Nevalingas vaiko šlapinimasis: priežastys, diagnozė ir pagalba
Nevalingas vaiko šlapinimasis, dar kitaip vadinamas enureze, yra gana dažna problema, kelianti nerimą tėvams. Nors daugeliu atvejų tai nėra rimta liga, o tiesiog vėluojanti vaiko branda ir įgūdžiai, kartais tai gali signalizuoti ir rimtesnes šlapimo takų ar inkstų problemas. Svarbu suprasti, kada reikėtų sunerimti ir kaip padėti vaikui.
Kas yra enurezė ir kada reikėtų sunerimti?
Visiškai normalu, kad nevalingai tiek dieną, tiek naktį į kelnytes vis dar pasišlapina 2-3 metų vaikai. Tačiau tėvai sunerimti turėtų, jei ši problema nepraeina 5 m. Sulaukus 5 metų, enurezė nustatoma apie 15-20 proc. vaikų. Naktinis šlapinimosi sutrikimas vargina kas penktą vaiką. Maždaug apie 5-10 proc. mažųjų pacientų nevalingai pasišlapina dieną. Šis sutrikimas gali lydėti ir rimtesnės šlapimo organų infekcijos arba tuštinimosi sutrikimai. Tačiau tėveliams būtina įsidėmėti, jog visiškai normalu, jei iki penkerių metų amžiaus vaikas, neturintis šlapimo takų infekcijos ar įgimtos inkstų patologijos, kartais pasišlapina naktį į lovą arba dieną į kelnaites. Šie sutrikimai yra traktuojami kaip galima liga, jei vargina jau vyresnio amžiaus vaiką.
Kreiptis į specialistą reikėtų paskubėti, jei vaikas naktį pasišlapina dažniau nei kartą per mėnesį ir dažniau nei 3 kartus per 3 mėnesius bei nėra buvę ilgesnio nei pusės metų sauso periodo. Naktinė enurezė dažniau vargina berniukus, dieninė - mergaites.
Enurezės tipai ir priežastys
Enurezė skirstoma į pirminę ir antrinę.
- Pirminė enurezė - kai vaikas nuo gimimo nėra išbuvęs bent 6 mėnesių sausomis naktimis. Dažniausiai pasitaiko pirminė enurezė, t.y. Pirminė enurezė pasitaiko 80-85 proc. visų atvejų. Nuo pirminės enurezės kenčia apie 15-20 proc. vaikų. Gydytoja pastebėjo, kad reikšmės šlapimo nelaikymui rastis turi ir miego sutrikimai, kuriems nustatyti pastaruoju metu pradedama skirti ypač daug dėmesio.
- Antrinė enurezė - kai vaikas, kuris anksčiau sugebėjo kontroliuoti šlapinimąsi, staiga pradeda šlapintis į lovą. Antrinė enurezė diagnozuojama daug rečiau ir jos priežastys išties psichologinės: pradėta lankyti mokykla, darželis, įtampa dėl tėvų skyrybų, patirta prievarta, didelis išgąstis ir pan. Dėl intensyvaus streso enurezė dažnai atsinaujina - vystosi antrinė enurezė, t.y.
Pagrindinės nevalingo šlapinimosi priežastys gali būti:
- Nesusiformavęs šlapinimosi refleksas: dėl to vaikas nesugeba prabusti šlapimo pūslei prisipildžius. Ankstyvoje vaikystėje šlapinimosi refleksą kontroliuoja nugaros smegenys, o šlapimo pūslei prisipildžius signalas perduodamas nervų sistemai, atpalaiduojančiai šlapimo pūslės rauką: kūdikis ar mažas vaikas pasišlapina nevalingai. Vaikui augant šlapinimosi reflekso kontrolę perima nervų centrai: vaikas pats geba kontroliuoti šlapinimąsi. Kai šlapimo pūslė siunčia signalą į smegenis, vaikas užsimano šlapintis ir prašosi ant puoduko.
- Hormonų įtaka: esant nebrandžiai nervų sistemai sutrinka antidiuretinio hormono vazopresino gamybos bioritmas. Naktį išsiskiria mažiau šlapimo, tai reguliuoja hormonai, ir penkerių metų vaiko šlapimo pūslė neturėtų būti itin aktyvi.
- Šlapimo organų ligos: būtina ištirti, ar besišlapinantis į lovą vaikas neserga jokiomis kitomis ligomis. Tokiu atveju galima įtarti antrinę enurezę, vidutiniškai pasitaikančią 10-15 proc. visų atvejų. Reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris skirs siuntimą nefrologo (inkstų ligų specialisto) konsultacijai. Ypač svarbu atminti, kad šlapimo takų infekcijos gali sukelti karščiavimą be kitų peršalimo simptomų.
- Psichologinės priežastys: enurezė vystosi dėl psichologinių problemų, traumų jautresniems ir emociškai nestabiliems vaikams. Dažniausiai vaikams ypač stiprus stresas kyla dėl pakitusios gyvenamosios vietos, patyčių, tėvų skyrybų, artimojo netekties ir pan.
