Gimdos uždegimas nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
Nėštumas - tai ypatingas metas moters gyvenime, tačiau jis taip pat gali atnešti įvairių sveikatos iššūkių. Viena iš tokių komplikacijų, galinti kilti nėštumo metu, yra gimdos uždegimas (endometritas). Nors gimdos uždegimas nėra tiesiogiai susijęs su nėštumo eiga, jis gali turėti rimtų pasekmių tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime gimdos uždegimo priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes nėštumo metu.
Kas yra gimdos uždegimas?
Gimdos uždegiminės ligos apima įvairius uždegiminius procesus, kurie gali pasireikšti gimdoje, dažnai būdingi endometritui. Gimda yra raumeninis organas, esantis mažajame dubenyje, o uždegimas gali paveikti jos gleivinę (endometriumą) ir raumeninį sluoksnį (miometriumą). Gimdos uždegiminės ligos apima įvairius uždegiminius procesus, kurie gali pasireikšti gimdoje, dažnai būdingi endometritui. Ši liga gali būti ūminė arba lėtinė, priklausomai nuo uždegimo trukmės ir intensyvumo. Svarbu, kad ši liga būtų diagnozuota ir gydoma laiku, nes ji gali turėti rimtų pasekmių, tokių kaip nevaisingumas, nėštumo komplikacijos ar net sepsis.
Priežastys
Pagrindinės gimdos uždegiminių ligų priežastys apima infekcijas, dažniausiai bakterijų, tokias kaip Chlamydia trachomatis, Mycoplasma ir Ureaplasma. Be to, po gimdymo, abortų ar chirurginių procedūrų gali atsirasti antrinės infekcijos. Hormoniniai disbalansai, alerginės reakcijos ir autoimuniniai procesai taip pat gali prisidėti prie uždegimo vystymosi.
Nėštumo metu taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitas galimas komplikacijas, kurios gali pasireikšti, nors ir nėra tiesiogiai susijusios su gimdos uždegimu:
Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV)
Lengvas pykinimas pasireiškia ne nuolat, o vėmimas - 3-4 kartus per dieną. Vidutinis pykinimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 kartų per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5 proc.). Sunkus pykinimas pasireiškia ne mažiau kaip 10 kartų per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenkama daugiau nei 5 proc. iki nėštumo buvusio svorio (gali netekti ir daugiau kaip 10 proc.), vystosi ketozė.
Sunkiais atvejais gali pasireikšti elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrikusi medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Temparatūra gali padidėti iki 38 °C, padažnėja pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška. Jei sunkus pykinimas ir vėmimas užsitęsia, gali ištikti išsekimas, lėtėti vaisiaus augimas ir vystymasis.
Nėščiųjų hipertenzija ir preeklampsija
Jeigu šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija (nėščiųjų hipertezija (po 20 nėštumo sav. du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS), lėtinė hipertenzija (prieš nėštumą, iki 20 nėštumo sav., ilgiau kaip 6 sav.). Tai gali būti lengvos preeklampsijos, sunkios preeklampsijos (užtenka vieno kriterijaus) ar net eklampsijos požymiai.
Negimdinis nėštumas
Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).
Dirgliosios žarnos sindromas
Dirgliosios žarnos sindromas gali pasireikšti pilvo skausmu su tempimo jausmu apatinėje pilvo dalyje, spazminiu, maudžiančiu, kartais panašiu į sąrėmį skausmu, užeinančiu pavalgius, praeinančiu pasituštinus ar dujoms išėjus. Skausmas gali pasireikšti kairiojoje klubinėje srityje (gali nebūti taip aiškiai juntama skausmo vieta). Sutrikęs tuštinimasis gali pasireikšti vidurių užkietėjimu (pasituštinus lieka nevisiško pasituštinimo jausmas), viduriavimu (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių. Taip pat gali varginti migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
Gastritas
Gastritas gali pasireikšti apetito netekimu, pykinimu, vėmimu, raugėjimu, spaudimo pojūčiu pilvo viršutinėje dalyje, nemaloniu skoniu burnoje. Gali pasireikšti dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, sausa oda ir gleivinės, blauzdų raumenų skausmas, traukuliai, bendras silpnumas.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC) - tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5 proc.). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70 proc., šeiminis paveldėjimas apie 36 proc.). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo priešlaikį ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10 proc.).
