Kūdikių miego paslaptys: kodėl mažyliai sunkiai užmiega ir kaip jiems padėti?
Kūdikių ir mažų vaikų miegas yra viena opiausių šeimos problemų. Laimingi tie, kieno mažyliai gali miegoti bet kur, bet kokiomis sąlygomis. Tačiau kai kūdikis naktimis nemiega arba blogai miega, tai tampa visos šeimos problema. Laima Mikulėnaitė, VU ligoninės Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro ankstyvosios reabilitacijos skyriaus vedėja ir vaikų neurologė, pabrėžia, kad suaugę turi per daug pareigų ir rūpesčių, kad galėtų sau leisti nemiegoti naktimis. Todėl kiaurą naktį žindomas ar verkiantis kūdikis labai blogai veikia tiek mamos, tiek tėčio savijautą. Šis straipsnis skirtas padėti tėvams suprasti kūdikių, ypač 5 mėnesių amžiaus, miego ypatumus ir rasti veiksmingų būdų, kaip pagerinti mažylio miegą.
Kūdikio miego ypatumai ir raida
Naujagimio miegas ir ritmų formavimas
Per pirmą gyvenimo savaitę naujagimis jau pradeda formuoti savo gyvenimo ritmą, kitaip tariant, prasideda procesas, vadinamas savireguliacija. Iš aplinkos jis gauna labai daug dirgiklių, su kuriais būdamas mamos pilvelyje nesusidurdavo - jam reikia išmokti nurimti ir pavargus užmigti. Naujagimis miega iki 20 valandų per parą ir maždaug 4 valandas būdrauja. Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai.
Jeigu naujagimis neturi jokių problemų, o mama pakankamai gerai jaučia savo mažylį ir moka skaityti jo siunčiamus signalus - nekyla jokių problemų. Kai mažiukas nori valgyti - jis pamaitinamas, kai nori miegoti - užmigdomas. Bet, deja, ne visi naujagimiai ar kūdikiai aiškiai parodo, kada nori miego, ir ne visos mamos geba suprasti savo vaikus. Tad neretai norintis miego kūdikis yra glaudžiamas prie krūties, užuot migdomas, ar atvirkščiai. Būtų kur kas paprasčiau, jeigu mama mokytų kūdikį režimo - tuo pačiu metu maitintų, tuo pačiu migdytų ir kartu mokytų savarankiškai užmigti.
Miego fazės ir prabudimai
Dažniausiai kūdikis miega, o tėvams atrodo, kad jis prabudo. Yra tokia klaidinga nuostata, kad mažas vaikas paguldytas turi miegoti kaip lėlytė. Nieko panašaus - nei kūdikiai, nei vaikai, nei suaugę nemiega tarsi lėlės. Visų mūsų miegas susideda iš aktyvių ir gilių fazių. Lengvo miego metu naujagimis ir kūdikis yra lengvai pažadinamas, kvėpuoja nereguliariai, gali judėti ir niurzgėti ar net suverkti. Toks miegas trunka apie 25 minutes ir, jeigu kūdikis neprabudo, jis užmiega ramiuoju miegu, kurį galime atpažinti iš visiško atsipalaidavimo, ramaus kvėpavimo, judesių nebuvimo.
Patartina nebėgti prie kūdikio vos šis sujudėjo, nedangstyti, neimti ant rankų, nes galbūt jam dabar aktyvioji miego fazė ir jis tiesiog juda, bet tuoj atras patogią poziciją ir užmigs. Tad, jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai, netrukus baigsis aktyvioji miego fazė ir vėl panirs į gilų miegą. Pirmas miego ciklas nėra lengvai sujungiamas, todėl mažyliams gali prireikti mūsų pagalbos. Jei mažylis pabunda geros nuotaikos ir kupinas energijos - labai tikėtina, kad laikas būdravimui.
Miego poreikio pokyčiai augant
Miego - periodiška žmogaus ramybės būsena, kurios metu organizmas aktyviai atkuria savo jėgas. Mamos ir močiutės yra visiškai teisios sakydamos savo vaikams ir anūkams, kad būtent miego metu išsiskiria augimo hormonas, todėl vaikams miegas įgauna dar didesnę reikšmę. Per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius kūdikis bando prisitaikyti prie aplinkos, tad griežto režimo šiuo metu suformuoti neįmanoma.
