Pažaislio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia ir vienuolynas: baroko šedevras ir dvasinis centras
Pažaislio kamaldulių vienuolynas yra valstybės saugomas kultūros paminklas ir veikiantis vienuolynas. Jame gyvena, juo rūpinasi ir jį išlaiko Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacija. Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Pažaislio vienuolynas - Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kamaldulių vienuolynu, esanti Pažaislyje, Kauno marių pusiasalyje. Kauno Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą (Pažaislio) bažnyčia yra Pažaislyje, prie Kauno marių.
Ši neparapinė bažnyčia, stovinti Kauno rytuose, Pažaislyje, Pažaislio vienuolyno teritorijoje, Kauno marių pusiasalyje netoli Petrašiūnų, yra pažymėta kaip kultūros paveldo objektas Nr. 22329.
Vienuolyno ir bažnyčios įkūrimas ir statyba
Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621-1684). LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas 1664 m. nupirko iš Kauno žemės teismo teisėjo Samuelio Oborskio Pažaislio dvarą ir dovanojo jį vienuoliams kamalduliams, taip pat įsipareigojo duoti 40 000 auksinų 12 vienuolių išlaikymui. Pirmieji kamalduliai į vienuolyną atvyko 1661 metais ir čia gyveno iki 1832 m. Fundacijos aktas buvo pasirašytas 1664 m., o vienuolyno ir bažnyčios statyba pradėta 1667 m.
Pagal italų architekto Džiovani Batistos Fredianio (Joanes Baptista Frediani) projektą bažnyčia buvo išmūryta 1667-1674 m. XVII a. ansamblį vienuolių kamaldulių ordinui suprojektavo italų architektas Džiovani Battista Frediani, bažnyčią ir vienuolyną fresmomis (jų yra apie 140) ištapė florentietis dailininkas Michelangelo Palonni, stiuko lipdinius kūrė Giovanni Batista Merli. Apie 1665 m. iš Karaliaučiaus buvo atvežtas geležinis laikrodis, o 1676 m. Vilniuje Jonas Delamarsas nuliejo du varpus. 1675 m. pradėta dengti kupolą ir dekoruoti vidų. Stiuko lipdiniai buvo Džovanio Merlio darbas, o freskas tapė Mykolas Arkangelas Palonis. Iki 1676 m. skulptorius Mikalojus Volšeidas iš smiltainio iškalė 4 skulptūras Didiesiems vartams ir grupinę kompoziciją bažnyčios fasadui.
1684 m. mirus K. Z. Pacui, statyba rūpinosi Kazimieras Pacas. Statybos ir marmuro apdailos darbams vadovavo broliai Karlas Putinis ir Pjetras Putinis. Vidaus sienoms iškloti juosvas ir rausvas marmuras buvo atgabentas iš marmuro laužyklų prie Krokuvos. Bažnyčia buvo konsekruota 1712 m. spalio 15 d., suteikiant jai Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą titulą. Tačiau statybos darbai vienuolyne dar nebuvo iki galo atlikti. Pagal Dž. B. Fredianio projektą XVII a. pabaigoje pastatyti vartai, svečių namai (forestoriumas), o XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje - vienuolynas su 2 uždarais keturkampiais kiemais ir kiti statiniai.
Architektūra ir meninė išraiška
Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pažaislio vienuolyno kompleksas pastatytas pagal kamaldulių vienuolynams būdingą retą šešiakampį planą, simbolizuojantį kamaldulių herbą su Eucharistijos taure. Bažnyčia yra barokinė, dvibokštė, su didingu šešiakampiu kupolu ir 4 koplyčiomis. Centrinė bažnyčios dalis (su kupolu) yra šešiakampio plano, o ją su skirtingo dydžio žemesnėmis patalpomis jungia 6 vienodo aukščio arkos - beveik nepasitaikantis barokinių bažnyčių variantas.
Šoniniame pietų fasade yra varpinėlė, galiniame - dviaukštės galerijos. Pažaislio vienuolyno komplekso ir ypač bažnyčios architektūra darniai dera su dekoru, jame suderinta tapyba, lipdiniai, drožiniai. Vidaus apdaila, lipdiniai ir freskos nenustelbia architektūros. Centrinėje bažnyčios kupolo freskoje vaizduojama įspūdinga Švč. Mergelės Marijos karūnavimo scena. XVIII a. pradžioje J. Rosis centriniame kupole nutapė „Marijos karūnavimo“ freską. Viename freskų cikle atsispindi ir 1009 m. Kvedlinburgo analuose aprašyta šv. Brunono, pirmojo vienuolio misionieriaus Lietuvoje, misija. Be to, 1670-1675 m. bažnyčios bokšte įrengtas saulės laikrodis, kuris dabar laikomas techninio paveldo paminklu.
