Žmogaus prenatalinės raidos metu iš zigotos formuojasi ne tik gemalas, bet ir laikinosios struktūros: plėvės (amnionas, chorionas, placenta) bei priedai (virkštelė, trynio maišas, alantojis), kurie gimdymo metu pasišalina. Tarp šių struktūrų virkštelė atlieka gyvybiškai svarbią funkciją, jungdama vaisių su placenta.
Virkštelė, funiculus umbilicalis, formuojasi jungiamojo stiebelio vietoje. Jos ilgis siekia apie 50 cm, o storis - apie 1,5 cm. Virkštelės viduje yra dvi arterijos, kuriomis teka veninis kraujas iš vaisiaus į placentą, ir viena vena, kuria arterinis kraujas teka iš placentos į vaisių. Virkštelė dažniausiai būna prisikabinusi prie placentos netoli jos centro, tačiau pasitaiko ir netaisyklingų prisitvirtinimo atvejų.

Netaisyklingas virkštelės prisitvirtinimas, žinomas kaip plėvinis prisitvirtinimas (fixio velamentosa), pasitaiko 1-2 proc. nėštumų. Šios patologijos metu virkštelės kraujagyslės tvirtinasi ne tiesiai prie placentos audinio, o prie vaisiaus plėvių. Tuomet kraujagyslės, kol pasiekia placentą, eina tarp amniono ir lygiojo choriono ir gali būti lengvai pažeidžiamos.
Manoma, kad tokia virkštelė susiformuoja tuomet, kai blastocista grimzda į gimdos gleivinę ne tuo poliumi, kuriame yra embrioblastas, todėl jungiamasis stiebelis formuojasi už placentos ribų ir tvirtinasi prie lygiojo choriono. Nors ši būklė kelia nerimą, daugelis moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius, tačiau būtina atidi stebėsena.
Be virkštelės padėties anomalijų, egzistuoja ir patologinis placentos prisitvirtinimas - grėsminga komplikacija, kai placenta tiesiogiai arba per giliai prisitvirtina prie gimdos raumeninio sluoksnio. Ši patologija skirstoma pagal gylį:
| Patologijos tipas | Dažnumas | Aprašymas |
|---|---|---|
| Priaugimas | ~75% | Prisitvirtina prie raumens paviršiaus |
| Įaugimas | 18-20% | Įauga į raumeninį sluoksnį |
| Peraugimas | <1% | Perauga visą sienelę iki gretimų organų |
Pagrindinis rizikos veiksnys patologiniam placentos prisitvirtinimui yra randas gimdoje po buvusios Cezario pjūvio operacijos. Diagnozė nustatoma ultragarsinio tyrimo metu. Pirmojo nėštumo trečdalio patikros metu gydytojas akušeris ginekologas turi įvertinti placentos prisitvirtinimo vietą ir rizikos veiksnius. Antrojo trečdalio metu požymiai tampa ryškesni, o galutinė diagnozė dažniausiai patvirtinama 28-32 nėštumo savaitę.
Įtarus patologiją, pacientę rekomenduojama siųsti į Perinatologijos centrą, kuriame specialistų komanda (akušeriai, anesteziologai, intervenciniai radiologai) sudaro priežiūros planą. Pagrindinė komplikacija gimdymo metu yra didelis kraujo netekimas, todėl planuojamos operacijos metu dažnai prireikia kraujo transfuzijos.
Nors plėvinis virkštelės prisitvirtinimas ar kiti placentos pakitimai kelia stresą, šiuolaikinė medicina, atidi echoskopinė stebėsena bei individualūs gimdymo planai padeda užtikrinti maksimalų saugumą tiek motinai, tiek vaisiui.
tags: #plevinis #virksteles #prisitvirtinimas