Iki pusės metų amžiaus mažylis yra dažnai maitinamas (kas 2-4 valandas), net ir naktį yra žindomas tokiu pat ritmu. Tai laikas, kai kūdikis bando pažinti save, savo poreikius, kai mokosi gyventi su iš aplinkos gaunamais stimulais, įvairiais garsais. Prasidėjus antram pusmečiui jau pats laikas kūdikį rečiau žindyti naktį, daryti bent jau 5-6 valandų pertraukas ir parodyti, kad naktis yra skirta miegui. Aišku, visa tai daroma pamažu, kasnakt darant vis ilgesnius tarpus tarp žindymų. Jeigu to nedarysime, trukdysime kūdikiui susiformuoti miego įpročius. Mažyliams augant, jų miego poreikiai keičiasi ir jie išauga iš dabartinio miego grafiko. Daugelis mažylių nuo dviejų miegelių pereina prie vieno 14-18 mėnesių amžiaus. Nuo 3 iki 5 metų, miegoti dieną jie paprastai nustoja.
Žemiau pateikiama rekomenduojama miego trukmė pagal amžių:
| Amžius | Rekomenduojama bendra miego trukmė per parą |
|---|---|
| Naujagimis (0-3 mėn.) | 14-17 valandų |
| Kūdikis (4-11 mėn.) | 12-15 valandų |
| Mažylis (1-2 metai) | 11-14 valandų |
| Ikimokyklinukas (3-5 metai) | 10-13 valandų |
Atminkite, kad tai yra vidutiniai skaičiai, ir kiekvieno vaiko miego poreikiai yra skirtingi.
Dažniausios priežastys, kodėl kūdikis sunkiai užmiega
Pervargimas ir perstimuliavimas
Svarbu žinoti, kad perstimuliuoti ir per ilgai būdraudami kūdikiai sunkiau užmiega, dažniau pabunda, o ir jų miegas nėra toks kokybiškas, koks turėtų būti. Taigi, tėvai tarsi patenka į užburtą ratą: pervargęs mažylis sunkiau užmiega, nes nuovargis kaip tik ir neleidžia užmigti. Pervargusiam mažyliui labai sunku sujungti miego ciklus, nes veikia hormonas kortizolis, kuris visai nesutaria su miego draugu melatoninu. Pervargę kūdikiai dažnai užmiega greitai, tačiau miega neramiai ir neretai greitai pabunda, dažnai būna blogos nuotaikos ir verkia.
Nepakankamai pavargusiems kūdikiams trūksta miego spaudimo, kas taip pat baigiasi greitu nubudimu. Tik dažniau jie bus geros nuotaikos, nusiteikę bendrauti ir kartais netgi sunkiai vėl užmigdomi. Svarbu mažą vaiką migdyti apie 20-21 val., kad 6-7 ryto atsikėlęs jaustųsi išsimiegojęs ir žvalus. Daugelis tėvų klysta manydami, kad kuo vėliau užmigdys kūdikį, tuo vėliau jis kelsis. Jeigu kūdikis keliasi 6 ryto, kelsis 6 val., net jeigu užmigo 5 val. ryto, todėl tikslinga migdyti tokiu metu, kad mažylis per naktį pailsėtų ir ryte prabustų žvalus bei geros nuotaikos. Pirmieji nuovargio požymiai: kūdikis trina akis, tampa kaprizingas, judina ausytes arba pirštu suka plaukus, žiovauja.
Alkis ir maitinimo įpročiai
Neretai pavargę mažyliai tiesiog užmiega prie krūties nepakankamai pasisotinę. Praėjus pirmam miego ciklui, juos pabudina ne kas kitas, o alkis. Jei tokio pabudimo metu kūdikis dar godžiai, kokybiškai žinda, galima įtarti, jog būtent alkis yra pabudimo priežastis. Kartais padeda, jei maitiname kiek anksčiau, kai kūdikis dar nėra itin pavargęs ir gali kokybiškai ilgiau pažįsti. Dažnai taip pat padeda dažnesnis krūties siūlymas vakarop, kad sulėtėjus pieno srovei, mažylis galėtų pasisotinti per kelis kartus. Svarbu įsitikinti, kad mažylis dienos metu tikrai pavalgo pakankamai.
