Kūdikių kvėpavimas: svarbiausia informacija ir priežiūra

Pirmiausia, ką padaro gimęs kūdikis, - tai įkvepia. Kvėpavimas yra gyvenimas. Dauguma galvojame, kad kvėpuojame plaučiais. Patys plaučiai neturi raumenų. Kvėpavimo procesas vyksta dėl kvėpavimo raumenų ir, žinoma, dėl nervų sistemos reguliacijos. Didžiausią įtaką čia turi raumuo - diafragma. Taip pat tarpšonkauliniai raumenys ir kaklo raumenys. Tačiau čia ir slypi paslaptis. Vieni raumenys yra pagrindiniai, kiti - pagalbiniai.

Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai kvėpuoja kitaip nei suaugę žmonės. Svarbu suprasti šiuos skirtumus, kad galėtume užtikrinti tinkamą jų kvėpavimo takų priežiūrą ir laiku pastebėti galimas problemas.

Kūdikių kvėpavimo ypatumai

Naujagimiai kvėpuoja itin tankiai. Taip yra todėl, kad jų medžiagų apykaita labai greita ir organizmui reikia daug deguonies. Kūdikiai iki 3 mėn. gali įkvėpti 30-60 kartų per minutę. Palyginimui, suaugęs žmogus įkvepia net kelis kartus mažiau - iki 12-20 k./min. 6 mėn. kūdikis kvėpuoja nebe taip tankiai - 35-40 k./min., o 1 m. Naujagimių ir kūdikių kvėpavimą reguliuoja pailgosiose smegenyse esantis kvėpavimo centras. Naujagimiams, kūdikiams būdingi ir trumpi kvėpavimo sustojimai. Jie vadinami apnėja.

Vaikų kvėpavimas gali skirtis nuo suaugusiųjų. Kai kurie kūdikiai gali "šnypšti", daryti pauzes kvėpavime ar net "cypti". Tai gali būti normalu, tačiau svarbu atpažinti, kada tai tampa problema.

Teisingas kvėpavimas

Kaip dažnai? Koks tas taisyklingas kvėpavimas? Skaitykite atidžiai, įsidėmėkite ir praktikuokite. Būkite kritiški - pritempti į geresnę pusę - meškos paslauga. Pradedame. Paprašykite vaiko (nieko daugiau papildomai nekomentuodami) labai giliai įkvėpti. Viskas. Pirma. Turime kvėpuoti tik per nosį. Kai vaikai laksto išsižioję, rėkauja su draugais, - tikėtis to nereikėtų, tačiau jau vyresni vaikai sporto būreliuose ir suaugę žmonės sporto metu, turi ĮKVĖPTI tik per NOSĮ. O ramybės būsenoje VISI turime kvėpuoti TIK per nosį. Ir ne kitaip. Jokios praviros burnos. Antra. Jokių kylančių pečių į viršų. Pečiai neturi judėti. Galima dar įsitikinti, ar nedaromas judesys galva atgal, tarsi atlošimo. Lengviau matyti žiūrint iš šono. Ir neturi būti juosmens judesio - t.y. vaikas neturėtų išriesti nugaros įkvėpdamas. Trečia. Kaklo raumenys neturi įsitempti. Įkvėpimo metu kaklas turėtų būti laisvas, be matomo raumenų įsitempimo. Jeigu taip nėra, - jau blogai. Kartu stebime ir krūtinkaulį - jis neturėtų kiti į viršų. Ketvirta. Įkvepiant pilvas turi išsipūsti, t.y. Penkta. Apatiniai šonkauliai turi plėstis į šonus.

"Kai naujagimis migdomas, geriausia padėtis yra ant nugarytės. Ne ant pilvo, ne ant šono, o būtent ant nugarytės," - aiškina dr. I. J. Paulavičienė.

