Gimdos miomos, dar vadinamos fibromomis ar leiomiomomis, yra nepiktybiniai augliai, sudaryti iš gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio. Jos yra gana dažnas reiškinys moters organizme, ypač tarp 30-50 metų moterų, tačiau vis dažniau pasitaiko ir jaunesnių moterų tarpe. Apie pusė atvejų miomos lieka nepastebėtos, nes nesukelia jokių simptomų. Piktybinė mioma - retas reiškinys.
Operacija atliekama tik tuomet, kai pasireiškę gimdos miomos simptomai pradeda trukdyti gyvenimui, sukelti nepatogumų kasdieninėje veikloje ar papildomų sveikatos sutrikimų.
Tikslios miomų atsiradimo priežastys nėra iki galo aiškios. Manoma, kad didesnę riziką susirgti turi moterys, kurioms anksti prasidėjo lytinis brendimas (iki dešimties metų), kurių artimos šeimos moterims anksčiau būta tokių atvejų, kurios niekada nesilaukė ir negimdė, kurioms pirmasis nėštumas yra perkopus 30 metų, kurių organizme svyruoja hormonų kiekis ar kurios serga endokrininės sistemos ligomis. Nesubalansuota mityba, antsvoris ir mažas aktyvumas, nors ir dažnai priskiriami prie įvairių sveikatos sutrikimų priežasčių, iš tiesų įtakos miomų atsiradimui turi mažai. Miomų atsiradimo priežastys dažniausiai būna tokios, kurių išvengti koreguojant gyvenimo būdą yra beveik neįmanoma.

Nors apie pusė miomų jokių simptomų nesukelia ir dažniausiai būna aptinkamos profilaktinės ginekologinės apžiūros metu, likusi pusė gali gerokai sutrikdyti sveikatą. Simptomai, galintys signalizuoti apie miomą, yra:
Pasirodžius bent vienam iš šių simptomų, svarbu nedelsti ir užsiregistruoti vizitui pas gydytoją ginekologą. Įvertinęs simptomus ir atlikęs tyrimus, gydytojas patvirtins arba paneigs diagnozę.
Miomos skirstomos pagal tai, kurioje vietoje jos susiformuoja:
Apie pusė gimdos miomų tūno neišreikšdamos jokių simptomų ir gali būti „netyčia“ aptiktos ginekologinės apžiūros metu. Būtinybę atlikti operaciją gydytojas svarstys tik tuomet, kai pradės varginti pasireiškę simptomai ar mioma taps didelė ir pradės grėsti komplikacijos.

Parenkant tinkamą operacijos būdą, svarbi miomų lokalizacija. Submukozinę miomą galima pašalinti histeroskopijos būdu, subserozinę ar intramuralinę - laparoskopiniu metodu. Visgi, gydytojas pirmiausia ieškos sprendimų, nereikalaujančių chirurginės intervencijos.
Vienas iš tokių būdų - miomų gydymas hormoniniais vaistais, pavyzdžiui, kontraceptinėmis tabletėmis ar hormonine spirale. Tai gali išspręsti gausaus kraujavimo simptomą, tačiau pati mioma nėra veikiama.
Gimdos mioma gali būti šalinama ir užkemšant miomą maitinančias kraujagysles, tad ji ilgainiui susitraukia ir išnyksta. Tokiu atveju sutrikdoma ne tik miomos, bet ir visos gimdos kraujotaka, todėl šis metodas dažniausiai taikomas moterims, norinčioms išsaugoti gimdą, tačiau nebeplanuojančioms nėštumo.
Verta žinoti, kad prasidėjus perimenopauzės laikotarpiui, organizme ima mažėti lytinių hormonų estrogenų koncentracija, tad moterys, kurioms jau diagnozuota menopauzė, gali atsikvėpti - tikėtina, kad naujų miomų joms neatsiras, be to, gali pradėti nykti ir jau esančios.
Diagnozė „mioma gimdoje“ anksčiau dažnai reikšdavo gimdos šalinimo operaciją. Tobulėjant technologijoms, šiandien siūlomi pažangiausi gydymo metodai, leidžiantys išsaugoti vaisingumą. Operacijos gali būti atliekamos per minimalų pjūvį pilvo ertmėje arba per makštį. Laparoskopinės ar histeroskopinės operacijos metu pašalinama tik mioma, neliečiant gimdos, ir labiau tausojamas organizmas.
Minimaliai invazyvios operacijos reiškia trumpesnį pooperacinį gijimą - esant poreikiui, jau tą pačią dieną galima grįžti į kasdienę rutiną, vengiant sunkesnės fizinės veiklos. Visgi, svarbu žinoti, kad net ir pašalinus miomos mazgus, galimybė atsirasti naujoms miomoms išlieka. Pilnai išvengti naujų miomų galima tik atlikus gimdos pašalinimą, todėl toks gydymo būdas siūlomas išskirtiniais atvejais ir vyresnio amžiaus moterims, nebeplanuojančioms pastoti.
Vienas iš inovatyvių gydymo būdų yra gimdos arterijų embolizacija. Tai minimaliai invazyvi procedūra, kurios metu užblokuojamos kraujagyslės, maitinančios miomas. Tai stabdo miomų augimą ir skatina jų mažėjimą. Procedūra atliekama taikant vietinę nejautrą, per nedidelį pjūvį kirkšnyje.
Ši procedūra turi keletą privalumų: mažiau traumuojamas kūnas, mažesnė infekcijų ir komplikacijų rizika, trumpesnis skausmas ir greitesnis atsigavimas. Po embolizacijos moterys gali grįžti prie kasdienių veiklų vos po kelių dienų.
Gimdos arterijų embolizacija efektyviai mažina miomų dydį, stabdo jų augimą ir simptomus, tokius kaip gausus kraujavimas, mažakraujystė, spaudimo jausmas dubenyje, dažnas šlapinimasis.
Nors dažnu atveju miomos gimdoje apskritai negydomos, jei jos netrukdo gyventi, svarbu suprasti, kad tokiu atveju ypač svarbi profilaktika - stebėjimas ir reagavimas į pasikeitusią situaciją. Jei sveikatos priežiūrai neskiriama pakankamai dėmesio, galimi rimti sveikatos sutrikimai. Galimos miomų komplikacijos:
Svarbu atminti, kad gimdos miomos dažniausiai yra gerybiniai navikai ir tik labai retais atvejais supiktybėja. Didžioji dalis miomų neturi jokios įtakos nei pastojimui, nei nėštumui ir gimdymui.
Apie gimdos miomas sklando daug įvairiausių mitų. Dauguma jų pagrįsti pasenusia medicinine informacija arba klaidingais įsitikinimais.
Jei jums diagnozuota gimdos mioma, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą ir laikytis jo rekomendacijų. Laiku pradėtas gydymas ir tinkamai parinktos procedūros gali padėti išsaugoti sveikatą ir gyvenimo kokybę.

tags: #pastojimas #po #miomos #operacijos