Skausmas, nepatogumas ir ligos
Baigiantis miego ciklui, mažyliai keliauja į labai paviršinio miego fazę, panašią į prabudimą. Todėl jei jų kūne yra kažkoks nepatogumas, labai tikėtina, kad jis erzins ir gali daryti įtaką nubudimui. Tarkim, mažyliui reikia atsirūgti, skauda pilvelį ar dygstantį dantuką - tikėtina, kad sulauksime niurzgėjimo ar net visiško pabudimo. Pakelkime vos pabudusį mažylį į atsirūgimo pozą, pastebėkime, gal pavyks atsirūgti. Kai skauda pilvelį, kartais įmigti padeda paguldymas ant pilvuko! Tačiau iki kūdikis nesivarto - jokiu būdu nepalikite miegoti ant pilvuko be priežiūros! Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto. Ausies uždegimas, pienligė ir šlapimo takų infekcija, parazitai žarnyne, karščiavimas, kvėpavimo takų infekcija, rėmuo ir karvės pieno alergija (jeigu žindyvė vartoja karvės pieno produktus) gali trukdyti ramų kūdikio miegą. Visgi kiekvienas atvejis unikalus ir reikėtų žinoti daugiau informacijos būtent apie konkretų vaiką: ar verkia po valgio, po miego ir pan. Dažnai diagnozė "diegliai" priskiriama viskam, kam sunku rasti paaiškinimą. Žarnyne yra didžiausia dalis autonominės nervų sistemos. Kai ši sistema dar tik vystosi, gali užtekti visai nedidelio dirgiklio, pvz., suvartoto maisto ar kūno padėties pasikeitimo, ir žarnyno veikla sutrinka. Natūralu, kad kūdikis jaučia nepatogumą ir jį išreiškia verksmu. Kūdikis riečia atgal galvą, nes jaučia spaudimą pakausyje bei stuburo kaklinėje dalyje, atsiradusį gimdymo metu. Tai gana plačiai paplitęs liekamasis reiškinys po gimdymo.
Miego asociacijos ir įpročiai
Ant rankų nešiojamas ar supamas kūdikis gali užmigti gana greitai, tačiau miega nekietai, nes gilaus miego fazė prasideda ne iš karto. Jeigu mama renkasi migdyti kūdikį nešiodama ant rankų, turėtų ir nešioti apie 40 minučių, galbūt net valandą. Vis dėlto manoma, kad nereiktų kūdikio mokyti užmigti nešiojant jį ant rankų, nes neišmoks to padaryti savarankiškai ir pramiegojęs maždaug 1,5 valandos prabus (pasikeitus miego fazėms) ir vėl norės būti supamas ant rankų. Svarbiausia taisyklė yra išmokyti mažylį savarankiškai užmigti, tada jis net ir kelis kartus prabudęs per naktį sugebės ir vėl užmigti. Štai tokį savą būdą turi atrasti ir kūdikis - kito kelio nėra. Jeigu kaskart prabudusį ir niurzgantį imsime ant rankų, tai ir bus mažylio būdas vėl užmigti. Mano mažylis, nors ir valgo mamos pieną, pirmuosius du mėnesius užmigdavo pats pavalgęs prie krūtinės. Tačiau dabar, 5 mėnesių amžiaus, jis labai judina kojytes ir rankytes nuolatos, net pavalgęs prieš naktinį miegą neaprimsta, kad užmigtų.
Aplinkos faktoriai ir išoriniai dirgikliai
Kūdikiui iš aplinkos tenka susidurti su labai daug dirgiklių. Svarbu, kad miego aplinka būtų vėsi, tamsi ir rami. Tyli ir raminanti veikla, kurią kartu atliekate per jų miego rutiną, signalizuoja jų organizmui, kad laikas miegoti. Dienos šviesa, ypač ryte, stimuliuoja kortizolio gamybą, tačiau vakare reikalingas melatoninas, kuris padeda kūnams nusiraminti ir pasiruošti miegui. Deja, daugumai žmonių, įskaitant kūdikius, melatonino gamyba pilnai nesuaktyvėja iki nakties. Triukšmas taip pat kenkia miego kokybei - stiprus triukšmas ir miegas nelabai dera. Kai maži vaikai yra guldomi miegoti laiku, kuris neatitinka jų natūralaus miego ritmo, jie gali nesijausti pavargę ir priešintis miegui.
