Kaip elgtis, jei vaikas iš darželio grįžta apdraskytas ar apimtas nerimo
Pradėti lankyti darželį yra svarbus etapas kiekvieno vaiko gyvenime. Gaila, tačiau tikrai ne visiems vaikams jis būna lengvas. Jei ir jūs kas rytą susiduriate su situacijomis, kuomet mažylis atsisako eiti į darželį, gailiai verkia bei niekaip jūsų nepaleidžia, natūralu, jog jums gali kilti įvairių klausimų, ar tikrai viską darote teisingai bei ar jūsų vaikas tam yra pasiruošęs. Tai, kaip vaikui sekasi pabūti kitoje aplinkoje be tėvų, kaip reaguoja į kitus vaikus, yra neblogi indikatoriai. Reikėtų stebėti, kaip vaikas elgiasi žaidimų aikštelėse, ar domisi kitais vaikais, eina į kontaktą.
Kartais vaikai gali būti apdraskyti ar apimti nerimo grįžę iš darželio dėl įvairių priežasčių. Dažniausiai, tai didelės sensorinės apkrovos, emocijų laikymo savyje, o kartais - paprasčiausio fizinio nuovargio ar net alkio pasekmė. Vaikas gali draskytis dėl įvairių priežasčių, tokių kaip pyktis, nusivylimas, baimė ar dėmesio siekimas.
Vaiko elgesio ir emocijų supratimas
Psichologė Vaida Kašubienė ir auklė Diana Gabriūnaitė aptaria, kaip palengvinti šį naują gyvenimo etapą ir su kokiais iššūkiais darželiuose dažniausiai susiduria vaikai. Vaikai gyvena savo rutinoje, kurioje yra pripratę prie veiklų, maisto ir kitų dalykų, o darželyje viskas pasikeičia - aplinka, žmonės, žaislai, reikalavimai ir taisyklės. Tai baugina. Su tuo sutinka ir V. Kašubienė, kuri priduria, jog nenuostabu, kad susidūrę su šitiek pokyčių vienu metu, mažieji patiria didelį stresą, dėl kurio galimi elgesio bei emocijų pokyčiai.
„Pavyzdžiui, neretai vaikai tampa dirglesni, jautresni ar sunkiai sukalbami, gali neramiai miegoti, prasčiau valgyti, dažnai sirgti. Gali iškilti sunkumų atsiskirti nuo tėvų net ir gerai pažįstamoje aplinkoje. Todėl vaiką prie darželio aplinkos bei ritmo reikėtų pratinti palaipsniui, jautriai priimant jo išgyvenimus, nesistengiant skubinti šio prisitaikymo proceso, bet kantriai nuraminant, palaikant ir padrąsinant savo vaiką“, - pataria psichologė. Ji pastebi, kad užmigti naujoje neįprastoje aplinkoje kartu su kitais vaikais, be savo tėvelių - vienas iš daugiausiai streso darželyje keliančių momentų.
Vitlio darželio psichologė-psichoterapeutė Emilija Baltrūnaitė sako: „Vakare pasireiškiantis vaikų irzlumas yra labai dažnas ir visiškai normalus reiškinys. Darželyje vaikai visą dieną susiduria su įvairiomis situacijomis, išgyvena tiek malonias, tiek nemalonias emocijas, jiems tenka laikytis susitarimų, bendradarbiauti, dalintis žaislais bei dėmesiu, išbūti tarp įvairių dirgiklių (garsų, šviesų, kvapų), o svarbiausia - jie turi visa tai patirti ir išbūti atsiskyrę nuo artimųjų.“ Pasak specialistės, kai vaikas grįžta į namus, jam saugiausią aplinką, jo emocinė sistema tarsi atsipalaiduoja. Jis įvairiais būdais išgyvena visas emocijas, nuovargį, frustraciją.
Jei vaikas akivaizdžiai patiria ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, pradeda šlapintis į lovą, naktimis prabunda verkdamas ir šaukdamas: „Nelįsk, atstok“, tai gali būti signalas apie gilesnius sunkumus. Dažnai vaikai išgyvena stiprias emocijas, jei darželyje jaučiasi atstumti, nesuprasti, nesijaučia saugūs. Taip pat labai dažnai pasitaiko atsiskyrimo nerimas, kai sunku atsisveikinti su tėvais ryte. Sunkumai neišvengiamai kyla ir tada, kai vaikai išgyvena didelius pokyčius, pavyzdžiui, skiriantis tėvams, atsirandant naujam šeimos nariui ir pan.
