Pilvo Išvarža ir Tiesiojo Pilvo Raumens Diastazė Nėštumo Metu: Simptomai, Priežastys ir Gydymas

Pilvo išvarža yra dažna medicininė būklė, atsirandanti, kai vidaus organas ar audinys išsikiša pro silpną pilvo sienelės vietą. Ši būklė gali paveikti įvairaus amžiaus ir kilmės žmones, todėl tai kelia didelį susirūpinimą dėl sveikatos. Nėštumo metu, sparčiai kintant apimtims, kūnas susiduria su dideliais pokyčiais, po kurių daugelį pradeda varginti pilvo raumenų diastazė, kuri gali lemti ir išvaržų atsiradimą.

Pilvo išvaržų supratimas yra labai svarbus ankstyvai diagnostikai ir veiksmingam gydymui, nes negydomos išvaržos gali sukelti rimtų komplikacijų.

Kas yra pilvo sienos išvarža?

Pilvo sienos išvarža - tai išsigaubimas, guzas pilvo sienoje, kuriame protarpiais ar pastoviai būna pilvo ertmės organai, gaubiami prisieninės pilvaplėvės. Pilvo išvarža yra išvaržos tipas, atsirandantis pilvo sienelėje, konkrečiai toje pilvo srityje, kurios nedengia šonkaulių narvas. Ji gali pasireikšti kaip iškilimas ar patinimas pilvo srityje, dažnai tampa labiau pastebimas žmogui stovint ar įsitempiant.

Pilvo išvaržos komplikacijos

Į išvaržos vidų patenkantis pilvo ertmės organas (žarna, taukinė, riebalinis audinys) nuolat traumuojamas, todėl gali kilti uždegimas. Išvaržos turinys uždegimo pasekoje per ilgesnį laiką gali priaugti, prikibti prie pilvo sienos, tada išvarža tampa negrąžinama arba nereponuojama. Išvaržos turinys gali įstrigti, o tai reikalauja skubaus operacinio gydymo. Įstrigusi audinio dalis negauna pakankamai kraujotakos, todėl laiku neišoperavus tampa negyvybinga. Sunkesnė komplikacija - smaugimas, kai nutraukiamas kraujo tiekimas į įstrigusį audinį, dėl kurio audinys žūsta. Kiekviena išvarža - uždelsto veikimo bomba.

Tiesiojo pilvo raumens diastazė: glaudus ryšys su nėštumu

Tiesiojo pilvo raumens diastazė (diastasis recti) yra būklė, kai kairysis ir dešinysis tiesieji pilvo raumenys, einantys vertikaliai per pilvo vidurį, išsiskiria, o tarp jų esanti jungiamojo audinio juosta (linea alba) išsitempia arba susilpnėja. Lietuvoje tiesiojo pilvo raumens diastazė dažnai diagnozuojama moterims po gimdymo. Ši būklė yra susijusi su daugybe kaulų ir raumenų problemų, be to, ji gali tapti prielaida išvaržos atsiradimui.

Diastazės priežastys nėštumo metu

Tiesiojo pilvo raumens diastazė išsivysto, kai padidėja spaudimas pilvo ertmėje, dėl ko išsitempia ar susilpnėja raumenys. Kairės ir dešinės pusės raumenys atsiskiria viduryje ties baltąja linija. Ši būklė būdinga maždaug 30-70% moterų.

