Pedagoginiai darbo būdai ir ugdymo principai ikimokykliniame amžiuje

Ikimokyklinis ugdymas yra esminis etapas vaiko raidoje, formuojantis jo asmenybę ir gebėjimus. Socialinis ugdymas ikimokykliname amžiuje yra itin svarbus vaiko raidai. Šis ugdymas apima įvairias metodikas, kurios padeda vaikams ugdyti socialinius įgūdžius, emocinį intelektą ir gebėjimą bendrauti su kitais.

Pedagogų rengimas ir profesinis tobulėjimas

Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene. Pedagogo profesija nepatraukli - į pedagogikos studijas stoja nepakankamai studentų, iš baigusiųjų studijas per mažai pasirenka dirbti mokykloje. 2021-2030 m. švietimo plėtros programoje identifikuotos problemos, kad pedagogo profesija nėra patraukli ir pedagogų rengimo ir profesinio augimo sistema neužtikrina švietimo sistemos poreikių. Siekiant spręsti šias problemas, 2020-2024 m. Vyriausybės programoje vienu iš prioritetinių projektų yra „Patraukli mokytojo darbo vieta ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrai”. Planuojama dirbti išvien su savivaldybėmis ir mokyklomis, kad būtų sudarytos sąlygos mokytojams įgyvendinti savo tiesioginę misiją - ugdyti kūrybiškus, atsakingus, kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus.

Pedagogų rengimas - vientisa sistema, apimanti studijas pedagogo kvalifikacijai įgyti ir pedagogo profesinį augimą, kuris prasideda pedagogine stažuote ir tęsiasi visą aktyvios pedagoginės veiklos laikotarpį, gilinant ir plėtojant profesines kompetencijas. Pedagogus Lietuvoje ruošia aukštosios mokyklos - universitetai ir kolegijos. Būsimieji mokytojai studijuoja pagal ikimokyklinio, pradinio ugdymo ar konkretaus dalyko studijų programas. Mokytojai, dirbantys su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, ruošiami pagal specialiosios pedagogikos šakos atitinkamą studijų programą. Pedagogikos studijų krypčių studijų programas rengia aukštosios mokyklos. Programa rengiama pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Švietimo ir ugdymo studijų krypčių grupės aprašą. Parengtai programai turi pritarti švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Pedagogų kvalifikacijos ir studijų programų komisijos rekomendacijas.

Pedagogų rengimo reglamentas nurodo, kad pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos srities, kognityvinės srities, veikimo kartu srities, emocinės-motyvacinės srities kompetencijos, apibrėžiamos ir tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro. Pradinio ugdymo mokytojai yra baigę arba pradinio ugdymo mokytojų rengimo ir (ar) Vaikystės pedagogikos programą. Pradinio ugdymo mokytojas vaikus moko visų dalykų. Pedagogu galima tapti ir alternatyviais būdais. Vienas tokių - turint bakalauro arba magistro laipsnį dalyvauti programoje, vykdomoje bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis.

Pedagoginė stažuotė ir mentorystė

Pedagogų rengimo reglamente modeliuojama, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę. Pedagoginė stažuotė trunka metus. Ji yra skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę gaunant tikslintą pagalbą. Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas stažuotojas. Šiame procese švietimo įstaiga bendradarbiauja su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos studijas. Pedagoginiam stažuotojui švietimo įstaiga paskiria mentorių. Paskirtas mentorius kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą. Pradedantysis dirbti mokytoju gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą. Mentorius, teikdamas šią pagalbą, gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus. Aukštoji mokykla stažuotei koordinuoti skiria praktikos vadovą. Praktikos vadovas periodiškai konsultuoja stažuotę atliekantį pedagogą, mentorių ar kitus švietimo įstaigos bendruomenės narius. Pedagoginės stažuotės galutinius rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas. Į vertinimą gali būti įtraukti kiti švietimo įstaigos nariai.

Pedagogų darbo sąlygos ir profesinis tobulėjimas

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos. Iš jų 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su mokiniais. 3 valandos skiriamos netiesioginiam darbui su mokiniais - darbams planuoti, dokumentams, susijusiems su ugdymu, rengti, bendradarbiauti su mokytojais, tėvais (globėjais) ugdymo klausimais ir kt. Jei ikimokyklinio arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas dirba mokyklose ar mokyklos grupėse, skirtose mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar grupėje, sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras patvirtino veiklas mokyklos bendruomenei ir profesinio tobulėjimo veiklas. Mokytojas veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti turi skirti mažiausiai 102 valandas per metus. Privalomos bendruomeninės valandos yra valandos darbui su tėvais − jų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas. Taip pat - bendradarbiavimas su mokyklos darbuotojais mokinių ugdymo klausimais, mokyklos veiklos planavimas ir tobulinimas, t.y. dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose. Prie profesinio tobulėjimo veiklų priskiriamos tokios veiklos kaip dalyvavimas įstaigos, kaip besimokančios bendruomenės, ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiklose ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklose, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų gilinimas savišvietos būdu, mokytojų veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė. Rekomenduojama pradedantiesiems mokytojams daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, pedagogo įgūdžių įtvirtinimui.

