Suplanuoti daržą - tai menas, kuriame susipina praktiniai poreikiai ir estetiniai lūkesčiai. Tinkamai suplanuotas daržas ne tik džiugina akį, bet ir užtikrina gausų derlių bei palengvina priežiūrą. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius daržo planavimo etapus, nuo tinkamos vietos parinkimo iki augalų suderinamumo ir sėjomainos.
Pirmiausia reikia pasidaryti sklypo planą, kuriame norite įsirengti daržą. Daržo zona turi būti saugoma nuo vyraujančių šiaurės vėjų, taip pat neturėtų būti užstota kitų sklypų ar medžių. Sklypas turi būti lygus ar turėti nedidelį nuolydį į pietus ar pietvakarius. Saulė yra gyvybiškai svarbi daržui, todėl ieškokite vietos, kurioje augalai gautų bent 8 valandas tiesioginių saulės spindulių per dieną. Jei erdvė, kurioje norite įrengti daržą, gauna mažiau saulės, nenusiminkite - vis tiek galima auginti daugelį daržovių. Taip pat svarbu vengti vietų, kuriose dažnai užsistovi vanduo, ir užtikrinti, kad dirvožemis būtų laidus vandeniui.
Pietinę pusę skirkite tokiems augalams, kurie labiau mėgsta šilumą: pupelėms, pomidorams, agurkams, o štai šiaurinė puikiai tiks ridikams, ropėms, griežčiams. Jei planuojate įsirengti šiltnamį - nepamirškite, jog šiltnamiuose auginami augalai turi gauti daug saulės, tad ir statiniui geriausia parinkti pačią saulėčiausią vietą.

Pagal pasirinktą daržo tipą - apskaičiuokite, kiek reikės lysvių. Lysves patariama formuoti į ilgį nuo šiaurės pietinės pusės link arba nuo šiaurės rytų pietvakarių link. Taip išdėstytos lysvės gaus daugiausia saulės šviesos ir šilumos. Vidutinis rekomenduojamas lysvės plotis turėtų būti apie 0,8-1 m, o tarplysviams užtenka 0,4 m pločio. Kai jūsų daržas augs, svarbu, kad būtų lengva judėti tarp augalų. Taip pat siekite, kad daržo lysvės būtų ne platesnės nei 1,2 metro. Tokiu būdu galėsite pasiekti vidurį be poreikio žengti ant dirvožemio, nes tai gali suslėgti žemę ir pakenkti augalams.
Atskirti lysves galite įvairiomis medžiagomis: akmenimis, plytomis, čerpėmis, mediena ar plastiku.
Prieš pasirenkant daržo tipą, reikia įsivertinti, kam jis bus skirtas ir ką norite auginti. Galbūt norite auginti tik agurkus, prieskonines daržoves, o gal siekiate, kad daržas teiktų estetinį pasitenkinimą? Tai priklauso nuo poreikių.

Planuojant daržą, labai svarbus veiksnys yra patogumas. Todėl reikėtų nepamiršti sodinių zonų. Kuo daugiau dėmesio reikalauja augalas, tuo arčiau jūsų jis turi būti. Pavasarį arčiausiai bus ridikėliai ir salotos, šiltlysvės su sodinukais, agurkų, pomidorų lysvės, žalumynai. Toliau šakniavaisiniai augalai, paprikos ir baklažanai, kopūstai ir pupelės. Dar toliau - daugiametės daržovės, moliūgai ir bulvės.
Atminkite, kad į tą pačią vietą geriau kas kartą nesodinti tų pačių. Sėjomaina - veiksminga piktžolių mažinimo priemonė. Skirtingos piktžolių rūšys skirtingai prisitaikiusios prie atskirų kultūrų. Kaitaliodami auginamas kultūras, tinkamai parinkdami priešsėlį, galima efektyviai sumažinti ir sunaikinti piktžolėtumą ir sutaupyti pinigų herbicidams. Ligos ir kenkėjai - prisitaikę prie kultūrų, tačiau taikant sėjomainą sumažinamas jų poveikis kultūriniams augalams. Skirtingų augalų auginimas padeda išlaikyti tinkamą humuso ir kitų organinių medžiagų kiekį dirvožemyje. Reikia tinkamai parinkti augalus atsižvelgiant, kurie augalai didina, atkuria ir palaiko derlingumą, o kurie mažina. Sėjomainos dėka augalai patys apsirūpina azotu, naudojant ankštinius augalus.
Mokslininkai ir augalų augintojai yra pastebėję, kad daržovių derliaus gausumas priklauso ne tik nuo veislės, dirvos, tinkamos priežiūros, bet ir nuo to, kokias daržoves vienas šalia kitų auginame. Mat jos turi skirtingas savybes, skirtingai absorbuoja ir skleidžia įvairius spindulius, tuo pačiu skirtingai veikia ir kaimyninius augalus. Taip pat nustatyta, kad tinkamai parinkti kaimynai daržoves padeda apsaugoti nuo kenkėjų.
Teisingai suplanuotas augalų derinimas daržovyne sumažina cheminių priemonių poreikį, pagerina derlių ir padaro daržo priežiūrą malonesnę. Svarbiausia prisiminti, ką reikia laikyti atskirai: pomidorus toliau nuo kopūstų ir bulvių, svogūnus toliau nuo pupelių, agurkus toliau nuo šalavijo. Augalų tarpusavio nauda pagrįsta keliais biologiniais mechanizmais. Pirmasis - alelopatija: augalai išskiria į dirvą ar orą chemines medžiagas, kurios veikia kaimynų augimą teigiamai arba neigiamai. Antrasis mechanizmas - azoto fiksacija. Ankštiniai augalai (žirniai, pupelės, pupos) kartu su dirvos bakterijomis fiksuoja atmosferos azotą ir praturtina dirvą. Trečiasis - fizinė apsauga. Aukšti augalai suteikia šešėlį žemesniems, jautriems saulės kaitrai ar žemai drėgmei.
Tinkamai suderinti augalai gali stimuliuoti vienas kito augimą, apsaugoti nuo ligų ar atbaidyti kenkėjus.

Planuojant daržą, nepamirškite palikti vietos komposto dėžei. Tam tinkamiausias pasirinkimas - sklypo galas, kur mažai saulės ir pavėsis. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkamu laistymu ir drenažu. Geras vandens nutekėjimas yra būtinas. Kiekvienas augalas taip pat turi savo specifinį auginimo ir derliaus nuėmimo laikotarpį. Norint užtikrinti, kad visi augalai pasieks pilną brandą ir bus nuimami laiku, būtina sudaryti detalų daržo priežiūros ir nuėmimo tvarkaraštį.
Maksimaliai išnaudokite kiekvieną kvadratinį metrą. Galite naudoti vertikalius augalus arba sodinti augalus vazonuose, kad sutaupytumėte vietos ir suteiktumėte jiems pakankamai šviesos ir oro. Daugiapakopės lysvės ar mobilieji vazonai gali būti puikus sprendimas.
Eksperimentuokite su įvairiomis daržovių auginimo technologijomis, tokiomis kaip mišrios lysvės ar vertikalus sodinimas, kad padidintumėte derlių ir sutaupytumėte vietos.

tags: #darzas #darzoviu #kaimynyste #planas