Kūdikių oda yra ypač jautri ir pažeidžiama, todėl skruostų paraudimas yra dažnas reiškinys, keliantis nerimą tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines kūdikių skruostų paraudimo priežastis, nuo atopinio dermatito iki alerginių reakcijų ir išorinių dirgiklių. Taip pat pateiksime informaciją apie tai, kaip atskirti skirtingas būkles, kada kreiptis į gydytoją ir kaip tinkamai prižiūrėti paraudusią kūdikio odą.
Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema arba neurodermitu, yra lėtinė odos uždegiminė liga, kuri dažnai pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams. Ši liga pastebimai pablogina odos būklę ir gyvenimo kokybę. Atopinio dermatito kamuojama oda kur kas greičiau netenka drėgmės, susilpnėja jos apsauginis barjeras, todėl šiai ligai būdingas niežulio lydimas odos sausumas, o pažeistose vietose vystosi uždegiminiai procesai: paraudimas, patinimas, žaizdelės.
Dažniausiai (90 proc. atvejų) atopinis dermatitas prasideda vaikystėje iki 5 metų amžiaus, tačiau gali atsirasti ir suaugusiems. Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Net du iš trijų sergančiųjų atopiniu dermatitu šia liga suserga iki vienerių metukų, keturi iš penkių - iki penkerių.

Tikslios atopinio dermatito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai mano, kad šiai ligai atsirasti įtakos turi tiek genetika, tiek imunologiniai ir išoriniai veiksniai. Neurodermitas paprastai yra susijęs su genų kitimu, kuris turi įtakos odos gebėjimui suteikti apsaugą. Mokslinių tyrimų duomenimis, didesnę riziką sirgti atopine egzema patiria alergiškų tėvų vaikai. Jei vienas iš tėvų serga alerginėmis ligomis, rizika vaikui susirgti atopiniu dermatitu padidėja iki 25 proc., o jei serga abu tėvai - net iki 50 proc. Vis dėlto, net ir nealergiškų tėvų šeimose išlieka 10-15 proc. rizika, jog vaikui gali išsivystyti atopinis dermatitas.
Atopinis dermatitas kūdikiui gali pasireikšti netgi nuo 2-3 mėnesių amžiaus. Kūdikiams iki 2 metų bėrimai dažniausiai atsiranda skruostų srityje, ant rankų ir kojų išorinių paviršių, taip pat plaukuotoje galvos dalyje. Paūmėjusius mažamečius atopiniai bėrimai dažniau kamuoja rankų ir kojų lenkiamuosiuose paviršiuose: alkūnių, riešų, kelių, čiurnų srityse, plaštakų, kaklo, akių vokų srityse. Atopinio dermatito simptomai gali būti labai skirtingi, priklausomai nuo paciento amžiaus. Atopinis dermatitas yra odos liga, sukelianti odos paraudimą, sausumą, bėrimus ir niežėjimą. Lėtinis niežulys, odos pleiskanojimas. Neurodermitas prasideda odos niežuliu. Ją nusikasius gali pasireikšti tik dar stipresnis niežulys. Galų gale kasytis pradedama tiesiog iš įpročio. Nuo kasymosi oda tampa itin jautri bei gali atsirasti patinimai.

Su amžiumi liga dažnai traukiasi ir apie 75 proc. sergančiųjų simptomai išnyksta iki šešerių metų amžiaus. Tačiau reikia nepamiršti, kad ir vėliau liga gali atsinaujinti, jei atsiranda papildomi nepalankūs veiksniai - stresas, nesveika gyvensena, žalingi įpročiai. Kartais atopinis dermatitas sugrįžta brendimo laikotarpyje. Atopinis dermatitas sudėtingas dėl to, jog tai ne vien odos liga. Neretai greta šiai ligai būdingų išorinių simptomų - odos sausumo, niežulio, paraudimo, pleiskanojimo, pasireiškia ir kiti simptomai, tokie kaip virškinimo, tuštinimosi sutrikimai. Ligos paūmėjimą sukeliančių veiksnių nustatymas ir vengimas. Tai gali būti prakaitas, stresas, viršsvoris, muilai, plovikliai, dulkės, žiedadulkės. Siekiant pagerinti dermatito pažeistos odos būklę, šių veiksnių reikėtų stengtis kuo labiau vengti. Dažnai tai būna nuolatinis stresas ir įtampa. Atsipalaiduoti galima pačiais įvairiausiais būdais. Tam puikiai tinka masažas, sportas, joga, meditacija, spalvų, garsų ir šviesos terapija.
