Pirmaisiais gyvenimo metais vyksta itin reikšmingi biologinės, socialinės ir psichologinės raidos procesai. Per pirmuosius 12 mėnesių įvyksta bene svarbiausi motorinės raidos pokyčiai - pradedant nuo laikysenos, baigiant tam tikrų objektų valdymu. Kūdikio raidos kalendorius - tai tarsi mažylio kelionių žemėlapis per pirmuosius gyvenimo metus. Jis padeda tėveliams suprasti, kas vyksta su jų mažyliu skirtingais mėnesiais: kaip kūdikis auga, mokosi, tyrinėja aplinką ir pradeda bendrauti su pasauliu.
Kiekvienas kūdikis yra unikalus ir išskirtinis, todėl tėveliams svarbu nepamiršti, kad tokia yra ir jo raida. Nors kiekvienas naujagimis vystosi savaip ir savitu tempu, yra tam tikros gairės, kurios padeda pastebėti, ar viskas vyksta sklandžiai. Mokslininkai pastebi, kad pirmaisiais gyvenimo metais mažyliui ypač svarbu jaustis saugiam ir mylimam, pasitikėti tėvais bei kitais žmonėmis, kurie jį prižiūri ir globoja. Pabrėžiame, kad ne visada mažyliai telpa į specialistų nubrėžtus rėmus, tad nesibaiminkite, jei raida kiek vėluoja. Nederėtų vertinti kūdikio vystymosi pagal nustatytas normas, analizuoti, ar kūdikio raida nevėluoja. Tai turėtų vertinti raidos specialistai ar neurologai. Labai svarbu pastebėjus tam tikrus nuokrypius ar gerokai sulėtėjusią raidą kreiptis į specialistus ir įvertinti, ar jūsų mažyliui nereikia taikyti ankstyvosios reabilitacijos.
Terminas raida gali būti traktuojamas labai plačiai ir apima visą organizmo vystymąsi: augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais vyksta daugybė mažylio vystymosi procesų, kurie yra itin svarbūs tolimesnei raidai.
Kūdikio vystymasis per pirmuosius 12 gyvenimo mėnesių yra tiesiog nepakartojamas. Tai, kaip jūsų naujagimis žaidžia, mokosi, kalba, veikia ir juda, suteikia svarbių užuominų apie jo raidą. Augdamas ir vystydamasis vaikas išmoksta pažinti jį supantį pasaulį bei supranta, ką reiškia būti jo dalimi. Mažylis prisitaiko prie jį supančios aplinkos, įgyja naujų įgūdžių, pažįsta ir susipažįsta su naujais dalykais, reiškiniais.

Pirmuosius kūdikio raidos požymius ir pasiekimus pastebėti galima jau per pirmąsias 28 jo gyvenimo dienas. Neskubėkite savo kūdikio pasiekimų lyginti su kitų, tačiau, jei nerimaujate dėl jo vystymosi, visuomet pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu.
Nesitikėkite, kad per pirmąjį gyvenimo mėnesį įvyks dideli pokyčiai. Šis laikotarpis skirtas pažinti naująjį pasaulį, priprasti prie naujų sąlygų. Naujagimiai per pirmąjį savo gyvenimo mėnesį labai daug laiko miega. Jų galūnės suriestos, sulenktos, maždaug tokios pat pozicijos, kaip ir būnant gimdoje. Dauguma judesių spontaniški, trumpi, atsikartojantys. Paguldyti ant pilvo kilsteli galvytę, tačiau jos neišlaiko. Gulėdami ant nugarytės jie geba sukinėti galvytę į šalis. Sugniaužti delniukai atsipalaiduoti pradeda maždaug antrąją-trečiąją savaitę. Bando griebti įvairius objektus, tačiau jų neišlaiko. Pirmąjį gyvenimo mėnesį mažyliai bendrauja verksmu. Taip jie stengiasi atkreipti tėvelių dėmesį ir parodyti, kad kažko pageidauja. Paprastai tokio amžiaus kūdikiai skiria ir reaguoja į garsus, fokusuoja žvilgsnį, pastebi ryškias spalvas. Per pirmąjį mėnesį mažyliui nudžiūsta ir nukrenta virkštelės likutis. Pirmąją savaitę, labai kinta išmatų spalva ir gausa. Apie 7-10-ąją dieną ir 2-3-ąją savaitę galite pastebėti staigų mažylio augimą. Tai yra trumpi, kelių dienų šuoliai, kai padidėja ūgis, svoris. Maždaug 2-ąją savaitę gali prasidėti pilvuko diegliai ir tęstis iki 3-6 mėnesių. Užėjus diegliukams mažylis gali būti neramus, verkti kelias valandas - neišsigąskite, tai natūralus raidos etapas. Pirmąjį mėnesį ryškėja ir individualūs charakterio bruožai.
