Perinatalinio laikotarpio sąlygos: nuo gimimo proceso iki sveikatos iššūkių

Perinatalinis laikotarpis yra itin svarbus moters ir naujagimio gyvenimo etapas, apimantis nėštumo pabaigą, gimdymą ir laiką iškart po jo. Šiuo laikotarpiu vyksta daugybė fiziologinių ir psichologinių pokyčių, o bet kokios sąlygos ar komplikacijos gali turėti didelės įtakos abiejų sveikatai. Norint geriau suprasti perinatalinio laikotarpio sąlygas, svarbu apžvelgti moters reprodukcinę sistemą, gimdymo etapus, galimas patologijas ir psichologinius iššūkius.

Moters reprodukcinė sistema ir gimdymo procesas

Vaizduojama moters reprodukcinė sistema. Kiaušialąstės bręsta ir pilnai vystosi kiaušidėse iki ovuliacijos. Kiaušialąstė patenka į kiaušintakį, kuriuo keliauja į gimdą. Šis procesas yra valdomas hormonų. Hipofizė yra svarbi endokrininė liauka, esanti galvos smegenyse. Čia yra gaminama dauguma lytinius hormonus reguliuojančių tropinių hormonų. Tropiniai hormonai yra transportuojami krauju į organus, kuriuos atitinkamai veikia.

Gimdymas yra sudėtingas ir natūralus procesas, susidedantis iš kelių pagrindinių laikotarpių, kurie yra kritiškai svarbūs perinataliniam laikotarpiui.

Pirmasis gimdymo laikotarpis: gimdos kaklelio atsivėrimas

Tai laikotarpis, prasidedantis pirmaisiais reguliariais sąrėmiais ir pasibaigiantis visišku gimdos kaklelio atsivėrimu. Šiuo laikotarpiu gimdos kaklelis lyginasi, o jo vidiniai bei išoriniai žiomenys atsidaro tiek, kad vaisius galėtų praslinkti. Svarbiausias vaidmuo šiame etape atitenka sąrėmiams. Jų metu susitraukinėja gimdos sienelės lygieji raumenys, kurie nepriklauso nuo moters valios. Susitraukimai sukelia skausmą.

Gimdos raumenims susitraukinėjant, spaudimas pereina į vaisiaus vandenų pūslę, kuri įsitempia ir spraudžiasi į gimdos kaklelio vidinius žiomenis, tokiu būdu juos plėsdama. Vaisiaus vandenų pūslė, spausdamasi į gimdos kaklelį, dirgina jos nervų galūnėles taip stiprindama sąrėmius. Pirmą kartą gimdančių moterų atsivėrimo procesas skiriasi nuo pakartotinai gimdančiųjų. Gimdos kakleliui atsivėrus pakankamai, vaisiaus galvutę vis tampriau apspaudžia gimdos kaklelio sienelės.

Antrasis gimdymo laikotarpis: vaisiaus stūmimas

Tai laiko tarpas nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus užgimimo. Pirmą kartą gimdančioms jis trunka 2-4 valandas, pakartotinai gimdančioms - iki 2 valandų.

Plyšus vaisiaus vandenų pūslei ir nutekėjus priekiniams vandenims, galvutė dar labiau prisispaudžia prie gimdos sienelių ir jas dirgina. Pradžioje, nutekėjus vandenims, sąrėmiai 10-15 minučių nutrūksta, kol gimdos raumenys prisitaiko prie sumažėjusio gimdos tūrio. Šiuo momentu prie gimdymo eigos prisideda ir susitraukinėjantys pilvo preso raumenys, didinantys sąrėmių jėgą. Refleksiškai susitraukinėjantys raumenys sukelia norą stangintis.

Trečiasis gimdymo laikotarpis: placentinis

Tai yra trečiasis gimdymo laikotarpis, kuris prasideda užgimus vaisiui ir baigiasi placentos pasišalinimu. Paprastai vaisiui pasišalinus, gimdoje lieka tik placenta ir dangalai, todėl gimda sumažėja ir pasidaro rutulio formos. Sąrėmiai trumpam išnyksta, bet paskui vėl prasideda. Jų dėka placenta atšoka, o susitraukinėjantys pilvo raumenys padeda ją išstumti iš gimdymo takų. Placentiniu laikotarpiu gimdyvė netenka iki 250 ml kraujo.