Ligos paūmėjimą gali provokuoti patys įvairiausi alergenai, esantys kasdieninėje aplinkoje. Tai gali būti maisto alergenai (karvės pienas, kiaušiniai, riešutai ir t.t.), pavyzdžiui, pieno produktai, kiaušiniai, kviečių ir sojų produktai, ankštinės daržovės, žuvis, riešutai, citrusiniai vaisiai. Taip pat ir aplinkos alergenai, tokie kaip namų dulkių erkės, žiedadulkės, naminių augintinių plaukai. Odos išsausėjimą ir pažeidimų paūmėjimą dažnai provokuoja ir kontaktiniai veiksniai, pavyzdžiui, prausimasis šarminiu muilu, agresyvių skalbiklių naudojimas, net šaltis ar karštis, nepakankamas oro drėgnumas. Kūdikiams ir vaikams uždegimas gali pasireikšti valgant tam tikrus maisto produktus, tokius kaip kiaušiniai, pienas, soja ir kviečiai.

Atopinis dermatito gydymas yra kompleksinis. Jo tikslas - suvaldyti ligos simptomus. Atlikus reikalingus tyrimus, išsiaiškinus, kokie dirgikliai provokuoja ligos paūmėjimą, galima atitinkamai kontroliuoti gyvenimo būdą, kad alergijos paūmėjimai būtų kuo retesni, o pasireiškimas ne toks ūmus. Išsiaiškinus, kad atopinio dermatito paūmėjimą skatina tam tikri maisto produktai, jau galima peržiūrėti vartojamo maisto racioną, iš jo pašalinti ar vengti alergiją skatinančių produktų. Žinant, kad ligos paūmėjimą gali sukelti, pavyzdžiui, prausimosi ar skalbimo priemonės, vėlgi rinktis švelnius cheminius produktus, kuriuose nėra kvapiklių, dažiklių, kitų agresyvių ingredientų. Svarbiausia yra tinkama odos priežiūra. Pasitarus su gydytoju rekomenduojama naudoti odos barjero funkcijos nemažinančias higienos priemones, nuolat drėkinti odą. Yra pastebėta, kad vasarą atopinio dermatito požymiai palengvėja, mat yra teigiamas priešuždegiminis ultravioletinių spindulių poveikis. Ligos paūmėjimo periodais gydytojas gali paskirti uždegimą slopinančių preparatų, dažniausiai kremo ar tepalo pavidalu, kuris naudojamas tepant jį ant ligos pažeistų odos vietų. Deja, bet kartais tenka gydyti infekcinį dermatitą, tuomet prireikia kitokių vaistų. Tik retais atvejais prireikia sisteminio gydymo.
Esant lengvai ligos formai, gydytojas skiria kremus ir tepalus. Dermatitas ant veido, rankų ar kitų kūno vietų neabejotinai sukelia estetinį diskomfortą, bet ir lėtai gyja. „Antėja laboratorija“ gydytojai alergologai-klinikiniai imunologai gali padėti atrasti tinkamiausias odos priežiūros ir higienos priemones atopinės egzemos simptomams sušvelninti ir suvaldyti.
Odos drėkinimas bent du kartus per dieną. Sausą odą bent du kartus per dieną būtina drėkinti kremu ar losjonu. Patariama tai daryti iš karto nusiprausus, kol oda dar drėgna. Trumpesnis maudymasis vonioje ar duše. Sergantiems atopine egzema rekomenduojama praustis kartą per dieną vėsiu vandeniu. Maudytis reikėtų ne ilgiau nei 10-15 minučių. Geriau rinktis dušą, o ne vonią. Tik švelnių muilų ir prausiklių naudojimas. Sergantiems atopiniu dermatitu, prausiantis patariama naudoti tik švelnius muilus ir prausiklius. Atsargus odos šluostymas. Gausus vandens vartojimas. Oro drėkintuvo naudojimas. Jeigu namų oras yra sausas, galima naudoti drėkintuvą. Tai ypač aktualu prasidėjus šildymo sezonui. Geriausia namuose palaikyti maždaug 70 proc. oro drėgmės. Tinkamos oro temperatūros palaikymas.