Pažaislio vienuolyne ir bažnyčioje dirbusių menininkų dėka architektūros, skulptūros bei tapybos formomis materializavosi XVII a. bažnyčiai aktualios idėjos. Siekta skatinti žmogaus sieloje Dievo garbinimą, kreipti jį teisinga linkme, tarpininkauti jo ryšiui su Dievu ir dieviškojo Apreiškimo tiesomis.
Stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas
Pažaislį garsino ne tik vienuolyno architektūra bei meninės vertybės, bet ir nežinomo autoriaus tapytas Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu (populiariai vadintas Kamaldulių Dievo Motina) atvaizdas Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčios didžiajame altoriuje. Šį kamalduliams dovanotą Dievo Motinos paveikslą Kristupas Pacas 1661 m. buvo gavęs dovanų iš popiežiaus Aleksandro VII. Kasmet liepos 2 dieną per Marijos Apsilankymo šventę Pažaislis sutraukdavo gausias minias maldininkų, nes paveikslas garsėjo ypatingomis malonėmis. Ne tik kamalduliai, bet ir vėliau čia apsigyvenę stačiatikių vienuoliai liepos 2 d. stebuklingąjį paveikslą nešdavo iškilmingoje procesijoje aplink bažnyčią ir vienuolyną.
Pažaislio istorijos išbandymai ir atgimimas
Vienuolynas per savo ilgą istoriją patyrė ne vieną negandą ir išbandymą. 1755 m. žaibas uždegė bažnyčią, apdegė virš zakristijos buvusi biblioteka, kitos patalpos. Po metų, 1756 m., buvo rekonstruotas kupolas ir bažnyčios bokštai, vadovaujant architektui Pranciškui Ignotui Hopperiui. 1790-1793 m. pagal architekto Pietro de Rosio (Pjetro de Rossi) projektą iš rytų pusės primūrytas pastatas su masyviu frontonu.
1812 m. vienuolyną nusiaubė Napoleono armija. Visai netrukus, 1831 m., Pažaislyje įvyko sukilimo vadų pasitarimas, o vienuoliai kamalduliai Rusijos carinės valdžios buvo apkaltinti sukilimo rėmimu. Caro įsakymu kamaldulių vienuolynas buvo likviduotas ir perduotas naujai įkurtam stačiatikių Uspenijos vienuolynui. 1836 m. vienuolyno bibliotekos 426 knygos buvo išvežtos į Polocko stačiatikių dvasinę seminariją, dalį rankraščių bei archyvo paėmė valdžios pareigūnai. Atvykęs gruzinas vyskupas Kirijonas surinko vienuolyno archyvo likučius. 1839-1844 m. vienuolynas ir bažnyčia buvo remontuoti, vadovaujant architektams Karoliui Gregotovičiui, Petrui Portui, Tomui Tišeckiui. Bažnyčia buvo pertvarkyta į cerkvę. Stiuko dekoro restauravimui vadovavo Kazimieras Jelskis. Buvo išardyti visi 7 altoriai, nukabinta dauguma paveikslų, uždažyta arba pertapyta dalis freskų, sunaikintos fasado skulptūros. 1841-1843 m. pietinėje oficinoje buvo įrengta žiemos cerkvė, užstatytas kupolas. Įrengta cerkvė rekonstruota 1856 m. Buvo nugriauta 10 emeritų namelių.
Pirmojo pasaulinio karo metais stačiatikiai vienuoliai pasitraukė į Rusiją, išsiveždami dalį meno vertybių. Vienuolyno archyvas atsidūręs Gruzijoje. Tuo metu Pažaislyje buvo įkurta kaizerinės kariuomenės ligoninė ir sandėliai. Vienuolyno ansamblis tuo metu buvo barbariškai niokojamas. Bažnyčioje pakaitomis buvo laikomos pamaldos vokiečių kariams evangelikams liuteronams ir katalikams. 1920 m. Pažaislyje įsikūrusios iš Čikagos atvykusios vienuolės kazimierietės, kurių rūpesčiu buvo remontuojami vienuolyno pastatai. Deja, 1921 m. sudegė seserų kazimieriečių rūbų sandėlis.
Dramatiška buvo ne tik Pažaislio vienuolyno ir bažnyčios, bet ir jo traukos centro - Gražiosios Meilės Motinos su Kūdikiu atvaizdo istorija. Stačiatikių vienuoliai, pasitraukdami iš Pažaislio, išgabeno jį į Rusiją. Tik 1928 m. atgautoji Kamaldulių Dievo Motina grįžo į Pažaislį seserų kazimieriečių globon. 1930 m. bažnyčia apdengta skarda.
Sovietmečiu, nuo 1940 metų, Pažaislio vienuolynas buvo uždarytas, o bažnyčia uždaryta 1947 metais. 1940 m. Pažaislio ansamblis okupacinės valdžios nacionalizuotas. Jame įvairiais laikotarpiais buvo archyvas, turistinė bazė, psichoneurologijos ligoninė. Po Antrojo pasaulinio karo vienuolyno pastatas perduotas archyvui, vėliau įkurti senelių namai. 1949 m. bažnyčia uždaryta, o 1950-1963 m. vienuolyno patalpose veikė psichoneurologinė ligoninė.