• Paskutinįjį nėštumo trimestrą pilvo raumenų atsiskyrimas būdingas beveik visoms nėščiosioms: sparčiai augantis vaisius, didėjanti placenta tempia ir pilvo raumenis. Įprastai tai įvyksta nuo 28 nėštumo savaitės (trečiajame trimestre). Tokie fiziologiniai pokyčiai priekinėje pilvo sienoje yra normalūs, nes kitaip mažylis netilptų į mamos pilvuką.
• Relaksinas pirmiausia yra nėštumo hormonas, kuris, kaip manoma, padeda „relaksuoti“ kūno audinius ir sąnarius; jo didžiausias kiekis išsiskiria pirmojo trimestro pabaigoje ir gimdant. Relaksino poveikis gali padidinti nėščios moters jautrumą per dideliam tempimui, hiperekstenzijai ar bendram sąnario nestabilumui.
• Nėštumo metu, kartu su augančios gimdos ir blogos giluminių pilvo raumenų funkcijos sukuriamais išoriniais spaudimais, jungiamasis audinys turi atlaikyti tokius spaudimus, kokių dar niekada neturėjo atlaikyti. Per šį laiką bet kokie stuburo lenkimo pratimai su svoriu ar rotacijos (pvz., atsilenkimai) gali sukelti neįprastą pilvo spaudimą raumenims ir fascijai tarp raumenų.
• Cezario pjūvio operacija taip pat padidina riziką išlikti diastazei po gimdymo dėl patirtos raumenų ir fascijų traumos pilvo srityje.

Diastazė gali atsirasti ir vyrams, ypač tiems, kurie turi antsvorio, intensyviai sportuoja ar dirba sunkų fizinį darbą. Dėl amžinių pilvo raumens pakitimų ir jungiamojo audinio struktūros pokyčių, ši sveikatos būklė gali pasireikšti ir abiejų lyčių vyresnio amžiaus žmonėms.

Pilvo išvarža nėštumo metu: asmeninės patirtys

Daugelis moterų nėštumo metu susiduria su pilvo išvaržomis. Viena iš jų dalijasi savo patirtimi:

„Turiu bėdą - pilvo išvaržą. Leliukui augant didėja spaudimas pilvo apačiai ir dėl to išlenda kažkokia žarna dešinėj pusėj ties gaktikauliu. Gulimoj padėty ji grįžta į pradinę padėtį. Kentėt galima, bet maudena vaikštant, kartais sėdint. Nuolat norisi gulėti. Laukiuos 6 mėn, tai kas bus 8-9 mėn? Baisiausia, kad yra įstrigimo galimybė. T.y. jei ji nesulenda atgal atsigulus ir skausmas darosi aštrus, reikia kuo skubiausiai važiuoti operuotis. Gimdyti natūraliai galima, bet yra rizika, kad gimdymo metu, ypač stumiant ta žarna ims ir užstrigs.“

Gydytojai patvirtina, kad išvarža nėštumo metu kelia riziką įstrigti, o tai reikalauja skubaus operacinio gydymo. Todėl itin svarbu konsultuotis su chirurgu ir aptarti gimdymo būdo galimybes, nors dažnai natūralus gimdymas su išvarža yra galimas. Chirurgo žodžiai būna aiškūs: „Vis tiek po gimdymo tau reikės ją išsioperuot.“

Simptomai ir diagnostika

Tiek pilvo išvaržos, tiek tiesiojo pilvo raumens diastazės simptomai gali būti lengvi arba ryškūs, priklausomai nuo būklės laipsnio. Kai kuriais atvejais gali būti besimptomė.

Dažniausi simptomai:

• Esant išvaržai, pilvo sienoje atsiranda iškilimas, „guzelis“. Jis gulint gali išnykti (išvaržos turinys grįžta į pilvo ertmę), o atsistojus ar pakosėjus vėl iššoka.
• Žmogus toje vietoje gali jausti tempimą, maudimą, ypač po fizinio darbo ar ilgiau pavaikščiojus.
• Diastazės atveju, vienas iš pagrindinių požymių - po nėštumo ir gimdymo atsikišęs pilvukas, kurio nepavyksta atsikratyti nei sportuojant, nei laikantis dietų.
• Nugaros skausmas ar dubens dugno problemos gali trukdyti įprastai veiklai.
• Kosmetiniai pokyčiai, tokie kaip išsipūtęs pilvas, gali sumažinti pasitikėjimą savimi.