Gimdymo patologijos ir komplikacijos perinataliniu laikotarpiu

Gimdymo patologijos - tai gimdymo metu galinčios įvykti komplikacijos. Kai kurios gimdymo patologijos yra dažnesnės, kai kurios retesnės. Šios patologijos gali turėti rimtų pasekmių motinos ir naujagimio sveikatai.

Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas

Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas, defluxio, seu effluvium liquoris amniotici praeterminalis, - vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Šios patologijos dažnis - 7-12 proc. Vaisiaus vandenys nuteka, kai susilpnėja vaisiaus vandenų pūslės dangalų tvirtumas. Didėjant nėštumui, dangalai tempiasi, jų ląstelės plokštėja.

Apžiūrint makšties skėtikliais, matoma, kad vaisiaus vandenys teka pro gimdos kaklelio kanalą. Esti teigiamas kristalizacijos testas, užpakalinio makšties skliauto turinio pH būna 7,0-7,25 (teigiamas nitrazino testas). Paimama medžiagos makšties tepinėliui ir makšties išskyrų bakteriologiniam pasėliui, infekcijai ir jos sukėlėjui nustatyti. Tiriant ultragarsu, nustatomas sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis.

Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, todėl būtina stebėti nėščiosios būklę: temperatūrą, pulsą 2-4 kartus per dieną, leukogramą, CRB - kasdien, įtarus šlapimo takų infekciją - atlikti šlapimo tyrimą, pasėlį. Stebimas makšties išskyrų pobūdis, gimdos aktyvumas.

Kai vaisius išnešiotas, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimdymo veikla per 24 val. Prasideda 80-90 proc. moterų, o kai neišnešiotas - 50 proc. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, gali iškristi virkštelė ar smulkiosios vaisiaus dalys, galima placentos atšoka, vaisiaus plaučių hipoplazija.

Priešlaikinis gimdymas

Priešlaikinis gimdymas, partus praematurus, - gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos (36 savaitės + 6 dienos, 259 nėštumo dienos). Naujagimio svoris - 500 g ir daugiau. Priešlaikinio gimdymo dažnis - 6-8 proc.

Nėščioji skundžiasi pilvo apatinės dalies ir strėnų maudimu, padažnėjusiais gimdos susitraukimais, kraujingomis makšties išskyromis. Skiriama latentinė ir aktyvioji priešlaikinio gimdymo fazės. Aktyviajai fazei, partus praematurus incipiens, būdingi 3 ir daugiau reguliarūs gimdos susitraukimai per 30 minučių, skatinantys trumpėti (80 proc.) ir (ar) plėstis gimdos kaklelį (3 cm).

Kai vaisiaus dangalai neplyšę, tiriama pro makštį, įvertinama gimdos kaklelio būklė. Kai vaisiaus vandenys nutekėję, pro makštį tiriama tik tada, kai yra aktyvi gimdymo veikla. Vaisiaus būklė vertinama skaičiuojant vaisiaus judesius, širdies veiklą klausant akušeriniu stetoskopu, užrašant netiesioginę vaisiaus kardiotokogramą, atliekant ultragarsinį vaisiau tyrimą. Ultragarsu galima įvertinti ir gimdos kaklelio ilgį, vidinių žiomenų atsidarymą.

Įvertinus nėščiosios ir vaisiaus būklę bei nesant kontraindikacijų tęsti nėštumą, skiriama lovos režimas, raminamųjų, gimdos susitraukimai slopinami tokolitikais, brandinami vaisiaus plaučiai.

Pagrindinių gimdymo patologijų dažnis

Perinataliniai nuotaikos ir nerimo sutrikimai

Naujagimio gimimas moterims yra nuostabus ir jaudinantis pasiekimas. Gali atrodyti, kad pasaulis tikisi, jog jaunos mamos spindės iš laimės, ir kad nesuvokiama, jog jos gali sirgti depresija. Ilgiau moterys susidūrė su stigma, susijusia su psichikos sveikatos priežiūros paslaugų gavimu dėl nėštumo ir (arba) naujagimio.