Norint patikrinti, ar kūdikis kvėpuoja, galima atsegti drabužėlį ir stebėti krūtinės ląstą. "Turėtų matytis krūtinės ląstos kilnojimasis. Galime tai pamatyti ir pajusti. Svarbiausia apžiūros metu nepanikuoti, nepurtyti kūdikio, o ramiai stebėti, ar juda krūtinė, atidengti pilvuką ir įvertinti kvėpavimą," - ragina pašnekovė. Anot gydytojos, kartu būtina atkreipti dėmesį į kūdikio odos spalvą - jei vaikelis kvėpuoja, ji neturėtų būti melsva ar neįprastai blyški.

Kūdikių kvėpavimo sutrikimai ir pavojai

Kūdikių kvėpavimo distreso sindromas (NRDS) yra rimta plaučių liga, kuri paveikia naujagimius. Dažniau pasitaiko ypač neišnešiotiems kūdikiams ir mažėja artėjant nėštumo amžiui. Jį sukelia paviršinio aktyvumo medžiagos - medžiagos, kuri padeda plaučiams tinkamai plėstis ir susitraukti - trūkumas. NRDS simptomai paprastai pasireiškia per pirmąsias kelias gyvenimo valandas. Melsva odos spalva dėl prasto kraujo prisotinimo deguonimi. NRDS sukelia paviršinio aktyvumo medžiagos trūkumas. Paviršinio aktyvumo medžiaga yra medžiaga, kuri padeda plaučiams tinkamai išsiplėsti ir susitraukti. Kūdikiai, gimę iki termino, turi reikiamos aktyviosios paviršiaus medžiagos plaučiuose ir jiems neišsivysto NRDS. RDS gydymas priklauso nuo kūdikio būklės sunkumo. Kūdikiams, sergantiems lengvu NRDS, gali prireikti tik neinvazinės ventiliacijos ir minimalios deguonies terapijos. Kūdikiams, sergantiems sunkesniu RDS, gali prireikti ventiliatoriaus ir pakaitinio paviršiaus aktyvumo medžiagų gydymo.

Naujagimių apnėja - kvėpavimo pauzė, ilgesnė kaip 15 sek. - išnešiotiems naujagimiams, ilgesnė kaip 20 sek. - neišnešiotiems naujagimiams, su deguonies kiekio kraujyje sumažėjimu ir/ ar širdies susitraukimo suretėjimu (bradikardija). Išnešiotiems naujagimiams - apnėja yra reta, tačiau ji visada yra patologinis simptomas. Gali būti infekcijos, sunkios asfiksijos , kraujavimo į kaukolės vidų ar insulto , motinos vartotų narkotikų depresijos klinikine išraiška. Neišnešiotų naujagimių apnėjos dažnis maždaug 25%. Apnėjos atvejų dažnėja , mažėjant naujagimio gestaciniam amžiui. Tai susiję su morfologiniu, anatominiu ir funkciniu neišnešioto naujagimio kvėpavimo centro smegenyse, kvėpavimo ir kitų organų bei sistemų nebrandumu. Kuo daugiau neišnešiotas naujagimis, tuo dažniau pasireiškia apnėja: 7% -10 % gimusiems 34-35 sav., 14 % - 32-33 sav., 50 % - 30-31 sav. , 85-100% - < 28 sav.

Asfiksija (hipoksija) - tai deguonies naujagimio organizme trūkumas, atsirandantis prieš pat gimdymą ir jo metu. Hipoksija pasireiškia dėl nepakankamo naujagimio audinių ir smegenų aprūpinimo deguonimi. Dėl deguonies stokos slopinama širdies, plaučių ir kitų vidaus organų veikla, todėl tik gimęs naujagimis nekvėpuoja, jo širdis plaka lėtai. Pagrindinis asfiksijos gydymo metodas yra naujagimio gaivinimas.