Kada įtarti komplikacijas:

• Išvaržai įstrigus, jos vietoje atsiranda staigus, stiprus skausmas.
• Išvarža padidėja, tampa kieta, atsigulus neišnyksta.
• Ligonį pykina, jis vemia, susilaiko išmatos ir dujos, pučia pilvą.

Savarankinė diastazės diagnostika:

„Pasitikrinti, ar raumenys išsiskyrę, ar ne, galima apčiuopos būdu. Jeigu raumenys yra prasiskyrę, išryškėjusį sausgyslinio audinio tarpą išilgai bambos galima pajusti prispaudus kelis pirštus - jie be didesnio pasipriešinimo įdumba į vidų.“ Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje pilvo chirurgijos specialistai rekomenduoja paprastą būdą pasitikrinti savarankiškai dėl raumenų prasiskyrimo. Problema yra aiškiai pastebima ir apčiuopiama.

Profesionali diagnostika

Pilvo išvaržos diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas surinks išsamią paciento anamnezę, įskaitant visus patirtus simptomus ir bet kokią susijusią ligos istoriją. Kai kuriais atvejais diagnozei patvirtinti arba išvaržos sunkumui įvertinti gali prireikti papildomų diagnostinių tyrimų.

Gydymas ir prevencija

Tiesiojo pilvo raumens diastazės gydymas priklauso nuo išsiskyrimo laipsnio ir simptomų sunkumo. Dažniausiai pradedama nuo konservatyvių metodų, o chirurgija svarstoma tik sunkiais atvejais. Pagrindinis pilvo išvaržų gydymas yra chirurginė intervencija.

Konservatyvus gydymas

• Kineziterapija. Bene dažniausiai pilvo raumenų padėtis koreguojama specialiais pratimais - treniruojami gilieji pilvo raumenys, vengiant pratimų, apkraunančių tiesiuosius pilvo raumenis. Moterims rekomenduojama pirmuosius metus po gimdymo stiprinti pilvo raumenis.
• Korseto nešiojimas. Profilaktinė priemonė mažinant pilvo raumenų diastazę gali būti korsetas, suveržiantis pilvą. Korsetų reikia vengti nuo trečiojo nėštumo trimestro iki 6 savaičių po gimdymo. Po pilvo raumenų diastazės operacijos pacientai turi dėvėti specialų pjūvio vietą prilaikantį korsetą, kuris taip pat sumažina judant jaučiamą pooperacinį skausmą.

Chirurginis gydymas

Kai būklė - įsisenėjusi ar kitais metodais įveikti pilvo raumenų diastazės neįmanoma, gydoma chirurginiu būdu - operuojant. Pilvo raumenų būklė paprastai įvertinama praėjus 1,5-2 mėnesiams po gimdymo. Būna atvejų, kai pilvo raumenų atsistatymui pakanka kineziterapinių pratimų, tačiau nepasiekus norimų rezultatų per maždaug metus laiko, būtina pasikonsultuoti su chirurgu ir pilvo sienos vientisumą atkurti operacijos metu.

• Išvaržų operacija. Operacijos metu išvaržoje esantys pilvo organai grąžinami atgal į pilvo ertmę, o pilvo siena susiuvama. Vis dažniau jai sutvirtinti panaudojamas sintetinis tinklelis.
• Diastazės operacija. Per dvi valandas trunkančią chirurginę operaciją prasiskyrę tiesieji pilvo raumenys yra pritraukiami atgal. Operacija gali būti atliekama keliais būdais:
  • Pacientei turint nedidelį odos ir poodžio perteklių žemiau bambos, atliekamas nedidelis, 10-15 cm pjūvis.
  • Kitu atveju operacija atliekama minimaliai invaziniu būdu: šiek tiek aukščiau gaktikaulio atliekami keli nedideli odos pjūviai, per kuriuos įstumiama kamera ir specialūs darbiniai instrumentai. Medicinos centre „Northway“ Klaipėdoje tausojanti operacija atliekama laparoskopiniu būdu. Svarbiausia po laparoskopinės diastazės operacijos - estetinis rezultatas: operuojama atlikus nedidelius, vos 5-12 milimetrų pjūvius. Pjūvio vietos parenkamos kruopščiai, operacijos metu prasiskyrę raumenys sukabinami.

