams mechanizmams pilvo, pleuros, perikardo ertmėse kaupiasi skystis. Lengvos formos pasitaiko dažniau, sunkesnės - rečiau. „Abiem atvejais gavosi lengva hiperstimuliacija, bet pastarąjį kartą kiek didesnė, tai gal todėl ir liepė atvykti apžiūrai.“ Sunkus KHSS reikalauja gydymo ligoninėje.
Kitos galimos rizikos - daugiavaisis nėštumas (jei perkeliama daugiau nei vienas embrionas), negimdinis nėštumas, persileidimas.
Po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, ypač po stimuliacijos ir embriono perkėlimo, menstruacinis ciklas gali sutrikti. Tai yra dažnas reiškinys, susijęs su hormoniniais pokyčiais ir organizmo atsistatymu.
Agnės patirtis po pirmojo nesėkmingo IVF atspindi šiuos emocinius ir fizinius iššūkius: „Bet laikui bėgant aplankė didžiulis liūdesys, apmąstymai ar tikrai noriu dar bandyti, gal reikia pailsėti nuo visko ir neskubėti. Buvo taip gera gyvent be adatų, be vaistų, be ėjimo į kliniką. Atrodo per tas 6 savaites iki normalių mėnesinių labai pailsėjau ir išsivalė galva nuo visų blogų minčių. Kai atėjo mėnesinės aš buvau tokia laiminga, kad mes vėl galime bandyti ir nebuvo jokių minčių, kad gal reikia pertraukos.“ Tai rodo, kad mėnesinių ciklo atsistatymas po IVF gali būti tiek fizinio, tiek emocinio atsigavimo ženklas.
Po nesėkmingo IVF ciklo ypač svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. „Taip butinai reik pasitikrint, paziuri gyditojas ar nera cistu ir isvis kaip organizmas laikosi po stimuliacijos, na o kad VK pasiule tik ateiti po 3 menesiu sekanciam kartui tai cia nieko nuostabaus. Patarciau ten isvis nebegryzti.“ Kitos pacientės taip pat susidūrė su aplaidumu: „Ir vel VK ......kap jie i tai taip aplaidziai ziuri? Pasirodo ne as viena buvau susidurus su VK aplaidumu.. VK turėjau 2 stimuliacijas. Po pirmosios nesėkmingos procedūros neliepė atvykti apžiūrai, tačiau po antrosios reikėjo pasirodyti.“ Tai pabrėžia, kad reikia aktyviai siekti gydytojo apžiūros ir įvertinti organizmo būklę.
Persileidimas po IVF yra itin skausminga patirtis, po kurios mėnesinių ciklas taip pat gali būti sutrikęs. „Aš po IVF persileidau 5 savaičių, pirmas tepliojimas prasidėjo spalio 9 diena, galutinai viskas išsivalė lapkričio 2 diena ( iškrito kaip kiaušinio dydžio kaip ir mėsos ar ko te gabalas) po to iki lapkričio 13 dienos 3 kartus buvau suėmė pilvo skausmai, tai lapkričio 14 diena lankiausi pas moterų daktara, hcg buvo 3800, negimdibis nėštumas, taigi visko pasitaiko.“ Kitos moterys dalijasi: „Sveikos, as patyriau du persileidimus (abu po IVF) Po pirmo persileidimo menesiniu sulaukiau lygiai po 28d. Tad tikejausi kad ir po antro persileidimo ateis panasiai, nes nestumas buvo net mazesnis... Dabar jau 32diena niekaip nesulaukiu menesiniu..o taip norisi vel planuotis: laukiu be galo kol prasides nes reikia histeroskopija atlikti or paskui FET planuoti...“ „Man pirmos atejo tik po 2men lygiai. Dabar jau laukiu sekanciu.“ Normalu, kad po persileidimo mėnesinės gali vėluoti ar būti neįprastos. Svarbu stebėti savo kūną ir kreiptis į gydytoją, jei kyla abejonių.