Vieno mėnesio kūdikiai jau pradeda guguoti, pradeda tarti ištęstas „a“ ir „e“, leisti įvairius gomurinius garsus. Vis dažniau mažylis šypsosi, bendrauja akimis. Grimasų daugėja, tačiau jos vis dar nesąmoningos. Mažylis geba ne tik kilstelėti galvytę, bet ir ją kiek palaikyti. Antrąjį mėnesį galite sulaukti trečiojo augimo šuolio. Kiekvienas judesys tampa koordinuotesniu, plastiškesniu. Vis daugiau mažylį domina garsai. Jis jau kreipia dėmesį ne tik į mamos ar tėčio balsą, bet ir į kur nors nukritusio daikto ar uždaromų durų bilstelėjimą. Griebimo refleksai silpsta, delniukai vis dažniau atpalaiduoti, mažylis pradeda sąmoningai imti daiktus. Vis daugiau seilėjasi, pučia seilių burbulus, gargaliuoja. Maždaug sulaukus 1-2 mėnesių susiformuoja ašarų liaukos, tad verkiant pradeda byrėti ašarėlės. Kuo toliau, tuo labiau kūdikį domina įvairūs objektai, garsai, kvapai. Vis dažniau pirštukai ir kiti lengvai pasiekiami daiktai atsiranda burnytėje.

Trečiąjį-ketvirtąjį gyvenimo mėnesį kūdikis jau gali atsigulęs ant pilvuko išlaikyti pakeltą ne tik galvytę, bet ir pečius. Rankytėmis bando pasikelti ar prisitraukti, o keliant galvytė neatsilieka nuo stuburo ir kyla kartu. Pradeda vartytis ar bent jau bando tai daryti. Rankoje jau išlaiko nesunkius daiktelius ir siekia toliau esančių. Taria daug ir įvairių garsų, intonuoja, pradeda gestikuliuoti, rodo įvairias mimikas. Daugiau šypsosi, noriai bendrauja, seka žmones akimis. Trečiąjį mėnesį pasirodo 4-asis augimo šuolis. Jis trunka 2-3 dienas. Dvikalbėse šeimose 3-4-ąjį mėnesį kūdikis pradeda skirti skirtingas kalbas, pats bando kalbėti - pradeda tarti ne tik balses, bet ir priebalses, jungia kelis garsus. Šiuo metu galite tikėtis išgirsti pirmuosius ma-ma ar te-te, tačiau kol kas šie garsai vaikučiui dar neturi prasmės. Kad fizinė raida būtų pastiprinta, nuo trečio mėnesio galima galvoti apie kineziterapiją, mankštas, masažus ar vandens procedūras kūdikiams. Ketvirtą vaiko gyvenimo mėnesį tėveliai turi pasiruošti nuolatiniam kūdikio vartymuisi, vadinasi, jo nebegalima palikti vieno ant vystymo stalo ar lovos.
5-6 mėnesių kūdikis jau geba vartytis, pasikėlęs ilgiau išsilaikyti, vis dažniau ir ilgiau sėdi, šliaužioja. Tokio amžiaus mažyliai jau supranta žodžių reikšmes - reaguoja į savo vardą, kai kuriuos daiktavardžius sieja su pačiais daiktais. Maždaug tokiu metu galima pradėti kūdikius primaitinti, sodinti juos į maitinimo kėdutes. Jie pozityviai reaguoja į dainavimą, vis labiau domisi žaidimais, išmoksta mėtyti daiktus. Vis dažniau stebi judančius objektus. Paprastai 5-6 mėn. kiek sulėtėja mažylio augimas. Būtent šiuo laikotarpiu gali pradėti dygti dantukai. Kūdikis pradeda skirti pažįstamus ir nepažįstamus žmones, gali bijoti dar nematytų veidų. Kalbinant kūdikis atidžiai stebi lūpas ir bando jas mėgdžioti. Mažylis pradeda atpažinti skirtingas detales, susieti jas tarpusavyje. 5-6 gyvenimo mėnesį kūdikiai pradeda suprasti priežasties-pasekmės sąsają - supranta, kad numestas daiktas skleis garsą. Tokio amžiaus mažylio judesiai vis sudėtingėja ir tobulėja. Jis pradeda spyruokliuoti, ropoti, stovėdamas keturiomis gali viena ranka paimti žaislą. Ypač domisi mirgančiais žaislais. Nuo pusės iki vienerių metų vaikas turi būti supažindintas su visais skoniais, bet kiekvieno produkto įvedimui yra paskirtas tikslus laikas. Kūdikį galima primaitinti daržovių ar vaisių tyrelėmis bei košėmis. Šiame etape šeimos gydytojas lydės jus primaitinimo rekomendacijų klausimais. Iki šešių mėnesių mažylis jau tikrai išmoks apsiversti, tačiau kada tiksliai tai įvyks, priklauso nuo kiekvieno kūdikio.