Ką daryti, jei vaikas grįžta apdraskytas ar apimtas nerimo
Jei nepaisant tėvų pastangų pasiruošti, vaikas vis tiek nenoriai pasilieka darželyje, psichologė pataria dėmesį atkreipti į kelis dalykus. „Pirmiausia, labai svarbu suprasti bei priimti vaiko jausmus - jam tiesiog sunku ir nesinori išsiskirti su tėvais bei pasilikti svetimoje aplinkoje, jis ilgisi namų ir artimųjų. Tuomet vaikai gali imti kovoti už poreikio saugiai būti kartu su tėvais patenkinimą taip, kaip gali: verkti, rodyti pyktį, priešintis pasilikimui darželyje tvirtai įsikimbant tėvų, kuriems taip pat kyla pasimetimas, bejėgiškumas, kaltė ir dvejonės, ar reikia palikti taip nerimaujantį vaiką darželyje“, - atkreipia dėmesį V. Kašubienė.
Kad šis kupinas emocijų laikotarpis neužsitęstų, ji pataria skirti laiko atsisveikinimui, tačiau ne per daug - šis turi būti trumpas ir ryžtingas. Tam puikiai tinka susikurtas trumpas atsisveikinimo ritualas, pavyzdžiui, piešinukas vaiko delne ir apsikabinimas. Anot specialistės, struktūra vaikui suteikia saugumo ir nuramina, o delsimas - priešingai, dar pastiprina nerimą.
„Jei vaikas jau pradėjo verkti, skirkite jam dėmesio arba pasirūpinkite, kad tai padarytų grupėje dirbantys suaugusieji. Verkiantiems vaikams reikia, kad kas nors dėmesingai ir su meile būtų kartu, kad žinotų, jog yra mylimi, kad ir ką jaučia. Verkdami vaikai dažnai siekia fizinio kontakto, jiems reikia, kad kas nors būtų šalia ir priimtų jų jausmus“, - dalinasi psichologė. Ji priduria, jog atsisveikinant galima įvardinti vaiko jausmus, pasidalinti ir savaisiais. Pavyzdžiui, galite pasakyti, kad pasiilgsite ir apie jį galvosite darbe, o dabar turite išeiti, tačiau grįšite po vaiko miego, žaidimų lauke ar po kitos veiklos, numatytos dienotvarkėje.
V. Kašubienės teigimu, kai kurie vaikai nepaprastai stipriai ir atkakliai priešinasi atsiskyrimui, nes jaučia tėvų nerimą. Tuomet, anot jos, svarbu patyrinėti savo pačių jausmus išsiskiriant ir ieškoti tinkamų sprendimų jiems sumažinti. „Rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuris iš tėvų pats jaučiasi ramiau“, - siūlo psichologė. Rytinį atsisveikinimą gali palengvinti ir pozityvus tėvų požiūris bei geri atsiliepimai apie vaiko darželį.
V. Kašubienė atkreipia dėmesį, jog kol vaikui dar nėra aiškus išsiskyrimo ir susitikimo ciklas, visada svarbus patikinimas, kad tėvai ateis ir pasiims jį namo: „Pasakykite vaikui, kada ateisite jo pasiimti, o atėję pasidžiaukite, kad vaikas buvo kantrus ir sugebėjo laukti.“ Taip pat psichologė pataria skirti vaikui daugiau individualaus dėmesio vakare, kad būtų kompensuotas jo poreikis pabūti su tėvais.
Specialistės teigimu, norint padėti vaikui, reikia apgalvoti, koks buvo jo dienos ritmas, pabandyti identifikuoti, kas provokuoja tokias emocijas. Visų prima, tėvai turėtų kelti klausimą, ar vaikas yra pavalgęs, gerai išsimiegojęs? Vaiko irzlumą gali kelti ir tam tikri pasikeitimai darželyje, pavyzdžiui, nauja mokytoja ar naujas vaikas darželio grupėje. „Tikslas - ne vengti nemalonių emocijų, o išmokti jas atpažinti, suprasti ir išgyventi saugiu būdu. Nerekomenduojama vaiko kontroliuoti ar moralizuoti, verčiau stengtis padėti išmokti savireguliacijos įgūdžių. Kai tėvai priima vaiko emocijas („matau, kad tau dabar sunku“), įvardija jas („suprantu, kad tau dabar yra pikta, nes...“) ir būna šalia, bet nemoralizuoja, vaiko smegenyse formuojasi neuroniniai keliai, kurie leidžia vaikui ateityje pačiam atpažinti ir tinkamai reikšti emocijas“, - pastebi E.Baltrūnaitė.
Psichologės-psichoterapeutės teigimu, norint padėti vaikui, reikia apgalvoti, koks buvo jo dienos ritmas, pabandyti identifikuoti, kas provokuoja tokias emocijas. Visų prima, tėvai turėtų kelti klausimą, ar vaikas yra pavalgęs, gerai išsimiegojęs? Vaiko irzlumą gali kelti ir tam tikri pasikeitimai darželyje, pavyzdžiui, nauja mokytoja ar naujas vaikas darželio grupėje.
