Pogimdyvinė depresija - emociniai ir elgesio pokyčiai, atsiradę po vaiko gimimo. Pasauliniu mastu pogimdyminio laikotarpio psichikos sutrikimai yra dažni ir gydomi, o jų neatpažinimas gali pabloginti mamos funkcionavimą bei šeimos gerovę, todėl svarbu kalbėti apie simptomus atvirai ir be gėdos. Pogimdyvine depresija serga 1 iš 5 mamų bei 1 iš 10 tėvų.

Kasdienėje praktikoje pogimdyvinė depresija dažnai apibrėžiama plačiau nei tik pirmos savaitės po gimdymo. Klinikiniu požiūriu simptomai gali prasidėti nėštumo pabaigoje, per pirmą mėnesį po gimdymo arba vėliau. Pogimdyvinės depresijos simptomai gali būti labai įvairiai pasireiškiantys:
Svarbu atskirti pogimdyvinę depresiją nuo kitų būklių:

Pogimdyvinė depresija neturi vienos priežasties. Dažniausiai ji atsiranda susidėjus keliems sluoksniams: biologiniams pokyčiams, psichologiniams veiksniams, gyvenimo aplinkybėms ir paramos stokai.
| Veiksnys | Poveikis |
|---|---|
| Biologiniai pokyčiai | Hormonų svyravimai, miego ciklų sutrikimai, fizinis išsekimas. |
| Socialiniai veiksniai | Vienišumas, paramos stoka, finansinis nesaugumas, izoliacija. |
| Psichologiniai veiksniai | Ankstesni depresijos epizodai, nerealistiški lūkesčiai, perfekcionizmas. |
Pogimdyvinė depresija gali atsirasti bei tais pačiais simptomais pasireikšti ir negimdžiusiam asmeniui - kūdikio tėvui. Pastebima, kad vyrų pogimdyvinė depresija dažniau nei moterims pasireiškia piktnaudžiavimu alkoholiu, vaistais bei kitomis psichiaktyviosiomis medžiagomis. Vyrų padėtį apsunkina ne tik informacijos stoka, bet ir stereotipai apie vyro vaidmenį šeimoje. Labai svarbu suprasti, kad pogimdyvinė depresija tėčiams yra normalus reiškinys, kurio negalima ignoruoti.
Jeigu simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, stiprėja, trukdo pasirūpinti savimi ar kūdikiu, profesionalus pokalbis yra ne prabanga, o sveikatos priežiūros dalis.
Geriausia pradėti nuo paprasčiausio žingsnio: parašyti šeimos gydytojui, paskambinti į psichikos sveikatos centrą arba paprašyti partnerio ar artimo žmogaus tai padaryti kartu. Gydymo tikslas nėra vien sumažinti simptomus, bet ir grąžinti gebėjimą gyventi kasdienį gyvenimą bei atkurti ryšį su kūdikiu.