IVF sėkmės rodikliai yra labai individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo moters amžiaus. Tikimybė pastoti po vaisingumo procedūrų moterims iki 35 metų amžiaus yra iki 50 procentų, tuo tarpu moterims virš 40 metų - jau tik 18 procentų, o vyresnėms nei 43 metų moterims - tik 5-6 procentai. Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė patikino, kad pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros - 30-40 proc., priklausomai nuo pacientės amžiaus, nevaisingumo priežasties bei daugelio kitų veiksnių, o natūralioje gamtoje sėkmingi pastojimai sudaro tik 15 proc.
Nors internetiniuose portaluose diskutuojančios moterys tikina, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą iš pirmo karto pastoti nepavyks - reikia bent dviejų ar kelių procedūrų, tai yra netiesa. Suminis rezultatas atlikus kelias procedūras yra didesnis, nei rezultatas po pirmos procedūros. JAV atliktame tyrime moterų iki 30 metų amžiaus grupėje suminis pastojimo rezultatas buvo 78 procentai per 5 metus, kai tikimybė pastoti po 1 procedūros siekia 50 procentų. Taigi, svarbu nenuleisti rankų ir po pirmo bandymo.
Manoma, kad kontraceptikų vartojimas sukelia nevaisingumą. Tai yra netiesa. Nors kontraceptikų vartojimas per pastaruosius kelis metus sumažėjo beveik ketvirčiu, nevaisingumas kiekvienais metais nenumaldomai auga. Svarbu atkreipti dėmesį, kad yra specifinė moterų grupė, turinti nevaisingumo problemą dėl hormoninių sutrikimų, tai yra policistiniu kiaušidžiu sindromu sergančios moterys.
Kalbama, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros turi neigiamą poveikį moters sveikatai. Tai vėlgi yra mitas, nes nei vartojami vaistai, nei apvaisinimo procedūros neturi ilgalaikio žalingo poveikio moterų sveikatai. Tačiau priežastis, sukėlusi nevaisingumą, gali būti susijusi su tam tikrų ligų rizika. Pavyzdžiui, moterys, kurios yra nevaisingos dėl tam tikrų hormoninių sutrikimų, turi padidintą riziką sirgti kiaušidžių, gimdos gleivinės ar krūtų vėžiu.
Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo procedūros vykdomos jau 24 metus ir daugybei porų padėjo susilaukti vaikų net nustačius kažkurios pusės nevaisingumą. Dėl to, 2016 metais buvo priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, sukūręs naujas galimybes nevaisingoms poroms. Įstatymas reglamentavo pagalbinio apvaisinimo tvarką bei pirmą kartą Lietuvoje įteisino embrionų donorystę.
„Embrionų donorystė - tai embriono perkėlimas į moters organizmą, kai embrionui sukurti nebuvo panaudotos tos moters lytinės ląstelės. Lietuvoje ši procedūra yra dar sąlyginai nauja, tačiau aukščiausios kvalifikacijos specialistai yra pasirengę prisidėti prie naujų gyvybių atsiradimo šiame pasaulyje“, - teigia Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM direktorius Artūras Bagotyrius. Pagrindinė embrionų donorystės sąlyga - nuo embrionų sukūrimo turi būti praėję ne mažiau kaip 2 metai. Jei pora nusprendžia daugiau nebeturėti vaikų, gali leisti embrionus donuoti - perleisti porai, kuri negali sukurti savo embrionų dėl nevaisingumo ar kitų priežasčių.

Neretai galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Medikės teigimu, moteriai pastojus nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai. „Skausmai pilve, jei nebuvo kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromo, neturėtų būti susiję su pagalbiniu apvaisinimu.“ Persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai, didžiausia rizika išlieka iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Jei per šiuos tris mėnesius nėštumas išsilaiko, labai didelė tikimybė, kad ir toliau vystysis normaliai.
Taip pat yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. „Mūsų patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi. Kita verta, šiems vaikais, jų lavinimui ir skiriamas išskirtinis dėmesys, kadangi jie buvo labai laukiami“, - teigė medikė.
Nors neseniai atliktame tyrime nustatytas ryšys tarp pagalbinio apvaisinimo technologijų ir padidėjusios įgimtų vaikų širdies ydų rizikos (36 proc. daugiau, su 1.84% paplitimu tarp ART kūdikių, palyginti su 1.15% natūraliai pradėtų), bendra rizika išlieka palyginti nedidelė. Dažnai galvojama, kad po pagalbinio apvaisinimo gimę vaikai irgi bus nevaisingi. Realybė paneigia ir šį mitą. Nevaisingumas nėra paveldimas.
Keliavimas nevaisingumo keliu yra sunkus, apimantis emocinius, finansinius ir pasaulėžiūrinius išbandymus. Agnės istorija - puikus pavyzdys, kaip svarbu nenuleisti rankų ir ieškoti pagalbos. „Aš noriu visiems palinkėti niekada neprarasti vilties, ieškoti pagalbos, kalbėtis. Man labai padėjo, kad aš niekad neslėpiau, kad yra sunkumų pastoti. Nedetalizavau kas ir kaip, bet niekas nelindo su klausimais “o kada vaikai” , nes žinojo, kad mes einame nevaisingumo keliu.“ Svarbu prisiminti, kad „jūs esate ne vieni, kad yra nemažai porų, kurie eina šiuo keliu, kad yra žmonių, kurie jus išklausys ir pasakys “suprantu tave”. Nenustokite svajoti, nepraraskite vilties ir padarykite viską, kas priklauso nuo jūsų.“

Šiais metais Louise Brown sukanka 37 metai. Britė yra pirmasis kūdikis pasaulyje, gimęs po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF). Louise Brown gimė 1978 metų liepos 25 dieną. Mergaitės gimimas sukėlė prieštaringus vertinimus. Religiniai lyderiai išreiškė susirūpinimą dėl dirbtinio kišimosi į natūralius procesus, kai kurie net pradėjo nuogąstauti, kad mokslas ėmė kurti „Frankenšteino vaikus”. Pati Louise gyvena Bristolyje kartu su savo sutuoktiniu Wesley Mullinderiu. Abi seserys savų vaikų susilaukė natūraliu būdu, tačiau Louise neslepia, kad jeigu tai nebūtų pavykę, ji būtų ryžusis dirbtinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūrai.
tags: #po #ivf #ar #sergant #menesinemis