7-8 mėn. mažylis geba pats atsisėsti ir tvirtai sėdėti, apsisukti. Daiktus ima ne visu delnu, bet pirštais, todėl gali paimti kur kas mažesnius, smulkesnius objektus. Išlaiko buteliuką, ar net du daiktus skirtingose rankose. Vis daugiau taria garsų, ištaria ir sudėtingesnius priebalsius, daug kalbasi su žmonėmis, gyvūnais, žaislais, geba juos vadinti dainuojančiais tonais. Pradeda ieškoti daiktų, kurių nemato. Dažniausiai 7-8 mėn. kūdikiai nebenori gulėti, o paguldyti sėdasi. Tokiame amžiuje tobulėja kūdikių logika - jie suvokia, kad po kauburiuota antklode slepiasi mylimiausias žaisliukas, o numestas kamuoliukas gali nuversti kaladėlių bokštą. Mažyliai pradeda suvokti drausminimą, žodžio ne reikšmę. Nuo šio meto vaikas pradeda atpažinti naminius gyvūnus ir į juos reaguoti. Ties 6-7 mėnesiu jis taip pat pradeda refleksiškai sugriebti aplinkoje pasitaikančius daiktus, tad gali griebti tiek naminį gyvūną, tiek mamos puodelį su karštu gėrimu. Kūdikis pakankamai gerai valdo savo kūną. Tą puikiai atskleidžia gebėjimas ganėtinai greitai ropinėti. Toli pažengia ir smulkioji motorika - vos prieš pusmetį nė kumštelio atgniaužti negalėjęs vaikas dabar jau geba suimti objektus dviem pirštais.
9-10 mėnesį kūdikiai savarankiškėja. Gali ne tik ilgai ir tiesiai sėdėti, sparčiai ropoti, bet ir prilaikomas tvirtai remiantis kojomis stovėti. Kai kurie mažyliai geba ne tik patys atsistoti, bet ir žingsniuoti. Gali perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos. Tokio amžiaus mažyliai stipriai jaučia išsiskyrimo su mama baimę, dažnai darosi vis sunkiau paguldyti dienos poguliui. Kūdikis vis daugiau naudoja kūno kalbos - mojuoja, linksi, rodo pirštu, gali parodyti tėtį, mamą, kūno dalį ar žaislus, mėgdžioja kitų elgesį. Bando valgyti pats. Devintąjį mėnesį galite pastebėti dar vieną augimo šuolį. Mažyliai vis daugiau nori žaisti su skirtingais daiktais, džiaugiasi, kai prie jų prisijungia ir kiti. Ypač mėgaujasi šiek tiek vyresnių vaikų draugija. Raidos ekspertai nurodo, kad 9 mėnesių sulaukusiems kūdikiams būdingas dar vienas augimo šuolis, kuomet jie vis dažniau stovi ant kojyčių, spurda, juda, nori remtis kojomis į žemę, o kai kurie vaikai netgi bando žingsniuoti. Šiame etape kai kurie mažyliai prieš pradėdami vaikščioti atranda šliaužiojimą ir ropojimą, tačiau šie pokyčiai yra labai individualūs. Kūdikis atpažįsta savo daiktus, gali pradėti link jų tikslingai judėti ir jų nebeatiduoti. Taip pat, šiuo laikotarpiu vaikutis pradeda bijoti žmonių. Jei iki tol visi galėjo jį paimti ant rankų, tai dabar vaikas gali nenorėti eiti ant rankų pas seniai matytą giminaitį ar nepažįstamą žmogų.

Nors tokio amžiaus mažylis paprastai dar nekalba, tačiau yra labai imlus kalbai. Vis dažniau tarp garsų galima išgirsti pavienius sąmoningus žodžius. Kūdikis gali paimti vis smulkesnius daiktus, vis daugiau atlieka smulkiosios motorikos veiksmų. Mažyliai pradeda suvokti daiktų paskirtį, kai kuriuos net bando naudoti - maistą į burnytę deda nebe ranka, o šaukšteliu. Gerėja kūdikio socialiniai įgūdžiai, jis vis labiau domisi kitais vaikais. Namuose pradeda stalčių, spintelių patikras, geba pasilenkti, domisi knygelėmis, judančiomis detalėmis. Vienerių metų sulaukęs kūdikis pereina į vaikystės etapą, tačiau prieš tai įvyksta labai svarbūs pasiekimai. Jis taip pat išmoksta sekti tėvų žvilgsnį, tad, jei šie žiūri pro langą, kūdikis gali irgi pradėti žiūrėti. Prieš tapdamas vaiku kūdikis yra daug savarankiškesnis ir smalsesnis, todėl tėvai turi nepamiršti uždaryti spintelių, stalčių, nes iš jų vaikutis pradeda traukti namų apyvokos daiktus, ypač tuos, kuriuos matė naudojant tėvus. Dauguma mažųjų jau ne tik stovi, bet ir geba eiti, pasilenkti ir pasiimti sudominusį daiktą bei laikyti pusiausvyrą. Ėjimas yra vienas svarbiausių vaikučio įgūdžių. Dauguma mažylių savarankiškai, minimaliai pasiremdami į aplinkinius daiktus dažniausiai pradeda eiti maždaug per pirmąjį gimtadienį. Reikėtų pabrėžti, kad vaiko ėjimas yra labai individualus ir įvairuojantis - vieni mažyliai neblogai vaikšto būdami vos 8-9 mėnesių, o kiti - dvigubai vėliau, 15-16 mėn. amžiaus. Manoma, kad tai priklauso nuo daugelio faktorių - dalis specialistų tvirtina, kad nešynėse daug laiko praleidusių vaikučių raumenynas vystosi greičiau, tad ir vaikščioti jie pradeda anksti, o štai vaikštynės, gultukai veikia priešingai ir šį procesą lėtina. Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų.
