Pastaruoju metu visuomenę sukrėtė du itin jautrūs ir keliantys daug klausimų atvejai, susiję su kūdikiais ir jų sveikata. Vienas iš jų - Klaipėdoje įvykęs incidentas, kai vaiko teisių specialistai, lydimi policijos, iš ligoninės išsinešė vos kelias dienas tegyvenusį naujagimį. Antrasis, dar labiau sukrečiantis, - Vilkaviškio rajone rastas sumuštas 3 mėnesių kūdikis, kuriam prireikė skubios medicininės pagalbos ir kurio atveju pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Savaitgalį socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai iš Klaipėdos universiteto ligoninės, kuriuose matyti, kaip vaiko teisių specialistai, lydimi policijos pareigūnų, išsineša vos prieš kelias paras gimusį kūdikį. Tarnybos paaiškino, kad šis atvejis buvo išskirtinis ir sukėlė daug diskusijų.
Aiškėja, kad lapkričio 9-ąją į Klaipėdos universiteteto ligoninę atvyko gimdyvė. Gimdymas, nors ir kiek anksčiau termino, buvo sklandus. Tačiau gimdyvės sveikatos būklė medikams sukėlė rimtų abejonių, todėl buvo kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą bei policijos pareigūnus. Daugiau detalių ligoninė, saugodama asmeninius gimdyvės duomenis, nepateikia. Buvo patikrinti ir namai, kur pora gyvena. Nuspręsta, kad ten esančios sąlygos nėra tinkamos. Aiškėja, kad pora, kurios abu nariai nėra nutraukę ankstesnių santuokų, daugiau vaikų neturėjo ir tarnyboms nebuvo žinoma. Lapkričio 14-ąją nuspręsta vaiką laikinai perduoti globėjams.
Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė teigė, kad situacija išties yra jautri ir išskirtinė. Triukšmas kilo, kai socialiniuose tinkluose išviešinti vaizdo įrašai iš vietos, kai vaikas automobiliniame lopšyje buvo išneštas iš ligoninės. Vaiko teisių apsaugos specialistus filmavo ir vaiko išnešimui sutrukdyti bandė vyras, prisistatęs vaiko tėvu. Jis reikalavo dokumentų, kuriais remiantis paimamas vaikas, ir garsiai suabejojo, ar specialistai tinkamai ėjo savo pareigas.
Klaipėdos universiteto ligoninės direktorius medicinai, profesorius Antanas Gulbinas LRT RADIJUI sakė, kad laiku gimęs kūdikis dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų turėjo likti ligoninėje, nes buvo grėsmės jo sveikatai ar gyvybei. „Atsižvelgiant į tam tikrus kriterijus, kurių aš dabar negaliu komentuoti, ligoninės darbuotojai teisės aktų numatyta tvarka privalėjo informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus. Tai yra įstatymo numatyti tam tikri griežti kriterijai ir tai yra mūsų prievolė kaip ligoninės darbuotojų. Kūdikis gimė išnešiotas, tačiau jo būklė reikalavo tam tikrų gydymo veiksmų ir jis kelias dienas buvo gydomas mūsų ligoninėje. Toliau jau lapkričio 14 dieną jo būklė buvo visiškai stabili ir jis dėl to galėjo būti ne gydymo įstaigoje“, - žurnalistams teigė A. Gulbinas.
Vaiko teisių apsaugos specialistai tikino, kad bendravo su vaiko mama ir aiškino jai, kad ji negali kol kas pasiimti vaiko, jis per savaitgalį turi likti ligoninėje, tačiau neįtikino. Lapkričio 14-osios vakarą vaiko į ligoninę pasiimti atvyko jo motina ir tėvu prisistatęs vyras. Gavę pranešimą apie konfliktinę situaciją ligoninėje atvyko vaiko teisių specialistai, lydimi policijos pareigūnų, ir priėmė sprendimą paimti vaiką.
„Dienos metu specialistai nuvykę pasikalbėjo su mama, aiškino jai situaciją ir tikrai paaiškino, kad per savaitgalį vaikutis pabus ligoninėje. Bet gavus pranešimą vakare iš ligoninės dėl tam tikro kilusio nesutarimo, mūsų specialistai vyko ir tuo metu, įvertinę visą situaciją, t.y., nuo to, kai mes pradėjome pranešimo nagrinėjimą, kokią informaciją mes turėjome ir tuometinę situaciją pačioje ligoninėje, tiesiog buvo priimtas toks sprendimas“, - LRT radijui sakė Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė.
