Kada atsiranda pilvukas nėštumo metu ir kaip jis keičiasi
Nėštumas - tai vienas gražiausių ir kartu vienas sudėtingiausių moters gyvenimo etapų, kupinas didelių pasikeitimų, džiaugsmo, rūpesčio ir naujų patirčių. Vienas iš labiausiai pastebimų nėštumo požymių yra pilvo augimas. Tačiau kada ir kaip pradeda didėti pilvas, kokie veiksniai tai lemia ir kada reikėtų sunerimti? Šiame straipsnyje atsakysime į visus šiuos klausimus ir pateiksime išsamų gidą apie pilvo augimą nėštumo metu.
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį.
Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį. Šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Po dviejų savaičių Jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Kada pradeda didėti pilvas nėštumo metu?
Nors nėra vieno konkretaus laiko, kada visoms nėščiosioms pradeda rodytis pilvas, paprastai tai įvyksta pirmojo trimestro pabaigoje arba antrojo trimestro pradžioje, maždaug 12-16 nėštumo savaitę. Tačiau svarbu suprasti, kad pilvo augimas nėštumo metu yra labai individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių.
Pradžioje pilvas gali padidėti dėl padidėjusio maisto ir skysčių suvartojimo. Pats vaisius pakankamai didelis, kad imtų matytis iš išorės, pasidaro tik antrajame trimestre. Jeigu Jūs turite gerai išvystytus pilvo raumenis, pilvas didėti pradės vėliau. Jeigu tai ne pirmas Jūsų nėštumas, pilvukas pasirodys anksčiau.
Pirmą kartą gimdančioms moterims pilvas dažniausiai pradeda matytis apie 5 nėštumo mėnesį (apie 20 savaitę). Antrą kartą gimdančioms pilvas gali pradėti ryškėti šiek tiek anksčiau, nes pilvo sienos raumenys jau būna labiau prasiskyrę ir neturi tokios įtampos, kaip prieš pirmąjį nėštumą. Tačiau tai tik bendros tendencijos, o realus laikas gali skirtis priklausomai nuo daugelio faktorių.
Kartais nėščiosioms dar pirmąjį trimestrą atrodo, kad pilvas jau pradėjo augti, bet labiau tikėtina, kad pagrindiniai kaltininkai - tiesiog pilvo pūtimas, dujų kaupimasis.
Veiksniai, lemiantys pilvo augimą
Pilvo augimui įtakos turi daugybė veiksnių, įskaitant:
- Kūno svoris prieš pastojimą: Moterims, turinčioms mažesnį kūno svorį prieš nėštumą, pilvas gali pasirodyti anksčiau. Jeigu moteris turi antsvorio arba jai diagnozuotas nutukimas, iki pat trečiojo trimestro suapvalėjęs pilvukas gali būti nepastebimas.
- Mityba nėštumo metu: Subalansuota mityba, turinti įtakos vaisiaus vystymuisi, atsispindi ir pilvo augime.
- Vaisiaus vystymosi eiga: Vaisiaus augimo tempas tiesiogiai veikia pilvo dydį.
- Pilvo raumenų stiprumas: Gerai išvystyti pilvo raumenys gali ilgiau „slėpti“ nėštumą. Jeigu Jūs turite gerai išvystytus pilvo raumenis, pilvas didėti pradės vėliau.
- Nėštumų skaičius: Jei tai ne pirmas nėštumas, pilvas gali pasirodyti anksčiau dėl jau išsitampiusių pilvo raumenų. Jeigu tai ne pirmas Jūsų nėštumas, pilvukas pasirodys anksčiau. Jei moteris laukiasi nebe pirmą kartą, reiškia, gimdos ir pilvo raumenys jau buvo ištampyti ankstesnių nėštumų, todėl pilvas pradeda matytis gana anksti, kartais - net ir besibaigiant pirmajam nėštumo trimestrui. Antrasis, trečiasis ir kiti nėštumai apskritai gali labai ženkliai skirtis nuo pirmojo.
- Vaisiaus padėtis: Vaisiaus padėtis gimdoje taip pat gali paveikti pilvo formą ir dydį.
- Vaisiaus vandenų kiekis: Vaisiaus vandenų kiekis gali kisti visą nėštumo laikotarpį.
- Gimdos ypatumai: Pavyzdžiui, jeigu gimdoje yra miomų, jos didina gimdos apimtį. Tada nėštumas iš pažiūros gali atrodyti didesnis, nei yra iš tikrųjų.