Nėštumas ir pogimdyminis laikotarpis gali būti kupini baimės ir nerimo, ypač šiuo dabartiniu socialinio atstumo ir netikrumo laikotarpiu. Tai slegia. Jaučiate vienišumą. Galite jaustis atitrūkę nuo savo šeimos ir naujagimio.

„Bendradarbiavimas su Diana, mano konsultante, labai pakeitė mano gyvenimą. Visada buvau nerimastingas žmogus, o tapimas mama tik pablogino situaciją. Prieš dukros gimimą Diana parodė man, kaip pakeisti savo požiūrį, patikrinti faktus ir sutelkti dėmesį į realybę, o ne į „kas būtų, jeigu“. Tęsianti priežiūrą po gimdymo, aš išgyvenau kai kurias baisiausias dienas išlaikant ramų protą ir pozityvų požiūrį. Vizitai buvo mano atsakomybė, kuri padėjo man dirbti su savimi.“

Šioje laidoje aptarsime perinatalinių nuotaikos ir nerimo sutrikimų požymių atpažinimą ir supratimą, galimus gydymo būdus, partnerių išteklius ir kitą paramą bei dažniausiai pasitaikančias kliūtis, dėl kurių moterims gali būti sunkiau kreiptis pagalbos.

Medicininės klasifikacijos svarba perinatalinės sveikatos stebėsenai

Ligų, sužalojimo, būklės ir procedūros aprašymų pakeitimas kodu yra sudėtingas darbas. Norint, kad kodavimas būtų tikslus, būtina turėti praktinių medicininės terminologijos žinių ir suprasti TLK-10-AM naudojamus apibūdinimus, terminologiją bei sudarymo principus.

Nors pagrindinė medicininių kodų suteikimo paskirtis yra suteikti galimybę pasinaudoti medicininiuose dokumentuose sukaupta informacija mokslo tiriamajai veiklai, mokymui ir valdymo tikslais, medicininiai kodai dabar yra taip pat naudojami palengvinti apmokėjimo už sveikatos paslaugas skaičiavimus, nustatyti išteklių sunaudojimo modelius bei įvertinti sveikatos priežiūros išlaidų tinkamumą. Kodavimas taip pat suteikia pagrindą epidemiologiniams tyrimams ir sveikatos priežiūros kokybės tyrimams. Kadangi kodavimas yra naudojamas daugelyje sričių, būtina, kad jis būtų atliekamas tiksliai ir metodiškai, suteikiant prasmingų statistinių duomenų, kurie padeda planuoti sveikatos priežiūros poreikius šalyje.

Tarptautinė statistinė ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacija (TLK-10-AM) yra svarbus įrankis, leidžiantis vienodai klasifikuoti ir stebėti įvairias sveikatos būkles, įskaitant tas, kurios pasireiškia perinataliniu laikotarpiu. Atnaujintoje klasifikacijoje būklės buvo sugrupuotos taip, kaip atrodė tinkamiausia bendriems epidemiologiniams tikslams ir sveikatos priežiūrai įvertinti.

Sisteminį ligų sąrašą sudaro ligų klasifikacija, sudaryta iš triženklių, keturženklių ar penkiaženklių kodų. Abėcėlinė ligų rodyklė naudojama, kai reikia surasti koduojamus diagnozių terminus. Į abėcėlinę ligų rodyklę įtraukta daug diagnostinių terminų, kurių nėra sisteminiame sąraše.

TLK-10-AM yra suderinama su jos pirmine sistema - PSO TLK-10 - ir patenkina poreikį palyginti sergamumo bei mirštamumo statistinius duomenis tarptautiniu lygmeniu.

tags: #perinatalinio #laikotarpio #salygos

• kaip dirba darželio psichologas: veiklos planas
• patogios ir ilgaamžės kėdutės maitinimui
• Psichiatro pagalba Panevėžyje
• Kaip pasigaminti žiedinių kopūstų apkepą su kiaušiniu
• Sprendimai pametinukams