Pogimdyminis laikotarpis: kūno atsistatymas, siūlių priežiūra ir ką daryti, jei siūlės iširo

Po gimdymo prasideda naujas ir labai svarbus moters gyvenimo etapas - jauna mama turi pasirūpinti ne tik vaikeliu, bet ir savo sveikata. Vadinamasis pogimdyminis periodas trunka 6-8 savaites, kuriomis organizme vyksta daugybė pokyčių - visos jo sistemos pamažu atsikuria ir tampa tokios, kaip prieš nėštumą. Tam reikia daugiau jėgų, o lyg tyčia kaip tik šiuo periodu moteris išsekusi.

Pogimdyviniu laikotarpiu dažniausiai vadinamos 6 savaitės po gimdymo, tačiau kai kuriems nėštumo metu įvykusiems pokyčiams atsistatyti prireikia net pusės metų. Gimus kūdikiui Jūsų kūnas diena po dienos keisis, palaipsniui grįždamas į ikinėštuminę būseną. Gimdymo metu ir pirmomis paromis po gimdymo moteris patiria didžiulį fizinį ir emocinį krūvį, todėl nenuostabu, kad reikia nemažai laiko organizmui atsistatyti.

Kūno pažeidžiamumas ir infekcijų rizika po gimdymo

Intensyviausi procesai vyksta atsikuriant gimdai bei gimdymo takų audiniams. Neseniai pagimdžiusios moters lytiniai organai yra lyg didžiulė žaizda, kurią lengvai gali apnikti infekcijos. Neseniai pagimdžiusios moters organizmas nualintas ir pažeidžiamas.

Atsiskyrus placentai, buvusios jos prisitvirtinimo vietos gimdos ertmėje pažeistos - tai gana didelis plotas. Mikrobai, patekę į šias žaizdas, kaip ir bet kurias kitas, greitai sukelia uždegimą. Puiki terpė jiems daugintis - gimdai traukiantis atsirandančios išskyros - lochijos. Tai placentos prisitvirtinimo audinių liekanos, kraujo, gleivių išskyros. Pirmosiomis dienomis po gimdymo jos būna su kraujo priemaiša, po to pasidaro šviesiai gelsvos ir vis šviesėja bei mažėja.

Gimdos kaklelis, kūdikiui buvęs vartais į pasaulį, pirmosiomis savaitėmis dar lieka praviras, todėl tarp gimdos ir makšties nėra apsauginio barjero. Visiškai gimdos kaklelis užsidaro praėjus trims savaitėms po gimdymo. Be to, gimdos kaklelio gleivių kamštis, užkertantis kelią mikrobams, taip pat dar nesusiformavęs, taigi pasiekti jiems žaizdas gimdoje nėra jokių kliūčių.

Net ir lengviausio gimdymo metu, tempiantis audiniams, atsiranda mikroįtrūkimų bei mikrotraumų, pro kurias gali prasiskverbti mikrobai. Makštyje yra daugybė bakterijų, įprastinėmis sąlygomis apie 95 proc. jų - laktobakterijos, išskiriančios pieno rūgštį. Todėl makšties terpė įprastai yra rūgštinė, ji neleidžia mikrobams patekti į gimdą bei išlaikomas minimalus, nesukeliantis uždegimų, natūraliai čia esančių patogeninių mikrobų kiekis.

Dėl organizme vykstančių pokyčių po gimdymo makšties terpė tampa šarminė ir nebeatlieka apsauginės funkcijos. Visas nepalankias aplinkybes sustiprina tai, kad nėštumo bei gimdymo išsekintos moters apsauginės reakcijos per silpnos atsilaikyti savo jėgomis. Akivaizdu, kad pirmaisiais mėnesiais po gimdymo moters lytiniai organai nėra natūraliai apsaugoti, kaip anksčiau, todėl tai padaryti reikia pačiai.