Svarbu pažymėti, kad pilvo dydis ir būsimo vaikelio dydis paprastai yra nesusiję dalykai. Kartais iš pilvo dydžio galima pasakyti, ar laukiatės daugiau nei vieno vaiko.
Kūno svorio augimas nėštumo metu
Svorio augimas nėštumo metu yra natūralus ir būtinas procesas, užtikrinantis vaisiaus vystymąsi. Rekomenduojamas svorio prieaugis priklauso nuo moters KMI (kūno masės indekso) prieš nėštumą.
Jeigu pastojimo metu Jūsų KMI buvo vidutinis (18,5-24,9), pirmojo trimestro metu turėtumėte priaugti apie 0,4-2,1 kg, o antrojo ir trečiojo trimestro metu - apie 0,4-1 kg per savaitę. Jeigu Jūsų KMI pastojimo metu buvo 18,5 ar mažesnis, per nėštumą turėtumėte priaugti maždaug 12,5-18,5 kg. Jeigu KMI buvo 25-29, per nėštumą kūno svoris turėtų padidėti 7-11,5 kg.
Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Gimdos dugno aukštis: kaip matuojamas pilvo augimas?
Pilvo augimas nėštumo metu matuojamas naudojant vadinamąjį gimdos dugno aukštį. Atsigulus, gydytojas išmatuoja ilgį nuo gaktikaulio viršaus iki gimdos viršaus. Pradedama matuoti nuo 20-os nėštumo savaitės.
Galioja taisyklė, kad gimdos dugno aukštis atitinka nėštumo savaitę, plius minus 2 cm. T. y., jeigu Jūs esate 28-oje nėštumo savaitėje, gimdos dugno aukštis turėtų būti 26-30 cm. Tačiau atminkite, kad net ir nukrypimas nuo šios taisyklės dar jokiu būdu nereiškia, kad kažkas negerai. Dėl to visuomet konsultuokitės su gydytoju, kuris, reikalui esant, atliks papildomų tyrimų.
Išskyros nėštumo metu - kokios yra normalios?
Kūno pokyčiai nėštumo metu
Nėštumas - tai magiškas ir tuo pačiu ne vieną iššūkį keliantis laikotarpis. Vienas iš jų gali būti pilvo kietėjimas. Jausmas nėra pats maloniausias ir dažnai nėštukei iškyla klausimas - ar viskas gerai, ar tai nėra kokio nors sutrikimo ar pavojaus ženklas? Gal reikėtų susirūpinti?
Kietas pilvas nėštumo metu: kada sunerimti?
Kai laukiantis kūdikio moters pilvas tampa kietas kaip akmuo, tai gali sukelti įvairių emocijų - nuo lengvo susierzinimo iki rimto nerimo. Kietas pilvas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys, kuris gali atsirasti tiek ankstyvoje, tiek vėlyvoje nėštumo stadijoje. Kartais tai tiesiog natūrali organizmo reakcija į gimdos augimą ar laikini fiziologiniai pokyčiai, tačiau kartais tai gali būti ir ženklas, jog organizmas ruošiasi gimdymui ar signalizuoja apie komplikacijas. Svarbiausia - suprasti, kada tai yra normalu, o kada verta sunerimti.
Terminas „kietas pilvas“ dažnai vartojamas apibūdinti pojūtį, kai gimda ir aplinkiniai audiniai įsitempia ir tampa kieti liečiant. Tai gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir dažniausiai praeina savaime.
Dažniausios priežastys, kodėl nėštumo metu pilvas sukietėja:
- Braxton-Hicks sąrėmiai (treniruočių sąrėmiai): Tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių nėščiosios jaučia, kad jų pilvas tampa kietas. Braxton-Hicks sąrėmiai dar vadinami „netikrais“ arba „treniruotės“ sąrėmiais - tai gimdos raumenų susitraukimai, kuriuos organizmas naudoja pasiruošti artėjančiam gimdymui. Jie gali prasidėti jau nuo antrojo trimestro, bet dažniau jaučiami trečiame trimestre. Braxton-Hicks sąrėmiai paprastai būna: nereguliarūs, neskausmingi arba lengvai nemalonūs, trunkantys trumpai (iki minutės), pranykstantys keičiant kūno padėtį ar pailsėjus.