Kasmetinės atostogos. Visiems mokytojams, pradedant ikimokyklinio ugdymo auklėtojais ir baigiant profesinio mokymo mokytojais, per metus yra skiriamos 40 darbo dienų atostogos (jei dirbama 5 dienas per savaitę) ir 48 darbo dienų atostogos (jei dirbama 6 dienas per savaitę). Mokytojo profesija yra viena iš kelių profesijų, kurių atstovams yra nustatytos ilgesnės atostogos. Vertinama, kad šis darbas yra susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa.

Mokytojas mokytojo karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios mokytojui suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kvalifikacinė kategorija, tuo didesnis taikomas koeficientas, apskaičiuojant mokytojo atlyginimą. Nustatomos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos - mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto.

Ugdymo principai ikimokykliniame amžiuje

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Šie principai apima:

• Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
• Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
• Žaismės principas.
• Sociokultūrinio kryptingumo principas.
• Integralumo principas.
• Įtraukties principas.
• Kontekstualumo principas.
• Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
• Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
• Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
• Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Socialinio ugdymo metodikos ikimokykliniame amžiuje

Socialinio ugdymo svarba

Ikimokyklinis amžius yra kritinis laikotarpis vaiko socialinei raidai. Šiuo metu vaikai pradeda aktyviai bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, mokosi dalintis, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Socialinis ugdymas padeda vaikams formuoti teigiamus santykius, ugdo empatiją, moko spręsti konfliktus ir stiprina savigarbą. Vaikai mokosi, kaip užmegzti ir palaikyti draugiškus santykius su kitais. Jie supranta kitų jausmus ir išmoksta į juos atsižvelgti. Vaikai įgyja įgūdžių, kaip taikiai išspręsti nesutarimus. Taip pat jie pasitiki savimi ir savo gebėjimais. Socialinis ugdymas yra glaudžiai susijęs su emociniu intelektu. Vaikai, kurie gerai supranta savo ir kitų emocijas, geriau adaptuojasi socialinėje aplinkoje ir lengviau susidoroja su iššūkiais.

Pagrindinės socialinio ugdymo metodikos

Ikimokyklinėse įstaigose taikomos įvairios metodikos, skirtos socialiniam ugdymui. Šios metodikos apima:

• Žaidimai. Žaidimai yra vienas efektyviausių būdų ugdyti socialinius įgūdžius. Vaikai žaisdami mokosi bendradarbiauti, dalintis, laikytis taisyklių ir spręsti konfliktus.
• Užduotys grupėse. Užduotys grupėse skatina bendradarbiavimą ir komandinį darbą. Vaikai mokosi kartu siekti bendro tikslo, pasidalinti atsakomybėmis ir padėti vieni kitiems. Tai puikus būdas ugdyti socialinę atsakomybę ir gebėjimą dirbti komandoje.
• Diskusijos ir pokalbiai. Diskusijos ir pokalbiai padeda vaikams išreikšti savo nuomonę, išklausyti kitus ir suprasti skirtingus požiūrius. Pedagogai turėtų skatinti vaikus dalintis savo jausmais ir patirtimi, taip pat aptarti socialines situacijas ir dilemas.
• Pavyzdžiai ir modeliavimas. Vaikai mokosi stebėdami suaugusius ir kitus vaikus. Pedagogai ir tėvai turėtų rodyti teigiamą pavyzdį, kaip bendrauti, spręsti konfliktus ir elgtis socialinėse situacijose. Modeliavimas yra galingas įrankis, kuris padeda vaikams perimti socialiai priimtinus elgesio modelius.
• Literatūra ir istorijos. Knygos ir istorijos gali būti naudojamos kaip priemonė aptarti socialines temas ir situacijas. Skaitydami istorijas apie draugystę, pagalbą ir konfliktų sprendimą, vaikai gali geriau suprasti socialinius santykius ir išmokti naujų elgesio modelių.

Pedagogo vaidmuo socialiniame ugdyme

Pedagogas atlieka svarbų vaidmenį socialiniame ugdyme. Jo uždaviniai yra kurti saugią ir palaikančią aplinką - vaikai turi jaustis saugūs ir priimti, kad galėtų laisvai reikšti savo jausmus ir mintis. Pedagogas turėtų skatinti bendradarbiavimą ir pagalbą - skatinti vaikus padėti vieni kitiems ir dirbti kartu. Svarbu būti pavyzdžiu - pedagogas turėtų rodyti teigiamą pavyzdį, kaip bendrauti ir spręsti konfliktus. Taip pat, pedagogas turi stebėti ir įvertinti - stebėti vaikų socialinę raidą ir įvertinti, ar jie pasiekia reikiamus įgūdžius. Socialinis ugdymas ikimokykliname amžiuje turi ilgalaikę naudą vaiko raidai. Vaikai, kurie įgyja gerus socialinius įgūdžius, geriau adaptuojasi mokykloje, lengviau susiranda draugų ir sėkmingiau bendrauja su kitais. Be to, jie yra labiau pasitikintys savimi, empatiški ir geba spręsti konfliktus taikiai. Socialinis ugdymas yra investicija į vaiko ateitį, kuri padeda jam tapti sėkmingu ir laimingu žmogumi.