Gimdymo metu dalyvauja personalas, gebantis įvertinti asfiksijos bei hipoksijos riziką. Jeigu yra asfiksijos ar hipoksijos rizikos veiksnių, gimdymo metu visada dalyvauja medikų komanda, mokanti kvalifikuotai gaivinti naujagimį. Asfiksija ar hipoksija gali pažeisti visą naujagimio organizmą, todėl po gaivinimo atliekama įvairių tyrimų pažeidimo sunkumui nustatyti: vertinama neurologinė būklė, atliekamas ultragarsinis galvos smegenų tyrimas, tiriama kepenų ir inkstų veikla, nustatomas kraujo krešumas, gliukozės kiekis kraujyje, stebimas šlapinimasis ir tuštinimasis, daroma elektrokardiograma ir elektroencefalograma. Jeigu atsiranda kvėpavimo sutrikimo požymių, naujagimiui gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Dažniausiai naujagimiui skiriama skysčių infuzija į veną, palaikanti normalų metabolizmą, gerinanti širdies ir inkstų veiklą. Pirmas paras naujagimiui skiriamos maisto medžiagos į veną. Siekiant sumažinti smegenų pažeidimus, atliekama gydomasis kūno temperatūros mažinimas. Įrodyta, kad kūno temperatūros mažinimas po gaivinimo sumažina naujagimių, kuriems gimstant pasireiškė asfiksija, galvos smegenų pažeidimą. Kūno temperatūros sumažinimas 3-5 °C lėtina medžiagų apykaitą smegenų ląstelėse ir taip stabdo deguonies trūkumo smegenyse pradėtus pakitimus. Gydomasis kūno temperatūros mažinimas turi būti pradedamas kuo greičiau po gaivinimo. Jo metu naujagimis paguldomas ant specialaus šaldymo čiužinio, kuris atšaldo jį iki reikiamos temperatūros. Čiužinys yra pripildytas skysčio, kuris gali būti šaldomas ir šildomas. Gydomojo kūno temperatūros mažinimo metu sumažinama naujagimio kūno temperatūra nuo normalios (37 °C) iki 33.5 °C. Tokia temperatūra palaikoma 3 paras (72 val). Po to naujagimis lėtai sušildomas iki normalios temperatūros, toliau stebima jo būklė. Gydomasis kūno temperatūros sumažinimas gali sukelti arterinio kraujo spaudimo svyravimus, širdies ritmo sutrikimus, kraujavimą ar krešėjimo sutrikimus, gliukozės ir elektrolitų koncentracijos svyravimus kraujyje, odos pažeidimus. Ne visuomet galima tiksliai nustatyti, kas gimstančiam naujagimiui sukėlė asfiksiją, bet žinoma, kad deguonies trūkumas smegenyse gali sukelti smegenų pažeidimą, kuris gali būti labai didelis, todėl naujagimis gali neišgyventi. Jei naujagimis po asfiksijos išgyvena, yra pavojus, kad jis gali būti neįgalus. Naujagimį stebės šeimos gydytojas ir neurologas.

Pirmosios pagalbos priemonės naujagimiams

Kūdikio dusimo pirmieji požymiai apima pakitusi odos spalvą ir neįprastus rijimo garsus maitinimo metu. Jei kūdikis dūsta, springsta ar stipriai užsikosti, būtina nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą - nutraukti maitinimą, bandyti atsiurbti ir išvalyti kvėpavimo takus.

Jeigu vaikutis užsikosti, tampa vangus, suglebęs, galima pradėti pirmuosius gaivinimo veiksmus. Po atsiurbimo taikoma tam tikra seka: atliekamas dirbtinis kvėpavimas - apžiojus kūdikio burnytę ir nosytę pučiama oro, taip pat apvertus vaikutį švelniai stuksenama tarp menčių. Tai yra pagrindiniai pirmosios pagalbos veiksmai.

Tiesioginis naujagimių gaivinimas:

• Vertinimas: Įvertinti naujagimio būklę, ar jis kvėpuoja, ar jo širdies ritmas yra normalus.
• Stimuliacija: Švelniai patapšnoti naujagimį, stimuliuoti jo pėdutes.
• Atvirų kvėpavimo takų užtikrinimas: Pakreipti galvą, pakelti smakrą, kad kvėpavimo takai būtų atviri.
• Dirbtinis kvėpavimas: Atlikti 30 krūtinės ląstos suspaudimų ir 2 įpūtimus.
• Krūtinės ląstos suspaudimai: Spauskite apatinį krūtinės trečdalį maždaug 4-5 cm gyliu.
• Medikamentai: Jei būtina, taikyti medikamentinį gydymą.