Intymios higienos svarba ir siūlių priežiūra

Intymių vietų švara padeda greičiau sugyti žaizdoms ir siūlėms, o dauguma ginekologinių komplikacijų po gimdymo atsiranda būtent dėl netinkamos higienos. Kraujas, išsiskiriantis drauge su lochijomis, yra geras maistas mikrobams, padeda jiems sparčiai augti ir daugintis. Todėl pagrindinė jaunos mamos užduotis, kad lochijos nesikauptų išoriniuose lytiniuose organuose. Taigi reikia dažnai apsiprausti.

• Dažnas prausimasis: Tai patariama daryti ne rečiau kaip kartą per 2-3 valandas, taigi ne mažiau kaip 6-8 kartus per parą. Pirmosiomis dienomis, kai išskyros itin gausios, reikia dažnai keisti higieninius įklotus (ne rečiau kaip kas 2-3 valandas) ir kiekvieną kartą po to apsiprausti. Kol dar nesugijo audinių įtrūkiai ir žaizdelės, svarbu apsiprausti pasinaudojus tualetu, prieš miegą bei atsikėlus ryte. Gausiau lochijos išsiskiria maitinant kūdikį krūtimi, nes vaikui žindant susidaro daugiau hormono oksitocino, kuris skatina gimdos susitraukimą.
• Teisingas prausimasis: Apsiprausiama nestipria srove tekančiu šiltu vandeniu, taip, kad į lytinius organus nepatektų tiesiosios žarnos mikrofloros. Todėl vandens srovė nukreipiama nuo tarpvietės išangės link, be to, vandens neturi patekti giliau į makštį, nes jis išplaus naudingą mikroflorą. Apsiprausiame nuosekliai: pradedame nuo tarpvietės, o paskui pereiname prie išangės srities. Nenaudokite jokių kempinių, nes jomis galite pažeisti audinius, o per smulkučius įtrūkius lengvai patenka infekcija. Nusiprausus, intymios vietos atsargiai nusausinamos tik šiai kūno daliai skirtu rankšluosčiu, kuris kasdien išskalbiamas.
• Vengtini veiksmai: Visą pogimdyminį periodą derėtų vengti maudynių vonioje, atvirame vandens telkinyje arba baseine, nes mikrobai į lytinius organus gali patekti per vandenį.
• Specialios priemonės: Intymių vietų oda ir gleivinė po gimdymo ypatingai jautrios ir anksčiau naudotos higienos priemonės gali sukelti alergijas. Netinkamos higienos priemonės gali apsunkinti audinių gijimą ir jis užsitęs. Šiuo periodu reikia specialių prausiklių, kurie ne tik gerai pašalina nešvarumus, bet ir turi natūraliai mikroflorai atsikurti padedančių medžiagų. Dar viena iš svarbiausių intymiosios higienos priemonių savybių yra palaikyti rūgštinę moters intymių sričių terpę, kurios pH 4,0. Šiam periodui skirti prausikliai turi komponentų, apsaugančių nuo patogeninių bakterijų augimo, o tai labai svarbu gimdymo metu pažeistų intymių vietų priežiūrai.

Jeigu gimdant plyšo ar buvo prakirpta tarpvietė, lytinės lūpos, praustis reikia ypač atsargiai. Jei gimdymo metu tarpvietė buvo prakirpta, užgimus placentai gydytojas susiuva žaizdą, kuri maždaug per dvi savaites užgyja, o siūlės ištirpsta. Kiekvienai pagimdžiusiai mamytei rekomenduojama tris savaites po gimdymo, kai intensyviausiai gyja susiūta žaizda, kaskart pasišlapinus, pasituštinus ar pamaitinus kūdikiuką (maitinant intensyviai traukiasi gimda ir padaugėja išskyrų) gerai apsiplauti. Įprastinį muilą reiktų pakeisti skysčiu intymiai higienai, kadangi jis nedirgina ir taip jautrios gleivinės. Jei tarpvietė buvo prakirpta, maždaug dvi savaites yra rekomenduojama nesėdėti.