Mažamečiai vaikai vis labiau suvokia aplinką ir domisi tuo, kas vyksta aplinkui. Jie nenori praleisti pasaulio vien dėl miego ir tampa daug jautresni išoriniams dirgikliams. Be to, vakare prie ekrano praleidžiamas laikas ir šviesos poveikis gali neigiamai paveikti Jūsų mažylio miegą. Tyrimai rodo, kad vaikai yra labai jautrūs šviesos poveikiui likus valandai iki miego, o ryški šviesa prieš miegą slopina melatonino poveikį.
Atsiskyrimo nerimas ir nauji įgūdžiai
Atsiskyrimo baimė yra dažno prabudimo ir nenoro paleisti mamos krūties priežastis. Apie 6 mėnesį mažylio smegenys subręsta tiek, kad jis ima aiškiau suvokti emocijas, o prieraišumas sustiprėja, todėl atsiranda mamos netekimo baimė. Tokio amžiaus mažyliams būdinga, kad jie patiria dar vieną atsiskyrimo nerimo bangą ir staiga nori, kad tėvai liktų su jais prieš miegą, kol jie užmigs. Vystymosi pasiekimai, tokie kaip mokymasis apsiversti, šliaužti, atsisėsti, atsistoti, gali sukelti daug emocijų, ir mažylis net naktį prabudęs gali pradėti praktikuoti naujus įgūdžius. Naujų įgūdžių įgijimas dienos metu gali turėti įtakos tam, kaip ir kada Jūsų mažylis užmiega naktį. Dėl šių įdomių naujų gebėjimų mažyliams dažnai sunkiau atsipalaiduoti. Nerimo priežastis gali būti ir aplinkos pasikeitimas, pvz., kai vaikas pradeda eiti į darželį ar mokyklą.
Praktiniai patarimai ir sprendimai
Režimo ir rutinos svarba
Labai svarbu išlaikyti dienos ritmą, ypač jeigu kūdikis nėra iš tų, kurie miega bet kur ir bet kokiomis sąlygomis. Aš visuomet siūlau, net ir atėjus svečiams ar išvykus į svečius, atostogų, mažylį migdyti tuo pačiu metu. Aišku, skirsis aplinka, bet nesiskirs laikas, o tai yra svarbiausia. Ypač neramiam, sunkaus būdo ar kokių nors sveikatos problemų turinčiam kūdikiui nepaprastai svarbu kiekvieną vakarą užmigti tuo pačiu metu, nes tai suteikia saugumo jausmą. Režimas svarbus ne tik vakare, bet ir dieną - visada gerai išlaikyti dienos ritmą.
Sukurkite miegui pasiruošti padedančius ritualus: kūdikį nuprauskite, pakeiskite sauskelnes, perrenkite pižama, padainuokite lopšinę ar paskaitykite pasakėlę, tada trumpai pasūpuokite, pamasažuokite, duokite atsigerti. Visi šie nedideli ritualai padės lengviau pereiti iš budrumo stadijos į miego režimą ir duos smegenims signalą, kad laikas miegoti. Kiek miego lengvumui, nuoseklumui įtakos turi ritualai, tokie kaip ėjimas miegoti tuo pačiu metu, yra labai svarbu. Daugeliui vaikų tai gerai, nes vaikui susiformuoja įprotis, kad po vienos veiklos lauks kita, o miegas - visų tų veiklų tarsi nekintama dalis. Rutina tarsi kalba kūdikiui: „Tu dabar eini miegoti, aš tave paguldysiu, padainuosiu dainelę, o tu užmigsi, ir mes rytoj susitiksim.“ Ir mažylis ramiai užmiega, žinodamas, kad ryte išvys mamą. Jeigu norite, kad kūdikis geriau miegotų naktį, svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą jei tik įmanoma, pora kartų per dieną.