Odos būklę teigiamai veikia ir kokosų aliejus, alavijo ekstraktas, ciberžolė, taip pat omega-3 riebalų rūgštys. Jeigu Jums pasireiškė odos sausumas, niežulys ar kiti dermatito simptomai, apsilankykite „Antėja laboratorija“.
Be atopinio dermatito, kūdikių skruostų paraudimą gali sukelti ir kitos priežastės:
Alerginius bėrimus gali išprovokuoti tiek maisto, tiek kontaktiniai, net įkvepiamieji alergenai. Kai kurios reakcijos būna ūmios ir netrukus praeina, pašalinus jas sukėlusį dirgiklį, kitos - lėtinės, trunka ilgai, sunku rasti jas sukėlusią priežastį.
Išorinis nuolatinis drėgmės poveikis yra viena iš dažniausiai pasitaikančių irritacinio dermatito priežasčių. Ilgiau tęsiantis kontaktui su dirgikliu, vystosi lėtinis uždegimas, oda sustorėja, šerpetoja, atsiranda įtrūkimų, šlapiuojančių žaizdelių, prisideda infekcija. Kitos galimos priežastys - tai pirmiausia buitinės ir higienos priemonės, sudėtyje turinčios detergentų, dirginančių odą medžiagų, tokių kaip fosfatai, sulfatai, šarmai, rūgštys, chloro junginiai, balikliai, dažai ir panašiai. Pastovus odos kasymas gali sukelti atviras opas ir įtrūkimus.

Naujagimiams taip pat gali pasireikšti kitos odos būklės, tokios kaip:
Šios būklės dažniausiai yra normali naujagimio organizmo reakcija į aplinkos pokyčius, todėl dažniausiai nereikalauja specifinio gydymo ir praeina savaime. Svarbu teisingai jas atpažinti ir nesumaišyti su reikalaujančiomis gydymo būklėmis.
Saulės nudegimas yra akivaizdus sudirgintos odos pavyzdys, tuomet oda parausta, peršti, kaista.
Nors atopinio dermatito bėrimai turi tam tikrus bruožus, nepatyrus plika akimi atskirti juos nuo kitų priežasčių sukeltų bėrimų nėra lengva. Atopiniam dermatitui būdingi odos paviršiuje susiformuojantys sausi, paraudę pleiskanojantys ir niežulio lydimi plotai. Tačiau kartais, ypač kai oda dar pažeidžiama bakterijų ar grybelių, bėrimas komplikuojasi, vystosi infekcijos požymiai - formuojasi taip vadinamas „šlapias“ bėrimas, žaizdelės, susidaro gelsvas „medaus šašas“.
Kūdikių oda labai jautri, todėl bėrimai yra įprasta reakcija pradedant ragauti naujus produktus. Vis dėlto tėvams dažnai sunku suprasti ar atsiradusios raudonos dėmelės rodo tik paprastą odos dirginimą, ar tai gali būti tikros maisto alergijos pradžia. Pagrindiniai alergijos ir įprasto dirginimo skirtumai: Alerginis bėrimas kūdikiams beveik visada atsiranda staiga. Dažniausiai pirmieji pokyčiai pastebimi per 5-30 minučių po naujo produkto paragavimo. Imuninė sistema į maisto baltymą sureaguoja kaip į „svetimą“ medžiagą, todėl oda tampa ryškiai raudona, iškili ir neretai plintanti. Toks bėrimas atrodo kur kas intensyvesnis nei įprastas dirginimas, ir tėvai tai pajunta iš karto. Dirginimo sukeltas bėrimas yra vienas dažniausių reiškinių, pasitaikančių pradedant primaitinimą. Jis atsiranda dėl paprasto kūdikio odos kontakto su maistu - ne dėl imuninės sistemos reakcijos, todėl tėvai gali pastebėti, kad bėrimas atrodo lengvas, paviršinis ir greitai praeina. Kūdikis dažniausiai jaučiasi visiškai normaliai, o paraudimas atrodo tarsi laikina reakcija į rūgštesnį ar stipresnio skonio produktą.