Dažniausi pogimdyminio laikotarpio iššūkiai

Po gimdymo moters organizmas patiria daugybę pokyčių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:

• Gimdos susitraukimai: Iš karto po gimdymo gimda ima trauktis, tai vadinama gimdos involiucija. Praeis 6-8 savaitės, kol ji pasieks iki nėštumo buvusį dydį. Pirmomis dienomis po gimdymo gimdos susitraukimai gali būti skausmingi, ypač dėl žindant išsiskyrusio oksitocino.
• Išskyros iš gimdos (lochijos): Vykstant gimdos involiucijai, iš jos išsivalo tam tikras vidinis sluoksnis, iki tol tarnavęs vaikelio augimui, kraujo krešuliai, gleivės. Pirmomis dienomis išskyros gana gausios, kraujingos, vėliau jos pradeda šviesėti, kol tampa balkšvos. Tačiau intensyviausiai - pirmąsias 10 - 14 dienų, išskyros palaipsniui turėtų šviesėti ir išnykti. Tamponų naudoti negalima, kadangi išskyros turi ištekėti į išorę.
• Raumenų skausmas: Gimdymas pareikalauja labai daug fizinių jėgų, tad po gimdymo dažnai jaučiamas raumenų skausmas (ypatingai rankų, kaklo srityje, nugaroje).
• Tarpvietės jautrumas: Po įprasto gimdymo, ypač jei buvo atlikta epiziotomija ar įvyko tarpvietės plyšimas, gali pasireikšti tarpvietės, makšties jautrumas, skausmas, patinimas. Esant dideliam diskomfortui, pabandykite 10-20 minučių uždėti šaltą kompresą (pvz., maišelį su ledukais). Galima naudoti vietinių anestetikų purškalus.
• Šlapinimasis: Pirmosiomis dienomis po gimdymo pasitaiko šlapimo susilaikymas, sąlygotas audinių pertempimo, sutrikusio jautrumo. Rekomenduojama reguliariai (bent kas 4 valandas) pasišlapinti, nes susilaikęs šlapimas sukuria geras sąlygas bakterijoms daugintis. Kita neretai pagimdžiusioms mamytėms nerimą kelianti problema - šlapimo nelaikymas. Dažniausiai šlapimo takų funkcija atsistato per 2-8 savaites po gimdymo. Norint pagreitinti audinių atsistatymą rekomenduojami dubens dugno stiprinimo pratimai.
• Tuštinimasis: Pirmas pasituštinimas po gimdymo neretai sukelia sunkumų - pertempti pilvo sienos ir tarpvietės raumenys, dar prisideda skausmo baimė, esant tarpvietės įtrūkimų ar paūmėjus hemorojui. Siekiant išvengti vidurių užkietėjimo po gimdymo, rekomenduojama greičiau keltis ir daugiau judėti, vartoti daug skysčių, skaidulinių medžiagų turinčio maisto. Vaistų vartoti negalima, kadangi jie patenka į mamos pieną ir gali pakenkti naujagimiui. Tinka klizmutės Microlax, kurias gali savarankiškai naudoti kiekviena moteris. Kitas būdas yra valgyti lengvai virškinamą maistą, košes, kurios nekietina vidurių.
• Silpnumo priepuoliai: Jauna mamytė Alma pasakoja, kad sugrįžusi namo iš ligoninės jau kitą dieną su savo vyru ir mažyliu išėjo pasivaikščioti į mišką. ,,Oras buvo labai gražus, aš jaučiausi gerai, todėl manėm, kad kokias dvi valandas pabūsime gryname ore, - sako Alma. - Tačiau po dešimties minučių man pasidarė taip silpna, kad vyrui teko ne tik stumti vežimėlį, bet ir man padėti pareiti namo”. Todėl natūralu, kad savaitę ar dar ilgiau po gimdymo mamytei gali pasidaryti silpna. Sugalvojusi išeiti pasivaikščioti su ką tik gimusiu vaikučiu, pasiimkite kokį nors kitą žmogų kartu ir neikite labai toli, nes gali būti sunku sugrįžti. Nors po normalaus gimdymo ir neturėtumėte alpti, tačiau geriau pasisaugokite, ypač jei maitinate mažiuką krūtimi ir mažai miegate.
• Krūtys: Pirmas paras po gimdymo iš krūtų skiriasi priešpienis - tai negausus, turtingas baltymų, naujagimio imunitetui reikalingų imunoglobulinų skystis. Krūtys pieno pritvinksta dažniausiai tarp trečios ir ketvirtos dienos po gimdymo. Tomis dienomis krūtys padidėja, jas gali tempti, skaudėti, vienai dienai gali pakilti temperatūra iki 38-39°C.
• Emocinė būklė po gimdymo: Normalu, kad pirmosioms emocijoms atslūgus, apima slogi nuotaika, gali pasireikšti dirglumas, nerimas, koncentracijos sutrikimas, nemiga ar mieguistumas. Šie požymiai dažniausiai praeina per 7 - 10 dienų.