- Genetiniai veiksniai: Didžiausią įtaką šiems sutrikimams atsirasti turi genetiniai veiksniai. Yra nustatyti tam tikri genai, nulemiantys, ar vaikas turės naktinę enurezę. Taigi dažniausiai vienas tokio vaiko tėvų, dažniau - tėtis, taip pat turės tokią problemą vaikystėje. Jei vienas tėvų šlapinosi vaikystėje, tikimybė, kad taip nutiks vaikui, yra 45 proc. Jei ir tėtis, ir mama (arba jų abiejų giminėse) turėjo šią bėdelę, tikimybė padidėja net iki 80 proc.
Kuo vaikas mažesnis, tuo dažniau jis šlapinasi nevalingai: retai kuriam 2-3 m. vaikui pavyksta išvengti šlapinimosi į kelnytes. Dauguma specialistų sutaria, kad 5 m. turėtų būti „atskaitos taškas“, t.y., jei 5 m. amžiaus vaikas vis dar šlapinasi į lovą, reikėtų kreiptis į specialistus.
Diagnostika ir gydymas
Jei sutrikimas ar šlapimo nelaikymas susijęs su echoskopiškai ar šlapimo tyrimais randamais pakitimais, jei vaikas serga šlapimo takų infekcijomis - reikia specialistų pagalbos. Tokiu atveju gydomi net ir maži vaikai. Nuo penkerių metų gydoma vaistais arba kitomis priemonėmis. Vilniuje ir Kaune veikia šlapinimosi sutrikimų centrai. Juose, naudojant tam tikrus metodus, vaikai mokomi šlapintis teisingiau, tiriami dėl galimų anomalijų. Jų priežastis gali būti neurogeniniai ar anatominiai pakitimai.
Specialistų teigimu, nereikėtų per daug jaudintis, nes daug vaikų iki penkerių metų pasveiksta savaime. Svarbu pakloti lovą, kad neperšlaptų, ir leisti vaikui miegoti, laukiant šviesios ateities. Ir sauskelnės nėra blogai, tačiau specialistų nuomone, nuo sauskelnių privalu atpratinti 2,5-3 m. vaikus. Vyresniame amžiuje, susidūrus su enureze nerekomenduojama naudoti sauskelnių.
Vienas efektyvių gydymo metodų - šlapinimosi žadintuvas. Jis įsijungia vos tik vaikas pasišlapina naktį į lovą - impulsą duoda įsegti į vaiko kelnes specialūs davikliai. Ši priemonė tinka šiek tiek vyresniems, stipriai motyvuotiems vaikams. Palaipsniui formuojasi refleksas: kai šlapimo pūslė prisipildo, vaikas užsinori šlapintis. Teigiamų pokyčių jau galima pastebėti po ~2 savaičių.
Taip pat gydytoja patarė stengtis nesegti atžalai nakčiai sauskelnių. „Taip tarsi paslepiama problema - jei lova sausa, vadinasi, viskas gerai. Tačiau manoma, kad sauskelnių dėvėjimas mažina vaiko motyvaciją išlikti sausam.“
Be to, tokių sutrikimų turintiems vaikams būtinas griežtas skysčių režimas. Ypač tai aktualu kalbant apie jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus. „Didžiausią kiekį skysčių vaikai suvartoja vakare namuose sugrįžę po mokyklos ir būrelių. O tokiems vaikams du trečdalius skysčių turėtų gauti iki 17 val. Vėliau, jei labai norisi, galima išgerti labai nedaug. Jokiais būdais negalima gerti vakarais, prieš pat miegą. Ypač netinka saldieji gėrimai, jie itin skatina šlapimo gamybą.“
Tėvų vaidmuo ir psichologinis palaikymas
Kaip pavyks suvaldyti šį sutrikimą, labai priklauso ne tik nuo paties vaiko, bet ir tėvų. „Pirmiausia jie neturėtų bausti vaiko, kad jis pasišlapino į lovą. Atžalą reikėtų paskatinti, sugalvoti mažas dovanėles, jei vaikas atsibunda sausas, pats sugeba atsikelti, nueiti į tualetą. Psichologija čia užima labai daug vietos - nuo tinkamo nusiteikimo labai priklauso ir gydymo efektyvumas“, - sakė vaikų nefrologė. Taip pat specialistė patarė tėveliams vesti specialų dienyną - pažymėti sausas ir šlapias dienas. „Kartais ir patys vaikai nupiešia saulytę arba debesėlį su lašeliu, priklausomai kaip pavyko išmiegoti naktį. Tėveliai savo ruožtu turi akcentuoti, kad gerai, kai šviečia kuo daugiau saulyčių ir reikia dėl to pasistengti.“
Graži idėja - kalbantis apie šią problemą, akcentuoti vaiko norą būti švariam ir sausam. Pavyzdžiui, nupirkus naują pižamą, galima sakyti, kad pižamai labai patinka būti švariai ir sausai, todėl reikėtų pasistengti nepasisioti.
Nors medicinoje 100 proc. rezultatų retai galima pažadėti, tačiau 99 proc. tikimybė, kad problema bus išspręsta. Yra ligonių, kurie sunkiai pasiduoda gydymui, bet užaugę išmoksta su ja susigyventi.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