Socialinio pedagogo ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų bendradarbiavimas

Vaiko emocinė raida ir dėl jos kylančios elgesio problemos yra glaudžiai susijusios. Remiantis mokslininkų darbų analize, nėra išsamiai atskleista ikimokyklinio ugdymo mokytojų ir socialinio pedagogo bendradarbiavimo problema 4 metų amžiaus vaikų emocijų valdymo įgūdžių ugdymo aspektu. Atlikus kiekybinį tyrimą nustatyta, kad mokytojų požiūriu, bendradarbiavimas su socialiniu pedagogu yra svarbus, užtikrinant savalaikį vaiko emocijų valdymo problemų atpažinimą, tinkamų strategijų ir prevencinių priemonių pasirinkimą. Mokytojai dažniausiai bendradarbiauja su socialiniu pedagogu konsultacijų, pokalbių metu, aptaria individualius vaikų, turinčių emocijų valdymo sunkumų, ugdymo planus. Mokytojai sutinka, kad efektyvinti jų ir socialinio pedagogo bendradarbiavimą padėtų dažniau organizuojamos bendros veiklos, nuolatinis dalijimasis informacija ir patirtimi dėl 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžių ugdymo, bendros konsultacijos ir aktyvumas bendradarbiaujant. Atlikus kokybinę tyrimą, paaiškėjo, kad socialiniai pedagogai bendradarbiavime su mokytojais įžvelgia naudą efektyviau ugdant 4 metų vaikų emocijų valdymo įgūdžius. Bendradarbiavimą labiau stiprintų diskusijos, bendros veiklos, skirtos vaikų emocijų valdymui.

Ugdymo(si) aplinkos modeliavimas ir kontekstai

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Ugdymo(si) kontekstų tipai

Egzistuoja įvairūs ugdymosi kontekstų tipai, kurie padeda užtikrinti visapusišką vaiko raidą:

• Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.
• Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas.
• Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
• Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.
• Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove.
• Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams.
• Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.
• Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Vaikų pasiekimai ir gebėjimai ikimokykliniame ugdyme

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Kiekviena kokybiškai įgyvendinama vaiko raidą skatinančio visuminio ikimokyklinio ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.

Ugdymo planavimas ir refleksija

Ugdymo planavimas yra būtinas elementas ikimokyklinio ugdymo procese. Planavimo funkcija pedagogui viena svarbiausių, nes tik tinkamai suplanavus ilgalaikį (metinį) ir trumpalaikį (savaitės) planą bus galima patenkinti siekiamus tikslus, įgyvendinant tėvų, mokinių lūkesčius. Planas vizualiai parodo, kokios vyks veiklos, kokie laukia uždaviniai. Planuojant integruojamos ir palaikomos vienos dienos/savaitės temos. Taip pat, naudojami ir plėtojami įvairūs ugdymo metodai, žaidimai, per kuriuos mokiniai geriau įsisavina žinias, ugdosi reikalingas kompetencijas.

Geroji patirtis rengiant planą: ruošiantis pamokai labai svarbus yra planas, tada esi užtikrintas savo parengtomis veiklomis, mokymasis vyksta kokybiškai, mokiniai aktyviai mokosi, taikomi paruošti metodai, žaidimai. Taikant planą atsižvelgiama į užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, mokiniai informuoti kas jų lauks, tada galima vertinti ar pamoką įvyko, ar visi uždaviniai įvykdyti, pasižymėti sėkmės ir nesėkmes, tobulinti planą. Pedagogas visada gali pakeisti ugdymo planą, pagal situaciją, atsižvelgiant į mokinių, tėvų poreikius. Reflektyvaus ugdymo(si) principo rėmuose, su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas. Privalomos bendruomeninės valandos yra valandos darbui su tėvais − jų konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas. Svarbi ir sąveika su šeima, mokykla ir kitais socialiniais partneriais bei kita vaikų grupei aktuali veikla.

tags: #pedagoginiai #darbo #budai #ikimokyklini #ugdymas

• Mokymai norintiems globoti ar įvaikinti
• Svajonių kelionės planavimo vadovas
• Galimybės dirbti aukle Londone
• Pagrindinės ikimokyklinio ugdymo mokytojų rengimo sritys
• Kaip sukurti įkvepiančią aplinką vaikui?