Gaivinimas gali būti nutrauktas, jei širdis nepradeda plakti daugiau kaip po 10 min. Po gaivinimo, jei prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos arba krūtinės ląstos paspaudimų bei medikamentų, naujagimio būklė gali išlikti labai sunki.

Sepsis ir vitamino K svarba

Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, 42% iš jų per pirmą gyvenimo savaitę. Dažniausias sepsio sukėlėjas naujagimiams yra B grupės streptokokas (BGS).

Hemoraginės ligos apibrėžimas rodo, kad vitaminas K yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama. Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai.

Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.

Motinos pienas ir žindymas

Motinos pienas (MP) - vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį.

Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba pats, padėtas motinai ant krūtinės, susiranda krūtį) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis, tačiau pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8 -12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės, susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės). Pirmas 2-5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis.

Jei naujagimis gimė per anksti, jei gimusiam naujagimiui nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, žindymas gali būti neįmanomas, kol naujagimis nepaaugs ir išmoks žįsti arba kol jo būklė nepagerės. Tuo atveju naujagimis maitinamas ištrauktu MP, jei reikia - pro skrandžio zondą. Neišnešiotam naujagimiui augti būtinas didesnis baltymo kiekis ir kaloringesnis maistas, todėl neretai MP reikia papildyti.

Anemija (mažakraujystė) naujagimiams

Ką reiškia anemija? Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus. Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai.

Mažakraujystės požymiai gali apimti:

• Sustojimai
• Atsiranda deguonies poreikis
• Nustoja augti svoris

Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija, kurios metu naujagimiui per 3-4 val. atliekamas.

Išnešioti naujagimiai turi pakankamas geležies atsargas iki 4 mėn.

Saugus miegas ir rizikos mažinimas

"Pavojus visada didesnis, kai tėvai yra pervargę ir miega kartu su kūdikiu vienoje lovoje. Dėl didelio nuovargio mama gali nepajusti, kad žindydama netyčia užgulė kūdikį," - sako dr. I. J. Paulavičienė.

Siekiant sumažinti staigios kūdikio mirties ir uždusimo riziką, saugiausia vieta kūdikiui miegoti - atskira lovytė. Čiužinys turėtų būti pakankamai kietas, kad vaiko kūnelis neįdubtų ir „nesukristų“ į patalus. "Aplink neturi būti daug minkštų pledų ar kitų daiktų, kurie galėtų uždengti vaikučio veidą, nosytę ar burnytę. Patalpa turi būti gerai vėdinama, neprirūkyta, nepridususi," - sako ji.

Pagrindiniai saugaus miego principai - kietesnis čiužinys, minkštų daiktų nebuvimas lovytėje, išvėdinta patalpa ir kūdikio guldymas ant nugaros.

Taisyklės, ko nereikėtų daryti tėvams:

• Niekada nemiegokite su kūdikiu vienoje lovoje, ypač jei esate pavargę, vartojote alkoholio ar raminamųjų.
• Nenaudokite minkštų čiužinių, pagalvių, antklodžių, purių žaislų kūdikio lovytėje.
• Nemiegokite kūdikio ant pilvo ar ant šono.
• Neperkaikinkite patalpos.
• Neleiskite rūkyti patalpoje, kurioje miega kūdikis.

tags: #paveiksliukai #kudikiu #kvepvimas

• Gimimo datos suderinamumas
• Išsamus vadovas: naujagimio patalynė
• Vaikų globos namų veiklos planavimas: principai ir nauda
• Kūrybinės dirbtuvės vaikams
• Viskas, ką reikia žinoti apie vaikiškų kėdučių pasirinkimą