- Gimdos augimas ir įtampa pilvo sienoje: Kai gimda auga ir tempia aplinkinius audinius bei raiščius, moteris gali jausti spaudimą ir įtampą pilve. Šis tempimas ypač pastebimas antrojo trimestro pradžioje, kai kūnas greitai keičiasi.
- Virškinimo sistemos pokyčiai ir vidurių pūtimas: Nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių sulėtėja virškinimo sistema. Progesteronas atpalaiduoja lygiuosius raumenis, įskaitant ir žarnyną, todėl dažniau kaupiasi dujos, atsiranda pilvo pūtimas ir net spazmai.
- Įtempti raumenys ir laikysenos pokyčiai: Kai pilvas didėja, pasikeičia laikysena, o tai sukelia papildomą apkrovą raumenims - ypač pilvo sienai ir nugarai.
- Raumens reakcija į stresą (emocinį, fizinį).
- Dėl gimdos plėtimosi (augančio vaikelio) įsitempia apvalusis raištis, kuris atsakingas už gimdos padėtį, jam susitraukus patiriate nemalonumą.
Kada dėl sukietėjusio pilvo reikėtų sunerimti?
Nors dauguma pilvo sukietėjimo atvejų nėštumo metu yra nekenksmingi, kartais tai gali būti pirmasis signalas apie galimas komplikacijas. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti, jei pasireiškia:
- Reguliarūs, dažnėjantys ir stiprėjantys pilvo sukietėjimai.
- Pilvo kietumas, kuris nepraeina po poilsio ar pozos pakeitimo.
- Skausmingas susitraukimas, jaučiamas ne tik pilve, bet ir nugaroje ar kryžkaulio srityje.
- Kraujavimas iš makšties ar rudos/rožinės išskyros.
- Vandeningų išskyrų pasirodymas (galimas vaisiaus vandenų nutekėjimas).
- Spaudimo jausmas į dubens sritį, tarsi vaisius stumtųsi žemyn.
- Jeigu tai kartojasi nuosekliai kas pusę minutės ar kas valandą be jokių priežasčių, tai gali būti ženklas, jog metas pailsėti.
- Kai spazmai yra ne tik nemalonūs, bet ir skausmingi ar su pakraujavimu - tai gali rodyti įvairius vaisiaus ar gimdos sutrikimus.
- Jeigu Jums daugiau nei 30 sav.
- Sumažėję vaisiaus judesiai. Jei jaučiate, kad vaikelis juda mažiau nei įprastai, kreipkitės į gydytoją.
- Kraujavimas. Pastebėjote ant kelnaičių kraują? Nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
- Skausmas. Skauda pilvą? Skauda taip, kad norisi prigulti? Nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Ką daryti, jei pilvas nėštumo metu dažnai sukietėja?
Jei pilvas sukietėja dažnai, nuolat, ar pasireiškia kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais, kreipkitės į gydytoją.
Namų priemonės ir savipagalba:
- Pakeiskite kūno padėtį.
- Gerkite daugiau vandens.
- Atlikite gilaus kvėpavimo pratimus.
- Šilta vonia ar dušas (ne karšta!).
- Išvenkite pervargimo ir streso.
- Reguliarus lengvas judėjimas.
- Gulėti šonu, pilvą padejus ant pagalvės, kad jis visiškai atsipalaiduotų.
- Jei nėra požymių dėl, kurių verta sunerimti (jau minėti skausmai pilvo apačioje, vaisiaus judesių dingimas ir kt.) sportą galite tęsti toliau. Rinkitės fizinį krūvį atsakingai, mylėkite save, tausokite.
Kūno pokyčiai ir odos priežiūra
Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę pokyčių, kurie paliečia ir odą. Nuo 7 nėštumo savaitės hormonų pokyčiai gali lemti padidėjusią riebalų sekreciją, veido blizgesį ir net aknę.
11 savaitę krūtų speneliai tampa tamsesni, krūtų areolės padidėja. Dėl hormonų poveikio veido odoje gali atsirasti pigmentinių dėmių.
14 savaitę pilvukas tampa pastebimas. Rekomenduojama naudoti specialias priemones ar tiesiog drėkinamuosius kremus strijų prevencijai pilvo, liemens, šonų, šlaunų ir krūtų srityse.