Epiziotomija ir tarpvietės plyšimai

Gimdymo metu tarpvietės audiniai gali plyšti natūraliai arba gali būti atlikta epiziotomija - chirurginis įkirpimas. Jei tarpvietės audiniai nesunkiai tempiasi ir netrukdo užgimti kūdikio galvutei, jie nėra kerpami. Akušerė priima sprendimą prakirpti audinius, jei kyla grėsmė jiems suplyšti arba jei dėl kokių nors priežasčių būtina, kad mažylis kuo greičiau gimtų.

Nors tarpvietės plyšimui gimdyvės psichologinė būsena ir neturi įtakos, tačiau mažesnė tikimybė yra tada, kai moteris iki gimdymo yra sustiprinusi makšties raumenis. Juos galite stiprinti taip: sustabdykite šlapimo srovę ir vėl atleiskite. Pakartokite kelis kartus. Šį pratimą galite daryti ir nesišlapindama, paprasčiausiai sutraukite makšties raumenis. Didesnė tikimybė, kad gimdymas bus sklandus, jei būsimoji mamytė klauso gydytojo nurodymų kada pakvėpuoti, o kada stumti.

Anksčiau epiziotomija buvo laikoma įprasta gimdymo dalimi, dabar ji rekomenduojama tik tam tikrais atvejais. Net kelios ankstesnės medikų kartos laikėsi nuomonės, kad epiziotomija padeda išvengti didesnių makšties plyšimų gimdymo metu, o gijimas - greitesnis nei po natūralių įplyšimų. Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad epiziotomija šių problemų išvengti nepadės. Atvirkščiai, medikai tvirtina, kad epiziotomija kaip tik gali padidinti makšties plyšimų tikimybę, nes pro įkirptą vietą slenkanti vaisiaus galvutė kaip tik gali pagilinti žaizdą.

Gimdyves labiausiai vargina laikotarpis po epiziotomijos. Vaistinėse galima rasti skausmą malšinančių ar gijimą skatinančių kremų ir tepalų, itin naudingos oro vonios (t.y. diskomfortas laikui bėgant turėtų mažėti). Stumdamos vaisių gimdyvės turėtų vengti gulėti ant nugaros.

Epiziotomijos tipai

Ką daryti, jei iširo siūlės po gimdymo?