Savarankiško užmigimo mokymas
Svarbiausia taisyklė yra išmokyti mažylį savarankiškai užmigti, tada jis net ir kelis kartus prabudęs per naktį sugebės ir vėl užmigti. Štai tokį savą būdą turi atrasti ir kūdikis - kito kelio nėra. Idealu rutiną formuoti nuo 6 mėn. amžiaus, nes vėliau tikrai bus pasipriešinimas. Mažylis turi jaustis pakankamai saugus, kad sugebėtų užmigti ne ant mamos rankų, o tą saugumą ir suteikia kas vakarą ta pati tvarka, nekintama rutina.
Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukite krūtį iš burnos ir toliau niūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje. Greitasis būdas yra labai populiarus: mažyliui tiesiog neduodama žįsti krūtis, galbūt jis netgi neimamas, nenešiojamas ir nesūpuojamas. Dažniausiai tikima, kad po trijų tokių naktų mažylis supras, kad naktį valgyti negaus ir nustos prabudinėti bei galbūt išmoks užmigti savarankiškai. Lėtasis būdas reikalauja daugiau laiko, tačiau mokymosi procesas visada reikalauja laiko. Turiu pabrėžti - visos šios rekomendacijos gali būti naudingos, tačiau jos yra niekis, palyginti su pagerėjimu, kurį pamatysite, jei mažylis išmoks užmigti savarankiškai. Labiau nei bet kas kitas, tai yra raktas į tai, kad Jūsų kūdikis miegotų visą naktį, o dieną ilgai ir ramiai miegotų pietų miegelius.
Miego aplinkos gerinimas
Kambaryje turi būti tamsu ir tylu. Investuokite į kokybiškas tamsinančias žaliuzes savo miegamajame. Vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai. Tyla ar baltas triukšmas? Išbandykite baltąjį triukšmą. Baltuoju triukšmu yra vadinami garsai, kurie veikia raminančiai. Jeigu namuose yra vėsu, galima pritvirtinti antklodę, kad mažylis jos nenusispardytų ir nereikėtų beklostant pažadinti. Oda prie odos kontaktas kūdikius veikia raminančiai ir padeda jiems lengviau užmigti.
Fizinis aktyvumas ir atsipalaidavimas
Kad ir kokiu būdu Jūsų mažyliui patinka judėti, judinkite jį kuo daugiau. Stenkitės suplanuoti fizinę veiklą arčiau pabudimo, o ne prieš pat miegą. Kai artėja miego laikas, užsiimkite raminančia veikla, pavyzdžiui: dainuokite, skaitykite, apsikabinkite ar veikite bet ką kita, ką Jūsų vaikas mėgsta daryti, nenaudodamas daug energijos. Raminanti veikla, pavyzdžiui, maudynės vonioje, prisiglaudimas ir knygelės skaitymas, padeda mažyliui pereiti nuo žaidimo prie poilsio ir paruošia jo organizmą miegui. Maudynės šiltame vandenyje prieš miegą turi įtakos miego kokybei: kaip ir šiltos tėvų rankos, taip ir šiltas vanduo veikia odos receptorius ir kuria atsipalaidavimą. Taip pat šiltas vanduo skatina prisiminti buvimo mamos „pilve“ jausmą, kada buvo jauku ir gera, visi poreikiai nuolat patenkinami čia ir dabar. Kūdikių masažas taip pat naudingas - vienas tyrimas parodė, kad 14 dienų masažo kursas padeda kūdikiams išskirti daugiau miegą sukeliančių hormonų.
Tėvų požiūris ir palaikymas
Labai svarbu žinoti apie „pabudimo langus“ - laiką, kurį kūdikiai gali išbūti būdraudami. Kiekviena mama augina savaip. Man nenuostabu, kad kūdikiai klykia naktimis, pagalvokime patys, ar esame labai laimingi, ar nesupykstame, kai kas nors mus, įmigusius, be jokio reikalo pažadina iš miego? Tačiau ir tėvams reikia atsipalaiduoti. Miego valandos nuo 22 val. iki 2 val. nakties dvigubinasi, o tai susiję su tam tikrais biocheminiais procesais, vykstančiais organizme. Kai kurios centrinės nervų sistemos dalys tam tikru metu yra atsakingos už nereikalingos informacijos paleidimą. Taigi kuo anksčiau vaikas eis miegoti, tuo labiau jo smegenys pailsės, smegenys regeneruosis. Visi žinom, kad miegas veikia augimo procesus visomis prasmėmis.
Ką reiškia miegoti kaip kūdikiui? Dažniausiai mes įsivaizduojame naujagimius ar kūdikius iš paveikslėlių - atsipalaidavusius, dailiai sudėjusius rankeles ir užmerktomis akimis. Tačiau pirmojo kūdikio susilaukę tėvai netrukus atranda, kad kūdikio miegas yra visiškai ne toks. Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai ir kūdikiai, miegantys kartu su tėvais, prabunda dažniau, nei miegantys atskirai. Kūdikių miego specialistai tvirtina, kad pirmaisiais metais tai gali būti naudinga sparčiai besivystančioms kūdikio smegenims, nors ir ne taip patogu tėvams. Tyrimai rodo, kad dažnai kūdikio miego problemos priklauso nuo tėvų požiūrio ir lūkesčių. Visi vaikai skirtingi, vienam gali nereikėti supimo, o kitas klyks iki raudonumo, nes norės būti supamas ir ant rankų. Bet kam mes tuos angeliukus gimdom ir auginam, jeigu pačios sau neleisim pasupti, panešioti, pamyluoti?
Jeigu miego problemos jums kelia sunkumų ir svajojate apie išmiegotą naktį, o dienos metu jaučiate miego trūkumą, tuomet esate pasiruošę įdėti pastangų, kad kas nors jūsų ir mažylio gyvenime pasikeistų. Keista, bet kartkartėmis pasiteisina ir tarsi visai nesusiję dalykai, tad visuomet verta paeksperimentuoti išbandant: pasikeitimą, kas migdo vaiką. Ypač, jei migdo žindanti mama, kartais miegelis bus ramesnis, jei migdys nežindantis partneris. Atkreipkite dėmesį į vakarienės inventorizaciją: labai rekomenduotina atsisakyti cukraus, kofeino, maisto priedų turinčių produktų. Taip pat atkreipkite dėmesį į galimus maisto netoleravimus, ar pavalgius tam tikro maisto nesikaupia dujos. Jeigu kaskart prabudusį ir niurzgantį imsime ant rankų, tai ir bus mažylio būdas vėl užmigti.
Kada ieškoti pagalbos?
Negydomi miego sutrikimai gali turėti nemalonių pasekmių. Vaikams ir paaugliams reikia pakankamai miego, kad jų raida būtų tinkama. Kartais miego sutrikimai gali būti susiję su fizinėmis problemomis. Pavyzdžiui, vaiko patiriamas nepatogumas gali būti susijęs su tam tikrais cirkadiniais ritmais - bioritmais. Pagal Rytų mediciną, kas dvi valandas keičiasi vidaus organų aktyvumas. Beveik visos somatinės ligos gali sukelti miego sutrikimus, bet viena iš dažniausių yra bronchinė astma. Kita liga, sutrikdanti vaikų miegą, yra gastroezofaginis refliuksas. Miego sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl alergijos karvės pienui, kai tik juo pradedamas maitinti.
Osteopatija gali būti naudinga vaikams, turintiems miego sutrikimų, ypač jei jie susiję su raumenų įtampa, stuburo problemomis ar nervų sistemos disbalansu. Osteopatas gali atlikti švelnias manipuliacijas, kad atpalaiduotų raumenis, pagerintų kraujotaką ir nervų sistemos funkciją, o tai gali padėti vaikui geriau atsipalaiduoti ir miegoti. Gimdymo traumos pasekmės dar labiau įsitvirtina vaiko kūne jam stojantis ant kojyčių. Vaikui stojantis ant kojų centrinėje nervų sistemoje atsiranda nauji adaptaciniai mechanizmai, kurie sąlygoja pereiti centriniams nervų sistemai į naują etapą, ji turi priprasti prie vertikalios padėties. Tas pats vyksta ir tvirtėjant kaukolei sulaukus 7-8 metų. Įvykus lytiniam brendimui (mergaitėms - maždaug 10 - 12 metų, berniukams - 2 metais vėliau), su iššūkiais susiduria neuroendokrininė sistema, kuri turi sklandžiai paruošti ir suformuoti naujus neurohumoralinius organizmo atsakus. Šių trijų etapų metu vyksta didžiausias centrinės nervų sistemos apkrovimas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