Jeigu vaikas apdraskytas darželyje, svarbu pasikalbėti su vaiku, išsiaiškinti, kas atsitiko, ir pabandyti suprasti, kodėl vaikas taip pasielgė. Taip pat būtina aptarti situaciją su darželio personalu, kad išsiaiškintumėte, kaip galima išvengti tokių incidentų ateityje. Jei vaiko elgesys kelia didelį susirūpinimą, kreipkitės į specialistą, kuris gali padėti nustatyti priežastis ir parengti elgesio korekcijos planą. Svarbu užtikrinti, kad vaikas jaustųsi saugus ir mylimas tiek namuose, tiek darželyje.
Kaip išvengti apdraskymų darželyje? Mokykite vaikus konfliktų sprendimo įgūdžių: padėkite vaikams išmokti kalbėtis, dalintis ir spręsti problemas be agresijos. Sukurkite pozityvią atmosferą darželyje: užtikrinkite, kad darželyje būtų daug žaidimų, užsiėmimų ir galimybių bendrauti. Auklėtojos turėtų atidžiai stebėti vaikus ir reaguoti į bet kokius agresyvaus elgesio požymius.
Teisiniai ir instituciniai aspektai
Visos darželiai yra pritaikyti taip, kad juos galėtų lankyti visi vaikai, tame tarpe ir tie, kurių raida yra sutrikusi. Visą tai reiktų gražiai priminti ne tai mamai, o pačiai direktorei. Direktorė yra "kiemo šeimininkė" ir turi žinoti, kas vyksta "jos kieme". Pasakykit, kad jūs darželio nepaliksite, viešinsite šitą reikalą taip pat. Įklausykite į kitą nuomonę ir paprašykite daktarės siuntimo į Pedagoginę Psichologinę Tarnybą (PPT), ten nustatys, ar vaikas turi raidos ar psichinių sutrikimų. Taip, vaikas gali turėti sutrikimų, bet jei jų yra, tai geriau apie juos sužinot anksčiau ir kaip galima padėt jam. O galbūt Jūsų vaikas tiesiog yra aktyvus ir judrus. Leiskit šitą nustatyt specialistams, savo darbo žinovams. Labai gaila, kad neparašėte vaiko amžiaus, bet stenkitės keisti pati vaiko elgesį, kokiais būdais tai padaryti, geriausiai Jums ir patars PPT arba darželio psichologė. Surinkite visą teisinę informaciją, bet ne iš kaimynų, o iš savo darbą dirbančių ir išmanančių žmonių teisininkų (dalis jų tikrai tokiu klausimu prakonsultuos nemokamai), pasiskambinkit tiesiai į Švietimo ministeriją, taip pat galite kreiptis į žmogaus teisių gynėjų asociaciją.
Tėvų ir darželio bendradarbiavimas - būtinas. Net jei pradžia darželyje ir nėra lengva, tėvams svarbu suvokti, kad tai normalu, kad jie šiame procese nėra vieni, o klysti irgi žmogiška - nei tėvai, nei pedagogai negali 100 proc. nujausti visų galimų situacijų. Darželio bendruomenė ir tėvai turi veikti kaip komanda - nebijoti išsakyti, jei kažkas yra ne taip, kaip tikėtasi, neslėpti, jei vaikas turi specialių poreikių ar įpročių, pomėgių. Visa tai pedagogams padeda kurti ryšį su vaiku, kuris ir lemia, kaip jaukiai mažylis jausis naujuose darželio namuose.
Perėjimas į darželį: kaip padėti savo vaikui pasiekti raidos etapus
Adaptacijos procesas gali užtrukti iki 3-6 mėn. Pats žodis „adaptacija“ reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal asmeninius poreikius radimas, o iš patirties žinome, kad paieška gali užtrukti. Jei vaikas prie pasikeitimų prisitaiko per dvi - tris savaites, sakoma, kad adaptacija lengva, greita. Kai ji trunka nuo 1 iki 3 mėnesių, galima teigti, kad ji vidutiniška, o jei nerimastingas vaiko elgesys darželyje stebimas ilgiau nei pusmetį - vaiko adaptacija yra sudėtinga, tad tikslinga pasikonsultuoti su psichologu dėl pagalbos vaikui.
Vaikai vengia to, ko nepažįsta, ko nežino, kas kelia nerimą ar baugina. Tad verta ruoštis darželio lankymui iš anksto - artinti namų ritmą prie darželio ritmo, užsukti į teritoriją, aplankyti auklėtojas. Supažindinkite auklėtojas su vaiku, papasakokite, kuo jis ypatingas, ką mėgsta, kas jį nuramina. Tėvai, norėdami padėti vaikui susidraugauti su darželiu, turėtų išlikti ramūs, nuoseklūs, tikėti sėkme, drąsinti vaiką ir atsakyti į jam rūpimus klausimus.
