Pogimdyvinė depresija: atpažinimas, priežastys ir pagalbos būdai

Pogimdyvinė depresija - emociniai ir elgesio pokyčiai, atsiradę po vaiko gimimo. Pasauliniu mastu pogimdyminio laikotarpio psichikos sutrikimai yra dažni ir gydomi, o jų neatpažinimas gali pabloginti mamos funkcionavimą bei šeimos gerovę, todėl svarbu kalbėti apie simptomus atvirai ir be gėdos. Pogimdyvine depresija serga 1 iš 5 mamų bei 1 iš 10 tėvų.

Tėvai su kūdikiu, perteikiantys emocinį ryšį

Simptomai ir būklių atpažinimas

Kasdienėje praktikoje pogimdyvinė depresija dažnai apibrėžiama plačiau nei tik pirmos savaitės po gimdymo. Klinikiniu požiūriu simptomai gali prasidėti nėštumo pabaigoje, per pirmą mėnesį po gimdymo arba vėliau. Pogimdyvinės depresijos simptomai gali būti labai įvairiai pasireiškiantys:

  • Emociniai simptomai: prislėgta nuotaika, beviltiškumas, dažnas verksmingumas, nerimas, panikos pojūčiai, dirglumas, netikėti pykčio protrūkiai, vidinė tuštuma ar jausmas, kad nebejauti džiaugsmo.
  • Kognityviniai simptomai: sunku susikaupti, priimti sprendimus, planuoti net paprastus dalykus, įsiminti informaciją. Kai kuriems atsiranda įkyrios mintys apie galimas grėsmes kūdikiui ar šeimai.
  • Fiziniai simptomai: nuovargis, kuris yra neproporcingas ir nepraeina net pailsėjus, miego sutrikimai (nemiga net kai kūdikis miega), apetito pokyčiai, somatiniai nusiskundimai (širdies plakimas, galvos skausmai).

Svarbu atskirti pogimdyvinę depresiją nuo kitų būklių:

  1. Pogimdyvinė melancholija (angl. baby blues): trumpalaikis reiškinys (tęsiasi 1-2 savaites), pasireiškiantis nuotaikų kaita, irzlumu, verksmingumu. Tai dažna būsena, kuri praeina savaime.
  2. Pogimdyvinė psichozė: pati stipriausia nuotaikos pokyčių forma, laikoma medicinine skuba. Būdingi kliedesiai, haliucinacijos, stiprus sumišimas, prarastas kontaktas su realybe.
Infografikas, lyginantis pogimdyvinę melancholiją, depresiją ir psichozę

Kodėl atsiranda pogimdyvinė depresija?

Pogimdyvinė depresija neturi vienos priežasties. Dažniausiai ji atsiranda susidėjus keliems sluoksniams: biologiniams pokyčiams, psichologiniams veiksniams, gyvenimo aplinkybėms ir paramos stokai.

Veiksnys Poveikis
Biologiniai pokyčiai Hormonų svyravimai, miego ciklų sutrikimai, fizinis išsekimas.
Socialiniai veiksniai Vienišumas, paramos stoka, finansinis nesaugumas, izoliacija.
Psichologiniai veiksniai Ankstesni depresijos epizodai, nerealistiški lūkesčiai, perfekcionizmas.

Pogimdyvinė depresija vyrams

Pogimdyvinė depresija gali atsirasti bei tais pačiais simptomais pasireikšti ir negimdžiusiam asmeniui - kūdikio tėvui. Pastebima, kad vyrų pogimdyvinė depresija dažniau nei moterims pasireiškia piktnaudžiavimu alkoholiu, vaistais bei kitomis psichiaktyviosiomis medžiagomis. Vyrų padėtį apsunkina ne tik informacijos stoka, bet ir stereotipai apie vyro vaidmenį šeimoje. Labai svarbu suprasti, kad pogimdyvinė depresija tėčiams yra normalus reiškinys, kurio negalima ignoruoti.

Perimenopauzė: kodėl moterys jaučiasi „ne savimi“ po 40? | GoTherapy podcast #11 Ieva Šveikauskienė

Pagalba ir gydymas

Jeigu simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, stiprėja, trukdo pasirūpinti savimi ar kūdikiu, profesionalus pokalbis yra ne prabanga, o sveikatos priežiūros dalis.

Gydymo būdai:

  • Psichoterapija: kognityvinė elgesio terapija ir interpersonalinė terapija yra efektyvūs įrodymais paremti gydymo metodai.
  • Medikamentinis gydymas: esant vidutinei ar sunkiai depresijai, gydytojas gali paskirti antidepresantus (dažniausiai SSRI grupės).
  • Savipagalba: pakankamas miego kiekis, pasivaikščiojimai, sveikas maistas ir tobulumo vengimas - svarbūs šios ligos įveikimo elementai.
  • Palaikymo grupės: dalinimasis išgyvenimais su kitais tėvais padeda atrasti bendrumų ir mažinti izoliacijos jausmą.

Geriausia pradėti nuo paprasčiausio žingsnio: parašyti šeimos gydytojui, paskambinti į psichikos sveikatos centrą arba paprašyti partnerio ar artimo žmogaus tai padaryti kartu. Gydymo tikslas nėra vien sumažinti simptomus, bet ir grąžinti gebėjimą gyventi kasdienį gyvenimą bei atkurti ryšį su kūdikiu.

tags: #po #gimdymo #prasidejo #nerimas



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems