Planšetinių kompiuterių naudojimas ikimokykliniame ugdyme

Planšetiniai kompiuteriai tapo neatsiejama šiuolaikinio pasaulio dalimi, o jų panaudojimo galimybės vis plečiasi. Nors vaikų amžius, kuriam tinkamas toks įrenginys, yra tėvų sprendimas, šiuolaikiniai planšetiniai kompiuteriai gali būti pritaikyti įvairaus amžiaus vaikų poreikiams. Šiame straipsnyje kviečiame atidžiau susipažinti su jų galimybėmis ikimokykliniame ugdyme ir patarimais, kurie padės paruošti šį įrenginį net ir mažiausiam naudotojui.

Vaikų saugumo užtikrinimas naudojantis planšetiniais kompiuteriais

Vaikų saugumą naudojantis planšetiniu kompiuteriu gali padėti užtikrinti specialios programos. Sukūrus bendrą šeimos paskyrą, jos leidžia automatiškai apriboti laiką, kurį vaikas praleidžia prie savo įrenginio, ir blokuoti pasirinktas programas. Naudojantis „Android“ operacine sistema, tokią paskirtį atlieka „Google Family Link“ ar „Samsung Kids Mode“ aplikacija, o „iOS“ - „Apple Screen Time“. Pradėti naudotis šiomis programėlėmis itin paprasta - užtenka jas įdiegti savo ir vaiko įrenginiuose bei prisijungti naudojantis ta pačia paskyra. Tokia apsauga padės ne tik sekti vaikų prie ekranų praleidžiamą laiką, tačiau taip pat ir apsaugoti juos nuo nepageidaujamo turinio.

Dažniausiai vaikai nesusimąsto apie išmaniųjų įrenginių saugumą, todėl gali netyčia apipilti juos gėrimais ar numesti. Dėl šios priežasties itin svarbu planšetinį kompiuterį papildomai apsaugoti. Parduotuvėse galima rasti ryškiaspalvių, žaismingų dėklų, kurie ne tik apsaugos įrenginį nuo kritimo, bet pritrauks mažylio akį ir bus specialiai pritaikyti mažoms rankytėms, todėl planšetę vaikui laikyti bus patogiau. Taip pat naudokite ir ekrano apsaugą. Ji suteikia planšetiniam kompiuteriui beveik nematomą papildomos apsaugos sluoksnį. Nesijaudinkite, ekrano ryškumas tikrai nesumažės, o planšetinis kompiuteris bus geriau apsaugotas nuo įbrėžimų ir nešvarumų.

Jeigu vaikui leidžiate naudotis savo asmeniniu planšetiniu kompiuteriu, pirmiausia būtinai sukurkite atsarginę duomenų kopiją. Dažniausiai įrenginiuose saugome svarbią informaciją, nuotraukas ar kitus dokumentus, todėl atsarginės duomenų kopijos perkėlimas į kompiuterį padės išvengti informacijos praradimo. Įsivaizduokite, parengėte svarbiam projektui skirtą prezentaciją, o mažylis nė pats to nesuprasdamas, žaisdamas ištrynė šį failą ar perkėlė į jums nežinomą vietą. Sukurti atsarginę duomenų kopiją nėra sudėtinga. Nors kiekvienas įrenginys reikalauja skirtingų veiksmų, pats paprasčiausias ir mažiausiai painus būdas yra naudoti programėlę „Dropbox“. Tai debesijos principu veikianti saugojimo programėlė, kuri leidžia kurti atsargines jūsų įrenginyje esančių nuotraukų, failų ir panašių duomenų kopijas.

Mokomosios ir lavinamosios programėlės

Didžiąją dalį vaikams skirtų programėlių sudaro žaidimai, tačiau yra aplikacijų, kuri mažamečiams padeda mokytis ir lavinti savo gebėjimus. Be to, planšetiniu kompiuteriu ypač smagu piešti. Pavyzdžiui, naujasis „Samsung Tab S7 FE“ turi išmanųjį rašiklį „S Pen“, kuris padeda pažadinti vaizduotę ir išlaisvinti kūrybinį potencialą. Vaikas galės mokytis rašyti, piešti ir kūrybiškai perteikti tai, ką įprastai pieštų baltame popieriaus lape.

Specialios programėlės gali paskatinti vaikus tyrinėti, pažinti pasaulį ir lavinti socialinius bei emocinius įgūdžius. Viena iš tokių - „Toca Nature“. Žaidėjai gali formuoti kraštovaizdį ir stebėti, kaip jis vystosi: sodinti medžius ir auginti mišką, kopti į kalną ir grožėtis vaizdu, rinkti miško gėrybes ir šerti įvairiausius gyvūnus. Žaidimo metu vaikai sužino įdomios informacijos apie gyvūnus, gamtą. Loginį vaikų mąstymą gali padėti lavinti „Lightbot“ ir „Lightbot Jr“ programėlės, kurios vaikams pasiūlys tikrais iššūkiais tampančių galvosūkių.

Planšetinių kompiuterių vaidmuo ikimokykliniame ugdyme

Tyrimo metu buvo stebimi vaikų elgesio pokyčiai. Teorinėje darbo dalyje, remiantis įvairių autorių nuomone, aprašyta IKT apibrėžtis, planšetinio kompiuterio panaudojimo galimybės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir mokomųjų programėlių galimybės, kurias galima panaudoti taikant planšetinį kompiuterį ikimokyklinio amžiaus vaikams. Atlikto tyrimo metu atskleista, kad naujovių diegimas grupės ugdomosiose veiklose skatina vaikų smalsumą, didina jų motyvaciją. Naudojant IKT lengviau mokyti vaikus susikaupimo, savitvardos, savireguliacijos, draugiškumo, empatijos, socialinių ir emocinių įgūdžių.

Svarbų vaidmenį planuojant ir įgyvendinant ugdomąsias veiklas, kuriose naudojamas planšetinis kompiuteris, atlieka grupės mokytojas. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tarp šių principų yra ugdymo(si) ir priežiūros vienovė, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermė, žaismės principas, sociokultūrinio kryptingumo principas, integralumo principas, įtraukties principas, kontekstualumo principas, vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas bei lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.

Reflektyvaus ugdymo(si) principas skatina mokytoją drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindėti vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Svarbus ir šeimos ir mokyklos partnerystės principas: mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas.

Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį.

Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą.

Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.

Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.

Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.

Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.

Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.

Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Pasiekimai ir gebėjimai

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią vaiko galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Vertybinė nuostata

• Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
• Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminiai gebėjimai

Mūsų sveikata ir gerovė

1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Judėjimas ir fizinis aktyvumas

1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

tags: #plansetinio #kompiuterio #naudojimas #ikimokykliniame #ugdymo #procese

• Simptomai ir gydymas: kūdikio bėrimas nuo kruopų
• Kaip išrinkti tinkamą būrelį vaikui?
• Vaikų mitybos įpročių ugdymas
• Svajonių žaislas mažosioms šeimininkėms
• kaip padėti kūdikiui, kai skauda pilvuką