Nepaisant kruopščios priežiūros, kartais siūlės po gimdymo gali iširti. Moterys dažnai išsigąsta, kai taip nutinka. Štai vienas patyrimas, kai siūlės iširo:

„Gijo apie 2 savaites. Pasileido siūlai 3 dienoj grįžus namo. Dieve, aš galvojau, kad čia man šakes jau. Pati kalta, iš tikro buvau, reikėjo pasisaugoti ir pagulėti. Ploviausi su Clogin, sausinau idealiai, išsigandusi, kad pasileido, purškiau Oktiseptu ir pradėjau tepti visą susiuvimą Betadin tepalu. Nu žinokit, pas ginekologę nuvykus, gavau pagyrimą, kaip gražiai, net idealiai sugijo.“

Šis pavyzdys rodo, kad net ir iširus siūlėms, su tinkama priežiūra žaizda gali sėkmingai sugyti. Kai kurios moterys panikuoja ir iškart kreipiasi į gydytojus: „Aš kai pamačiau, tai supanikavus važiavau privačiai iškart, kad pažiūrėtų, bet kadangi nieko vis tiek nedaro, tik pataria, kaip prižiūrėti, tai nežinau, ar būtina.“

Tad ar rodėtės ginei anksčiau nei suėjus 6-8 sav.? Dažnai kyla klausimas, ar būtina kreiptis į gydytoją iš karto. Kartais būna taip, kad kuri nors siūlė sutrūksta, tačiau nerimauti nėra pagrindo, kadangi žaizda vis tiek užsitraukia, ypač jei tai nedidelis įplyšimas ar iširimas, ir užtikrinama kruopšti higiena. Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius: pastebėjus, jog siūlės iširo, paraudo susiūtos vietos, šalia siūlių atsirado pūlinukų, reiktų kreiptis į gydytoją. Pasikonsultuokite su gydytoju ir tada, jei susiūtą tarpvietę skauda. Kelias dienas turėtumėte jausti jos tempimą, tačiau ne didelį skausmą.

Kada būtina operacija dėl siūlių iširimo?

Yra atvejų, kai siūlių iširimas yra daug rimtesnis ir reikalauja medicininės intervencijos. Štai gydytojo atsakymas į pacientės Birutės klausimą dėl sudėtingo siūlių iširimo:

„Gerb. Gydytoja, noriu paklausti, ar būtina operuotis, jeigu po gimdymo beveik iširo visas plyšimas. Kankina labai dideli nepatogumai, dujų nelaikymas, perštėjimas ir t.t., ar tai laikoma plastinė operacija, kokiais siūlais siuvama, ar yra garantija, kad vėl neiširs, kaip jausiuos po operacijos. Ir ar gali būti susijęs su tuo blogas kvapas? Operacijos kaina, ar ilgas pooperacinis periodas? Dėkoju už atsakymą. Birutė“

Atsakymas: „Miela Birute, Kuo greičiau ryžkitės operacijai. Jums ji būtina. [Gimdymo] metu buvo trečio laipsnio plyšimas, kuris gerai nebuvo susiūtas. [Tai yra] sunki operacija. Atliekama su nuskausminimu. [Detalesnė informacija] bus paaiškinta po operacijos.“

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu atpažinti simptomus, kurie rodo galimas komplikacijas ir reikalauja nedelsiant kreiptis į medikus:

• Jei pastebite, kad išskyros nešviesėja, o atvirkščiai yra tamsios ir labai gausios, su stambokais kraujo krešuliais.
• Jei aštrokai skauda pilvo apačią.
• Intensyvios, nemalonaus kvapo, skystos, kraujingos, nemažėjančios ir nešviesėjančios išskyros gali reikšti gimdos uždegimą.
• Atsiranda kraujavimas iš gimdos šviežiu krauju ar su krešuliais, įklotas permirksta kas 2 valandas.
• Aštrus skausmas krūtinės ląstos srityje, pilve, nugaroje ar kojose.

Pavyzdžiui, kartais gimdoje lieka placentos audinio likučių, kuriuos labai sunku diagnozuoti ir kurie išryškėja praėjus keletui dienų ar savaitei po gimdymo. Ginekologas apžiūri, ar gimdos kaklelyje nėra žaizdelių. Prieš gimdymą buvusi nedidelė žaizdelė po gimdymo gali padidėti, ypač, jei buvo įplyšęs gimdos kaklelis. Jei žaizda didelė, paprastai ji išpjaunama.