16 savaitę padidėja melanino gamyba - tai gali sukelti odos hiperpigmentaciją, vadinamą melazma arba „nėštumine kauke“. Pigmentinių dėmių gali atsirasti skruostų, kaktos, kaklo srityse - jos įprastai palaipsniui išnyksta pagimdžius. Patamsėja strazdanos ir apgamai, patamsėja oda (ypač trynimosi vietose).
21 savaitę padidėjusi gimda sukelia spaudimą, todėl kojose gali susiformuoti varikozinės (išsiplėtusios) venos, padidėti kapiliarų pralaidumas ar išsivystyti kapiliarų trapumas. Dažnai atsiranda žvaigždinės hemangiomos veido, krūtinės srityse.
24 savaitę, dėl didėjančio pilvuko, oda tempiasi, galite jausti niežulį.
26 savaitę gali iššokti bamba. Apie 75 proc. būsimų mamyčių ant pilvo atsiranda vadinamoji vidurinė linija. Ji patamsėja dėl hormonų, dėl kurių patamsėja ir krūtų speneliai.
28 savaitę strijų atsiradimą ir jų dydį lemia genetika, svorio augimo greitis, netinkama mityba.
33 savaitę, jei ant pilvo atsirastų raudonų bėrimų, būtina pasikonsultuoti su dermatologu - tai gali būti savaime praeinanti nėštuminė dermatozė ar įvairių nėštumo metu išsivystančių odos ligų požymis, kai reikalingas gydymas.
35 savaitę gali ištinti rankos ar kojos, gali parausti delnai ar padai - tai po gimdymo praeina.
Apie 90 proc. nėščiųjų atsiranda strijų pilvo, krūtinės, šlaunų ar rankų srityse. Priaugus svorio gali atsirasti kabančių smulkių išaugėlių (papilomų) odos trynimosi vietose, kaklo, pažastų ar kitose srityse. Strijos galutinai neišnyks, bet taps mažiau pastebimos. Odos pigmentacija ir (arba) aknė išliks, ypač jei maitinsite krūtimi. Naudokite apsaugines priemones nuo saulės (SPF 30-50).
Šiltuoju sezonu oda reikalauja dar kruopštesnės priežiūros. Pakankamas drėgmės lygis, subalansuota mityba ir specialios priemonės elastingumui didinti neabejotinai gelbėja kovoje su odos strijomis. Ryškėja pigmentacija ne tik aplink spenelius, vidinėse šlaunų pusėse, ant pilvo, bet ir veido ir krūtinės srityje. Tamsesniuose ir šviesesniuose odos tipuose iš tikrųjų yra tas pats melanocitų skaičius, skirtumas yra pagamintas melanino kiekis! Kaip žinia, nėštumo metu padidėja melanino gamyba, o saulė procesą dar labiau skatina. Melaninas gaminamas melanocitų ląstelių viduje ir per melanosomas pernešamas į aplinkines keratinocitų ląsteles. Pigmentacijos lygį sumažinti galima atsakingai ir ribotai mėgaujantis saule.
Riebalų sankaupos probleminėse zonose gali išlikti dėl staigių svorio pokyčių. Subalansuokite mitybą, sportuokite, apsilankykite pas kūno priežiūros specialistą, kuris parinks Jums tinkančias procedūras (limfodrenažą kompresinės terapijos aparatu, šalčio lipolizę, liekninamuosius kūno įvyniojimus, masažus ir kt.).
Medžiaga parengta bendradarbiaujant su Estetinės medicinos ir dermatologijos klinikos „Grožio pasaulis“ gydytoja dermatologe Sandra Kavaliauskiene.
Kada sunerimti dėl pilvo augimo?
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas nėštumas yra individualus, todėl nereikėtų pernelyg nerimauti, jei pilvas pradeda matytis anksčiau ar vėliau nei tikėtasi. Tačiau yra keletas situacijų, kai reikėtų kreiptis į gydytoją:
- Jei pilvas visai neauga.
- Jei pilvas auga per greitai.
- Jei jaučiate stiprų pilvo skausmą ar kraujavimą.
Nėštumas - tai nuostabus laikotarpis moters gyvenime, kupinas pokyčių ir naujų patirčių. Vienas iš labiausiai pastebimų nėštumo požymių yra pilvo augimas. Tačiau, kada ir kaip pradeda didėti pilvas, kokie veiksniai tai lemia ir kada reikėtų sunerimti? Šiame straipsnyje atsakysime į visus šiuos klausimus ir pateiksime išsamų gidą apie pilvo augimą nėštumo metu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