| Požymis | Alergija | Dirginimas |
|---|---|---|
| Bėrimo vieta | Gali būti bet kur, dažnai plinta | Aplink burną arba tik kontakto vietoje |
| Išvaizda | Ryškus, iškilus, kartais dilgėlinės tipo | Paviršinis paraudimas |
| Niežėjimas | Dažnas | Nėra |
| Kiti simptomai | Vėmimas, patinimas, kvėpavimo pokyčiai | Be kitų simptomų |
| Trukmė | Gali kartotis ir užsitęsti | Praeina per kelias valandas |
Susidūrus su nerimą keliančiu bėrimu ar kita alerginė reakcija, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Įvertinęs ligos simptomus, surinkęs anamnezę, gydytojas gali skirti tolesnius ligos diagnozei nustatyti reikalingus tyrimus, o nustačius alergijos sukėlėją, parinkti tinkamiausią gydymą. Jeigu pastebėjote nemalonius dermatito simptomus, nedvejodami kreipkitės į gydytojus. Tam, kad atopinė egzema nesukeltų rimtų komplikacijų, ji privalo būti tinkamai gydoma. Todėl pastebėjus nerimą keliančius odos pakitimus ir pojūčius derėtų kreiptis į specialistus.
Pavojingi požymiai, į kuriuos reikia reaguoti iš karto: Patinimas aplink akis, lūpas ar liežuvį, dėl kurio kūdikio veidukas atrodo „pabrinkęs“. Švokštimas, dusulys ar girdimas sunkesnis kvėpavimas, rodantis kvėpavimo takų sudirgimą. Pasikartojantis vėmimas po produkto suvalgymo. Ryškus mieguistumas ar vangumas, kai kūdikis tampa neįprastai tylus ar sunkiai pažadinamas. Greitai plintantis bėrimas, ypač jei plinta per minutes, o ne per valandas. Šie požymiai gali būti pirmieji rimtesnės alerginės reakcijos požymiai. Tokiais atvejais svarbu nelaukti ir iškart kreiptis pagalbos, net jei nesate tikri, ar tai tikrai alergija.
Pašalinkite galimus dirgiklius: Pirmiausia reikia pašalinti visus galimus dirgiklius. Jei oda paraudo staiga po kontakto dirginančia medžiaga, tai kruopščiai odą nuplaukite vandeniu, atsargiai nusausinkite. Naudokite švelnias prausimosi priemones: Prauskite kūdikį švelniomis, bekvapėmis prausimosi priemonėmis, skirtas jautriai odai. Drėkinkite odą: Po prausimosi, kai oda dar drėgna, tepkite ją drėkinamuoju kremu arba losjonu, skirtu kūdikiams. Venkite per dažno prausimosi: Per dažnas prausimasis gali išsausinti odą ir pabloginti paraudimą. Apsaugokite nuo saulės: Saugokite kūdikio odą nuo tiesioginių saulės spindulių. Naudokite apsauginius kremus nuo saulės, skirtus kūdikiams. Naudokite drabužius iš natūralių audinių: Rinkitės drabužius iš natūralių audinių, tokių kaip medvilnė, kurie leidžia odai kvėpuoti. Palaikykite tinkamą oro drėgmę: Sausas oras gali išsausinti odą, todėl pasirūpinkite, kad patalpoje būtų tinkama oro drėgmė.
Naujos Priemonės Sudirgusiai Odai: Kai žalojančio poveikio išvengti nepavyksta ar net neįmanoma, pavyzdžiui, reikalinga depiliacija, dažnai plaunate rankas, plaukiojate baseine, įkando uodas ar panašiai, jaučiate, kad oda sausėja, peršti, paraudo - naudokite nuraminančias odą, padedančias atkurti apsauginį odos barjerą priemones. Sudirgusiai odai nuraminti, apsaugoti nuo bakterijų, jau senai taikomi cinko turintys tepalai, tačiau didesnis jo kiekis odą išsausina. Naujoji Uriage Bariederm odos struktūrą atkurianti linija su variu ir cinku suteikia odai komforto jausmą, pasižymi priešbakteriniu bei priešuždegiminiu poveikiu. Atkuriamasis Cica Bariederm kremas dėl veikmingos sudėties turi ypatingai plačias pritaikymo galimybes ne tik iritacinio dermatito, bet ir perioralinio dermatito, lūpų kampučių įtrūkimų, žvynelinės, 1-2 laipsnio nudegimų gydymui, taip pat tinka po lazerio, pilingų, depiliacijos procedūrų, pasižymi odą raminančiu, priešuždegiminiu poveikiu, greitina žaizdelių gijimą, sumažina randų formavimosi tikimybę.