1964 m. ansamblis atiduotas M. K. Čiurlionio valstybiniam dailės muziejui, o 1967 m. Pažaislio ansamblyje įkurtas M. K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas. Šiuo laikotarpiu buvo atliekama pastatų restauracija. 1957 m. Pažaislyje pradėjo darbą Mokslinė restauracinė gamybinė dirbtuvė. Nuo 1964 m. ansamblis pradėtas kompleksiškai tyrinėti (archit. Stefanija Čerškutė, inž. Janina Bartkuvienė ir kt.). 1969-1971 m. sudarytas Pažaislio ansamblio restauravimo ir pritaikymo projektas. 1973-1978 m. svečių namai (forestoriumas) pritaikyti dailės kūrinių ekspozicijai. 1980 m. dalyje restauruotų vienuolyno pastatų atidaryta XVII-XIX a. Vakarų Europos graviūrų ir taikomosios dekoratyvinės dailės ekspozicija. 1979-1983 m. restauruoti zakristijos lipdiniai ir freskos.
1950 metais, vienuolynui einant iš rankų į rankas, paveikslas (Gražiosios Meilės Motina) buvo perkeltas į Kauno arkikatedrą baziliką. Iš čia 1978 m. buvo pavogtas, tačiau po metų surastas, paskui restauruotas. Seserims kazimierietėms vienuolynas sugrąžintas 1992 m. sausį, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Nuo 1992 m. birželio mėn. bažnyčioje sekmadieniais laikomos pamaldos. 2000-aisiais, lydimas gausios maldininkų procesijos, stebuklingasis paveikslas iškilmingai grąžintas į Pažaislį.
Pažaislio vienuolyno istorijos chronologija
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1664 | Kristupas Žygimantas Pacas įsigyja Pažaislio dvarą ir dovanoja kamalduliams. |
| 1667 | Pradėta vienuolyno ir bažnyčios statyba. |
| 1712 | Pažaislio vienuolyno bažnyčia pašventinama. |
| 1755 | Bažnyčią uždegė žaibas, vėliau rekonstruota. |
| 1812 | Vienuolyną nusiaubė Napoleono armija. |
| 1831 | Vienuolynas uždarytas ir perduotas stačiatikiams. |
| 1915 | Stačiatikiai pasitraukė išsiveždami meno vertybes, įkurta ligoninė. |
| 1920 | Vienuolynas perduotas Šv. Kazimiero kongregacijos seserims. |
| 1928 | Grąžintas Pažaislio Dievo Motinos paveikslas. |
| 1940 | Vienuolynas nacionalizuotas, vėliau uždarytas. |
| 1964 | Ansamblis perduotas M. K. Čiurlionio muziejui, pradėta restauracija. |
| 1992 | Ansamblis vėl perduotas vienuolėms kazimierietėms. |
| 2000 | Stebuklingasis Dievo Motinos paveikslas grąžintas į Pažaislį. |
Pažaislis šiandien: dvasinis ir kultūrinis centras
Pažaislis šiandien yra ne tik Šv. Kazimiero kongregacijos seserų namai, bet, jų rūpesčiu, ir religinės, dvasinės, kultūrinės traukos centras. Gražiosios Meilės Motina maldininkus tebetraukia ir šiandien. Piligrimai ir maldininkai prašyti malonių ir dėkoti už jas į Pažaislį atvyksta ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Europos, ypač iš Lenkijos.
Ypač iškilmingai Pažaislyje švenčiami Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinės) atlaidai, kurie vyksta rugpjūčio 15 d. Taip pat svarbi Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo pas Elzbietą šventė, minima gegužės 31 d. Plačiosios visuomenės ypač mėgstami kasmetiniai vasaros Pažaislio muzikos festivaliai - dalis koncertų vyksta vienuolyno erdvėje.
Vienuolyno lankymo tvarka reglamentuota vadovaujantis ne tik LR įstatymais, bet ir bažnytiniais norminiais dokumentais, dėl to lankymas ribojamas ir atitinkamais metų liturginiais laikotarpiais. Pirmadienis - tylos diena, kuomet lankytojai neįleidžiami. Seserys tikisi išmintingo supratingumo. Kiekvienas pirmasis mėnesio šeštadienis - maldininkų ir piligrimų diena. Viena savaitė per metus yra tylos savaitė. Šiuo metu lankytojai nepriimami, ekskursijos nevedamos. Tylos savaitės laikas skelbiamas svetainėje internete: www.pazaislis.org prieš tris mėnesius.
Pažaislio vienuolynas priklauso Kauno arkivyskupijos Kauno I dekanatui, yra Kauno mieste, T. Masiulio g.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