Patenkindami vaikelio fiziologinius poreikius, o taip pat su juo bendraudami, globodami, skatindami jį tobulėti tėveliai padeda pamatus saugaus prieraišumo formavimuisi. Bendraudamas ir žaisdamas su tėveliais ar kitais šeimos nariais jis išmoksta mąstyti, judėti, reikšti emocijas ir dar daugiau.
Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - ypatingas laikas, kai formuojasi svarbiausi įgūdžiai ir gebėjimai. Tinkamai parinktos lavinamosios priemonės padeda mažyliui augti, tyrinėti aplinką ir ugdyti motoriką. Sensoriniai žaislai, tokie kaip įvairių tekstūrų kamuoliukai, lavina pojūčius, gerina rankų ir akių koordinaciją bei skatina smalsumą. Veiklos kubai su skirtingomis užduotimis lavina smulkiąją motoriką, o kramtukai padeda ne tik dantukų dygimo laikotarpiu, bet ir stiprina burnos raumenis. Lavinamieji žaislai yra tik viena kūdikio vystymosi dalis - ne mažiau svarbu ir tinkama fizinė veikla.
Profesionalus kineziterapeutas gali padėti įvertinti vaiko raidą, pasiūlyti tinkamus pratimus ir padėti tėvams suprasti, kaip skatinti mažylio motorinį vystymąsi. Reguliari mankšta padeda stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir suteikia kūdikiui daugiau pasitikėjimo savimi judant.
Fizinė veikla svarbi nuo pat pirmųjų gyvenimo mėnesių. Kūdikio mankšta - tai ne tik smagus užsiėmimas, bet ir būdas stiprinti jo raumenis, gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją. Atliekant specialius pratimus, mažylis mokosi naujų judesių, kurie padeda pasiruošti ropojimo, atsisėdimo ar vaikščiojimo etapams. Be to, tinkama mankšta gali padėti išvengti raidos sutrikimų ir pagerinti bendrą fizinę būklę. Kūdikio masažas - dar viena svarbi terapinė priemonė, kuri ne tik atpalaiduoja, bet ir padeda gerinti kraujotaką, stiprinti raumenis bei skatinti sveiką vystymąsi. Jis taip pat gali būti naudingas esant įtampai ar miego sutrikimams, nes švelnūs prisilietimai ramina ir suteikia saugumo jausmą.
Pagal Lietuvos Respublikos skiepų kalendorių, kūdikiai skiepijami nuo B hepatito, rotaviruso, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito ir kitų infekcijų.
Ypatingą dėmesį raidos kalendoriui turėtų skirti tėvai, auginantys ankstukus. Anksčiau laiko gimusio kūdikio raida dažnai vertinama pagal pakoreguotą amžių (skaičiuojamą nuo tikėtinos gimdymo datos), todėl svarbu turėti aiškias gaires, padedančias stebėti pažangą. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kaip vaikas pažindinasi, komunikuoja su aplinka. Pastebėjus, kad labai mažai bendrauja (verbaliai ir neverbaliai), nereaguoja į savo vardą, nepaiso prašymų, menkai domisi aplinka, neieško draugijos ir pan. - patartina kreiptis į specialistus išsamesniems tyrimams. Natūrali sveiko kūdikio raida yra nuolat vykstantis procesas. Stebint kiekvieną raidos etapą, galima greitai pastebėti, jei kūdikis atsilieka nuo bendraamžių ar rodo netipinius požymius. Tai ypač svarbu gimus ankstukui - net jei mažylio raida gali būti lėtesnė, vis vien labai svarbu ją palaikyti ir stebėti, kol ankstukas pasivys savo bendraamžius.