Pradžia darželyje būtų paprastesnė, jei tėvai, padėdami auklės ar vieni, šiems pokyčiams vaiką ruošti pradėtų iš anksto. Jei su vaiku kalbėsitės apie darželį, jam tai nebus naujiena. Jei pratinsite jį kurį laiką pabūti be mamos ir tėčio bei mokysite savarankiškumo - pačiam pavalgyti, apsirengti ir kt. - tuomet pradžia darželyje bus gerokai lengvesnė. Ji pastebi, jog vien vaiko palikimas su aukle gali ženkliai prisidėti prie sklandaus išsiskyrimo darželyje, nes vaikas pratinasi būti ne vien su tėvais.
Visų prima, tėvai turėtų kelti klausimą, ar vaikas yra pavalgęs, gerai išsimiegojęs? Vaiko irzlumą gali kelti ir tam tikri pasikeitimai darželyje, pavyzdžiui, nauja mokytoja ar naujas vaikas darželio grupėje. „Tikslas - ne vengti nemalonių emocijų, o išmokti jas atpažinti, suprasti ir išgyventi saugiu būdu. Nerekomenduojama vaiko kontroliuoti ar moralizuoti, verčiau stengtis padėti išmokti savireguliacijos įgūdžių. Kai tėvai priima vaiko emocijas („matau, kad tau dabar sunku“), įvardija jas („suprantu, kad tau dabar yra pikta, nes...“) ir būna šalia, bet nemoralizuoja, vaiko smegenyse formuojasi neuroniniai keliai, kurie leidžia vaikui ateityje pačiam atpažinti ir tinkamai reikšti emocijas“, - pastebi E.Baltrūnaitė.
Psichologės-psichoterapeutės teigimu, emocijų sprogimas grįžus iš darželio gali būti signalas ir apie gilesnius sunkumus, jei toks irzlumas ar pykčio protrūkiai būna intensyvūs ir nuolat kartojasi. Pavyzdžiui, vaikas verkia valandų valandas, naktį ima šlapintis į lovą ar žodinė kalba tampa ribota. „Dažnai vaikai išgyvena stiprias emocijas, jei darželyje jaučiasi atstumti, nesuprasti,
Ir svarbiausiai, prisiminkit, kad visos mamos (jei ne visos, tai tikrai dauguma) susiduria su panašaus pobūdžio nemalonumais, jei ne darželyje, tai mokykloje. Jūs kaip mama turite išsiaiškinti visą informaciją pirmiausiai ne dėl kitų, o dėl savo vaiko. Gali būti, kad jis tikrai turi kokių sutrikimų ir jam reikia padėti. O galbūt jam viskas gerai, tiesiog reikia kelių gairių, patarimų ir jo elgesys pasikeis.
Kaip padėti vaikui pasiruošti darželiui?
- Pratinimas prie darželio aplinkos: Prieš pradedant lankyti darželį, svarbu vaiką pratinti prie aplinkos. Galima lankytis darželio kieme, žaidimų aikštelėje, trumpai pabūti grupėje su tėvais.
- Kalbėkitės su vaiku apie darželį: Pasakokite, ką veikia vaikai darželyje, kokie žaidimai, kokios veiklos. Tai padės vaikui suprasti, kas jo laukia, ir sumažins nerimą.
- Savarankiškumo ugdymas: Mokykite vaiką savarankiškai valgyti, rengtis, tvarkytis žaislus. Tai suteiks jam daugiau pasitikėjimo savimi.
- Ritualai atsisveikinant: Sukurkite trumpą ir aiškų atsisveikinimo ritualą (pvz., bučkis, apkabinimas, pamojimas pro langą). Tai padės vaikui jaustis saugiau ir žinoti, kada tėvai grįš.
- Pozityvus nusiteikimas: Tėvų pozityvus nusiteikimas ir tikėjimas, kad viskas bus gerai, yra labai svarbus. Stenkitės nerodyti savo nerimo vaikui.
- Bendradarbiavimas su darželio personalu: Nuolat bendraukite su auklėtojomis, aptarkite vaiko elgesį, problemas ir ieškokite bendrų sprendimų.
Metas, kai vaikas pradeda lankyti darželį - reikšmingas įvykis ne tik mažajam, bet ir kiekvienam tėveliui. Tam, kad mažylis sėkmingai prisitaikytų naujoje aplinkoje, patys tėvai turi nusiteikti pokyčiams ir tinkamai paruošti vaiką.
Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje?
tags: #vaikas #is #darzelio #gryzta #apdraskytas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