Jei po gimdymo organizmas atsistatinėja normaliai, kraujavimas mažėja, siūlės gerai gyja, pas ginekologą nueikite praėjus šešioms savaitėms po gimdymo. Pirmasis vizitas pas ginekologą taip pat skirtas tam, kad būtų įvertinta makšties, gimdos kaklelio būklė. Jei viskas gerai, galima drąsiai sugrįžti į normalų gyvenimą.

Grįžimas į įprastą gyvenimą ir specialios situacijos

Daugeliui moterų reikia šiek tiek laiko, kad vėl būtų tokios pačios aktyvios, kaip iki nėštumo. Po gimdymo svarbu visapusiškai atsigauti.

• Fizinis aktyvumas: Fizinis aktyvumas gerina nuotaiką, padeda greičiau atsikratyti priaugto svorio, mažina pogimdyvinės depresijos, trombembolijų riziką. Nesant medicininių komplikacijų, fizine veikla galima užsiimti, kai tik moteris jaučiasi tam fiziškai ir psichologškai pasiruošusi. Pirmas 5-6 savaites po gimdymo stenkitės su kūdikiu toli nekeliauti. Pirmus tris penkis mėnesius venkite didelio intensyvumo fizinių užsiėmimų (tokių kaip jodinėjimas ar didelio intensyvumo jėgos treniruotės). Per pirmas šešias savaites po gimdymo stiprinkite dubens dugno raumenis, vaikščiokite: pradėkite nuo 10-15 min.
• Lytiniai santykiai: Pirmieji lytiniai santykiai po gimdymo galimi, kai moteris fiziškai ir psichologiškai jiems pasiruošusi, sustojus kraujavimui, sugijus tarpvietės siūlėms. Ankstesni lytiniai santykiai gali sukelti infekciją, kadangi gimdos kaklelis dar nebūna pakankamai užsidaręs ir bakterijoms yra atviras kelias patekti į gimdą. Kai gimda susitraukia, užsiveria jos paviršius, lytiškai santykiauti yra skaudu. Jei bijote skausmo, galite makšties įeigą sutepti želė pavidalo lubrikantu.
• Po Cezario pjūvio: Jei buvo atliktas Cezario pjūvis, pogimdyminis laikotarpis trunka tiek pat, kaip ir normaliai gimdžius. Rando priežiūrai taip pat svarbiausia yra švara. Kasdien būtina išsimaudyti po dušu, o žaizdos nei tepti, nei klijuoti nereikia. Dvi, tris savaites galite jausti susiūtos vietos tempimą, maudimą. Kraujuojama iš makšties kaip ir po natūralaus gimdymo, tačiau paprastai kiek trumpiau. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Cezario pjūvio atveju moterys labai baiminasi, kad neiširtų siūlės, tačiau pilvo siūlės, prižiūrimos tinkamai, yra itin atsparios ir retai išyra. Savo naujagimį kilnoti galima, nepatariama tik pirmąsias savaites kilnoti vyresniųjų vaikučių, kad pilvo raumenys nebūtų labai įtempti.
• Nusileidusi gimda: Po gimdymo paprastai būna šiek tiek nusileidusi gimda, ypač, jei naujagimio svoris viršija 4 kilogramus, tačiau per pirmąsias šešias savaites ji paprastai sugrįžta atgal. Tačiau kartais, jei gimdos raiščiai ir tarpvietės audiniai yra silpni, gimda gali ir likti nusileidusi.

tags: #po #gimdymo #isiro #siule

• išsamus Chicco nešioklių aprašymas
• Ugdymo kokybė "Vyturėlyje"
• Praktiniai patarimai dėl kūdikio saugumo
• Sėkmingas susitarimas su aukle nakčiai: 10 patarimų
• Darželio ir institucijų vaidmuo skiriantis tėvams