Ekranų poveikis vaikų raidai ir sveikatai: ką svarbu žinoti tėvams
Vaikų praleistas laikas prie ekranų yra neišsenkama tėvų, pedagogų, psichologų, gydytojų bei kitų specialistų ar tiesiog vyresnės kartos žmonių tema. Šiuolaikiniams vaikams ir paaugliams išmaniosios technologijos yra savaime suprantami įrankiai jų mokymosi, bendravimo ir informacijos sklaidos srityse. Nors ši tema mus labai neramina, bet visi suprantame, jog ateities nuspėti negalime.
Skaitmeninė karta ir ekranų naudojimo tendencijos
Kilbey (2017) pastebi, kad „mūsų vaikai yra pirmoji skaitmeninė karta, vadinasi, jie gimė ir užaugo tokiame pasaulyje, kuriame jų lūkesčiai, mokymasis ir namuose leidžiamas laikas yra stipriai veikiami skaitmeninių technologijų, o mūsų vaikystėje to nebuvo“ (p.13). Muppalla ir kt. (2023) savo straipsnyje teigia, kad lyginant šiandieną su aštuntu dešimtmečiu, amžius, nuo kurio vaikai reguliariai bendrauja su žiniasklaida, sumažėjo nuo ketverių metų iki keturių mėnesių.
Ekranus jie privalo naudoti mokykloje, namų darbų ruošoje, informacijos paieškai, komunikacijai su draugais ir šeima, laisvalaikiui, pomėgiams. Lietuvoje atlikti Ignatovos (2018) tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė 14-17 metų paauglių kasdien internete praleidžia iki 5 valandų. Dauguma tėvų ir vaikų nustemba išgirdę skaičius, nes technologijų naudojimas yra natūraliai integruotas į kiekvieną jų veiklą ir jie tai daro nesusimąstydami.
Ekrano laiko balansavimas vaikams | Atsikvėpimai nuo galvos iki kojų | Sąmoningumas vaikams ir šeimoms
Rekomendacijos ir laiko ribojimas
Vaikų raidos specialistai ir neurologai rekomenduoja vaikams iki 2-3 metų amžiaus geriausia visiškai neleisti žiūrėti TV ar žaisti kompiuteriu (mobiliuoju telefonu, planšete), o vyresniems nei 2-3 metų amžiaus vaikams ekrano laiką riboti iki 1-2 val. Serge Tisseron siūlo 3-6-9-12 taisyklę: vaikams iki 3 m. neleisti žiūrėti televizoriaus, iki 6 m. neleisti žaisti planšetiniais kompiuteriais, iki 9 m. neleisti naudotis internetu be tėvų priežiūros, o nuo 12 m. saikingai naudotis internetu.
| Amžiaus grupė | Rekomenduojamas ekrano laikas per dieną |
|---|---|
| Iki 2 metų | Nerekomenduojama |
| 2-5 metai | Iki 1 val. |
| 6-10 metų | Iki 2 val. |
| 11-14 metų | Iki 3 val. |
Svarbu ne tik laikas, bet ir ekranų turinys. Klauskite savęs, ar turinys atitinka vaiko amžių, ką vaikas sužino, ko išmoksta žiūrėdami filmukus ar žaisdami žaidimus. Tėvams svarbu domėtis, kokį turinį vaikas žiūri, kalbėtis apie matomą medžiagą ir galimas grėsmes. „Paklauskite vaikų, kokius penkis dalykus jie dažniausiai žiūri internete. Kartais sužinome labai netikėtų ir svarbių dalykų apie jų emocinę būseną“, - pataria specialistė.
Perteklinio ekranų naudojimo poveikis
Perteklinis ekranų naudojimas daro vis didesnį poveikį vaikų psichinei ir fizinei sveikatai. Tyrimais nustatyta, kad 6-11 metų amžiaus vaikams ilgiau būnant prie ekranų pramogų tikslais, mažėja girdimosios atminties ir vizualiniai-motoriniai gebėjimai. 2023 m. Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas papildė šiuos duomenis: per ilgas ekranų naudojimas blogina vaikų savikontrolę, miegą ir gebėjimą atpažinti emocijas.
Ilgas ekranų naudojimas trikdo vaikų miegą. Tyrimai rodo, kad mėlynos šviesos, kurią skleidžia ekranai, poveikis trukdo melatonino išsiskyrimui. Tai gali sukelti sunkumų užmigti ir išsimiegoti, kas savo ruožtu veikia vaikų nuotaikas, emocijas, gebėjimą susireguliuoti bei energijos lygį dienos metu.
Ekranai ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimas
Kad galėtume vertinti ekranų poveikį aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintiems vaikams, pirmiausią reikia prisiminti pačio sutrikimo kilmę ir bruožus. Evans (2024) savo straipsnyje teigia, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra neurologinės ir genetinės kilmės. Paneigus mitą, kad per didelis technologijų vartojimas sukelia aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, negalime teigti, jog ekranai ši sutrikimą turinčius vaikus įtakoja taip pat kaip ir kitus.
Kilbey (2017) rašo, kad „dėmesio sutrikimas- genetinė liga ir gali būti, kad šie vaikai jaučia didesnį potraukį ekranams nei neurotipiniai vaikai, todėl jie daugiau laiko praleidžia internete ir žaisdami žaidimus- nors prie ekrano praleidžiamas laikas jiems ir nesukėlė šio sutrikimo“ (p. 167). Sugretinus aktyvumo ir dėmesio sutrikimo bei perteklinio ekrano naudojimo pasekmes, galime spręsti, jog šį sutrikimą turintys vaikai yra jautresni skaitmeninėms technologijoms ir virtualiam pasauliui.
Svarbiausi patarimai tėvams
Svarbu ne tik riboti ekranų laiką, bet ir suprasti, kokį emocinį poreikį vaikas tenkina. Kai šie poreikiai patenkinami kasdienybėje, ekranų trauka mažėja savaime. Psichologė priduria, kad viena geriausių alternatyvų pertekliniam ekranų laikui yra neformalusis švietimas - būreliai, stovyklos ar kitos užklasinės veiklos. „Pakelkite užpakalius, būkite su vaikais. Žaiskite lauko ar stalo žaidimus, važinėkite dviračiais, stebėkite paukščius, užsiimkite amatais - sąrašas galėtų būti tikrai ilgas“, - ragina profesorius.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
