Pilvo sienos (bambos) išvarža - tai patologija, kuomet dalis organo ar audinio išsikiša per silpną raumens sieną, supančią pilvą, į poodį. Bambos išvarža atrodo kaip apvalus ar ovalus bambos iškilimas. Ši problema yra gana dažna ir nebūtinai pavojinga, tačiau tėveliams svarbu žinoti, kaip atpažinti išvaržą ir kada būtina kreiptis į specialistus.
Vaikų išvaržos dažniausiai yra įgimtos. Jų atsiranda dėl įgimto pilvo sienos trūkumo, kai raumenys ir raiščiai nėra dar tvirti. Bambos išvarža nustatoma 15 % kūdikių po gimimo. Tai nedidelis minkštųjų audinių defektas pilvo viduje toje vietoje, kur atsiskyrė kūdikio bambos virkštelės likučiai.

Akimi matomas gumbelis - tai tik vienas iš išvaržos požymių. Bambutė gali labai iškilti, pasipūsti tik tada, kai vaikas verkia, kosėja, stovi ar tuštinasi, nes padidėjęs spaudimas pilvo ertmėje gali paskatinti pilvo organus prasprūsti pro nevisiškai suaugusį plyšį pilvo sienos raumenyse. Jei defektas nedidelis, pažvelgus į kūdikį, net neįmanoma nustatyti išvaržos; gydytojas pastebi problemą apžiūrinėdamas kūdikį apčiuopos būdu.
Svarbu atskirti išvaržą nuo odos pertekliaus. Jei čiuopiant bambytę juntamas lygus dugnas, vadinasi, tai tik kosmetinė bėda. Tačiau jei čiuopiant gumbas pranyksta ir dugne yra juntamas plyšys, vadinasi, tai tikrai išvarža.
Daugeliu atvejų pavojaus kūdikio sveikatai nėra. Specialistai teigia, kad dauguma bambos išvaržų užsiveria savaime, kai vaikui sukanka 4-5 metai. Mažyliui augant, judant, bėgiojant stiprėja pilvo raumenys, padidėja riebalų sluoksnis ir žiedas dažnai savaime užsitraukia.
Tačiau retais atvejais žarnynas ar pilvaplėvė gali pasislinkti į nedidelę išvaržos angą ir įstrigti. Tokiu atveju gali sutrikti kraujotaka, o tai yra pavojinga gyvybei. Jei čiuopiant gumbelį skauda ir jis nepranyksta - tai išvaržos įstrigimo požymis, todėl būtina nedelsiant kreiptis į chirurgą.
Kol vaikas vystosi, stebėjimą atlieka bendrosios praktikos gydytojas arba pediatras. Sprendimą, ar reikia operuoti, priima chirurgas. Keletas svarbių patarimų tėvams:
| Situacija | Veiksmai |
|---|---|
| Nedidelė išvarža, vaikas jaučiasi gerai | Stebėjimas, mankšta, laukimas iki 4-5 m. |
| Išvarža didėja, trikdo fizinę veiklą | Konsultacija su chirurgu dėl planinės operacijos. |
| Skausmingas gumbas, nepranyksta | Skubus kreipimasis į medikus (galimas įstrigimas). |
Išvaržų operacijos vaikams dažniausiai yra planinės ir laikomos saugiomis procedūromis. Chirurgas padaro nedidelį pjūvį, įstumia išsikišusį audinį atgal ir sutvirtina vietą. Tačiau įstrigus išvaržai reikalinga skubi operacija. Atminkite, kad vaikui augant didėja fizinis krūvis, todėl jei išvarža neišnyko iki 6 metų, ją patartina pašalinti, kad išvengtumėte komplikacijų sportuojant ar žaidžiant.