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI)
Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra dažnos nėštumo metu ir gali kelti didelę grėsmę tiek motinos, tiek besivystančio vaisiaus sveikatai. Nėščiosioms labai svarbu suprasti ŠTI, jų priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas. Šlapimo takų infekcija (ŠTI) yra infekcija, galinti pasireikšti bet kurioje šlapimo sistemos dalyje, įskaitant inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę ir šlaplę. Nėštumo metu hormoniniai pokyčiai ir fiziniai šlapimo takų pakitimai gali padidinti ŠTI išsivystymo riziką. Šlapimo takų infekcijas daugiausia sukelia bakterijos, Escherichia coli (E. coli) yra dažniausias kaltininkas. Kitos bakterijos, tokios kaip Klebsiella, Proteus ir Enterococcus, taip pat gali sukelti infekcijas. Nėštumo metu šlapimo takuose vyksta pokyčiai, dėl kurių bakterijoms gali būti lengviau patekti ir daugintis. Nors ŠTI daugiausia sukelia bakterinės infekcijos, kai kurios moterys gali turėti genetinį polinkį į pasikartojančias ŠTI. Tam tikros autoimuninės ligos taip pat gali paveikti šlapimo takus, todėl jie tampa jautresni infekcijoms. Gyvenimo būdo pasirinkimai ir mitybos įpročiai gali turėti įtakos šlapimo takų infekcijų (ŠTI) išsivystymo rizikai nėštumo metu. Tokie veiksniai kaip dehidratacija, prasta higiena ir mažai vaisių bei daržovių turinti mityba gali turėti įtakos šlapimo takų sveikatai.
ŠTI diagnozė nėštumo metu prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai surinks išsamią pacientės anamnezę, įskaitant simptomus, ligos istoriją ir visus ankstesnius ŠTI atvejus. Antibiotikai: Pagrindinis šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gydymas nėštumo metu apima antibiotikus. Laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, nėštumo metu pasireiškiančių šlapimo takų infekcijų prognozė paprastai yra gera. Ankstyva diagnozė, gydymo laikymasis ir gyvenimo būdo pokyčiai gali reikšmingai paveikti bendrą prognozę.
Kokie yra šlapimo takų infekcijos simptomai nėštumo metu? Simptomai yra dažnas šlapinimasis, deginimo pojūtis šlapinantis, drumstas arba nemalonaus kvapo šlapimas, dubens skausmas ir nuovargis.
Kaip diagnozuojama šlapimo takų infekcija nėštumo metu?
Kokios yra šlapimo takų infekcijų gydymo galimybės nėštumo metu?
Ar šlapimo takų infekcijos nėštumo metu gali paveikti kūdikį?
Kaip išvengti šlapimo takų infekcijų nėštumo metu?
Ar yra kokių nors pavojų, susijusių su antibiotikų vartojimu nėštumo metu?
Ką turėčiau daryti, jei įtariu, kad sergu šlapimo takų infekcija? Kreipkitės į savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl įvertinimo ir galimų tyrimų.
Ar galiu vartoti nereceptinius vaistus nuo UTI simptomų?
Ar normalu, kad nėštumo metu dažnai pasireiškia šlapimo takų infekcijos?
Kada nėštumo metu turėčiau kreiptis medicininės pagalbos dėl šlapimo takų infekcijos? Šlapimo takų infekcijos nėštumo metu yra dažna problema, kuri gali turėti rimtų pasekmių, jei nebus nedelsiant gydoma. Nėščiosioms labai svarbu suprasti priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas.
Simptomai
Pagrindiniai gimdos uždegimo simptomai gali apimti pilvo skausmą, nenormalų makšties išskyrimą, karščiavimą ir diskomfortą lytinių santykių metu.
Diagnostika
Gimdos uždegiminėms ligoms diagnozuoti naudojami įvairūs tyrimai. Pirmiausia atliekamas klinikinė ištyrimas, įskaitant anamnezės surinkimą ir fizinį patikrinimą. Papildomi tyrimai gali apimti ultragarsinį tyrimą, kuris leidžia įvertinti gimdos ir kiaušidžių būklę, taip pat kraujo tyrimus, siekiant nustatyti uždegiminius žymenis.
Gydymas
Gimdos uždegiminių ligų gydymas priklauso nuo uždegimo pobūdžio ir priežasties. Dažniausiai skiriami antibiotikai, siekiant kovoti su infekcija. Taip pat gali būti skiriami priešuždegiminiai vaistai, siekiant sumažinti skausmą ir uždegimą. Lėtinės ligos atveju gali prireikti hormonų terapijos. Be medicininių sprendimų, svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdo keitimus, tokius. kaip sveika mityba ir streso valdymas.
Žemiau bambos Nėštumo ir Gimdymo kursai
Naujausios terapijos galimybės apima imunoterapiją ir regeneracines terapijas, kurios gali padėti atkurti normalią gimdos funkciją.
Dėmesio: Šis straipsnis skirtas tik informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