Tam tikrais atvejais operacijos metu gali būti naudojamas ir specialus tinklelis, kuris per kelias savaites įauga į pilvo sieną ir papildomai sustiprina silpnus tiesiuosius pilvo raumenis.

Operaciją reikėtų atlikti tik toms moterims, kurios daugiau gimdyti nebeplanuoja. Nors anksčiau atlikta diastazės operacija kitam nėštumui ir gimdymui netrukdo, po operacijos pilvo sienos raumenys gali vėl prasiskirti, atsirasti išvaržos, jei moterys nusprendžia vėl susilaukti atžalų.

Pooperacinis laikotarpis

Po laparoskopinės diastazės korekcijos operacijos į darbą galima grįžti praėjus 2 savaitėms po operacijos arba 4 savaitėms, jei dirbate fizinį darbą. Pacientai turi dėvėti specialų korsetą pilvo sienai stiprinti, rinktis ramesnio tempo gyvenseną, apie 6-8 savaites vengti intensyvaus fizinio krūvio ir svorio, didesnio nei 5 kg, kilnojimo. Nors šiai procedūrai taikomas pooperacinis laikotarpis yra santykinai ilgas, komplikacijų rizika atliekant operaciją ir po jos - nedidelė.

Prevencijos priemonės

Norint išvengti išvaržų atsiradimo ir sumažinti diastazės riziką, svarbu:

• Stiprinti pilvo sienos raumenis, ypač giliuosius pilvo raumenis.
• Palaikyti normalų kūno svorį.
• Gydyti vidurių užkietėjimą ir lėtinį kosulį.
• Vengti savarankiškų intensyvių pilvo pratimų, ypač nėštumo metu, kurie apkrauna tiesiuosius pilvo raumenis.
• Mokėti kontroliuoti spaudimą pilve, ypač gimdymo metu (kvėpavimo kontrolė).
• Po cezario pjūvio atlikti rando priežiūrą (masažą) ir korekcines mankštas.
• Vengti streso, palaikyti subalansuotą mitybą.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei pastebite pilvo iškilimą, jaučiate skausmą ar diskomfortą arba jaučiate tokius simptomus kaip pykinimas ar vėmimas, turėtumėte kreiptis į gydytoją. Ypatingai skubiai kreipkitės, jei jaučiate stiprėjantį skausmą, įtariate išvaržą ar pastebite dubens dugno problemas. Nedelsdami kreipkitės į kineziterapeutą ar gydytoją, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas ir paskirtas tinkamas gydymas. Venkite savarankiškų intensyvių pilvo pratimų ar vaistų vartojimo be specialisto priežiūros, nes tai gali pabloginti būklę.

Apibendrinant, pilvo išvaržos ir tiesiojo pilvo raumens diastazė yra dažna būklė, kuri negydoma gali sukelti didelį diskomfortą ir komplikacijų. Veiksmingam gydymui labai svarbu suprasti priežastis, simptomus, diagnozę, gydymo galimybes ir prevencijos strategijas. Ilgalaikė perspektyva paprastai yra teigiama, ypač anksti diagnozavus ir pradėjus gydymą.

tags: #pilvo #isvarza #nestumo #metu

• Ugdomieji eilėraščiai apie vaisius ir daržoves
• kaip išsirinkti tinkamą vaikišką dantų šepetėlį
• Patarimai paauglio kambario funkcionalumui ir stiliui
• Animacijos raida: nuo auklėjimo pamokų iki emocinio intelekto ugdymo
• Profesorius B. Gruževskis