Kūdikį prižiūri laikinieji globėjai. Vaiko teisių apsaugos specialistai turi dar kreiptis į teismą, kad jis patvirtintų tokį sprendimą. Antradienį naujagimio mama buvo kviesta atvykti pasikalbėti su vaiko teisių apsaugos specialistais, tačiau nepasirodė. Pasak G. Noliūtės, toliau ieškoma tinkamų sprendimų situacijai išspręsti.
Šią istoriją savo kanale išplatinęs kelis kartus teistas veikėjas Antanas Kandrotas, žinomas Celofano pravarde, antradienį popiet pasidalijo tariamai gera žinia, jog vaikas greitu metu bus grąžintas tėvams. Šiuos teiginius kartojo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, piktinęsis vaiko teisių gynėjais, bei buvęs politikas ir komikas Artūras Orlauskas. Tačiau Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 15min paneigė šį pareiškimą ir nurodė, jog kūdikis vis dar yra laikinoje globoje.
„Mes tikrai norėtume grąžinti kūdikį, mūsų siekis, kad jis augtų su šeima. Tačiau to padaryti, vertindami visą situaciją, dar negalime. Vaikas vis dar su laikiniais globėjais“, - komentavo tarnybos atstovė spaudai Greta Bliutaitė.

Vilkaviškio ligoninės atstovai patvirtino, kad sumuštas kūdikis pirmiausia pateko į jų priežiūrą: „Buvo įtariama, kad kūdikis buvo sumuštas ir supurtytas. Vaiko teisių darbuotojai atsivežė tą mergaitę į ligoninę. Ją apžiūrėjo pediatras, traumatologas, neurologas - ten buvo nustatyta mėlynių ant kūdikio veiduko ir galvos srityje. Padaryta išvada, kad negalima atmesti sukrėsto vaiko sindromo atvejo. Dėl tikslesnės diagnozės nuspręsta kūdikį pervežti į Kauno klinikas. Neoficialiomis žiniomis, kūdikis ten galėjo būti operuotas. Buvo net įtarimai dėl kaulo lūžio bei hematomos.“
Apie tai, kad galėjo būti smurtaujama prieš kūdikį, paaiškėjo tada, kai vaikas buvo atvežtas į polikliniką dėl skiepų. Kauno klinikų Komunikacijos skyriaus atstovė Eglė Audickaitė patvirtino, kad 3 mėnesių kūdikiui buvo atliktos medicininės intervencijos, siekiant stabilizuoti jo būklę: „Šiuo metu kūdikio būklė yra stabili. Artimųjų nėra šalia kūdikio. Plačiau kažko komentuoti negaliu.“
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus specialistė Vija Kudzienė teigė, kad Vaiko teisių tarnybai šeima buvo žinoma, nes buvo nustatyta, kad kūdikio besilaukiančiai motinai trūksta socialinių įgūdžių, jai buvo taikyta atvejo vadyba (nuo 2019 m. liepos 4 d.), tačiau tai buvo daroma ne Vilkaviškio rajone, o kitame Lietuvos rajone, kur tuo metu gyveno šeima.
„Persikrausčius šeimai į Vilkaviškio rajoną, atvejo vadyba šeimai tęsiama Vilkaviškio rajone. Gimus vaikui buvo nustatytas I grėsmės vaikui lygis, nes motinai trūksta tėvystės įgūdžių, tęsiama atvejo vadyba Vilkaviškio r., savivaldybės institucijos teikė reikalingas paslaugas“, - pabrėžė V. Kudzienė.
Anot jos, šių metų gruodžio 5 d. po apsilankymo šeimoje, Marijampolės Vaiko teisių apsaugos specialistai pateikė Vilkaviškio r. savivaldybės administracijai ir socialinės pagalbos centrui raštą dėl galimai nepakankamos ir neveiksmingos pagalbos šeimai. „Šiuo metu Vilkaviškio rajone šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Iki 2019 m. gruodžio 13 d. įskaitytinai bus įvertintas grėsmės vaikui lygis (renkama vaiko situacijos vertinimui reikšminga informacija iš medikų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir kt). Šiuo metu vaikas yra medikų priežiūroje“, - sakė V. Kudzienė.
Naujienų portalas tv3.lt ketvirtadienio rytą rašė, kad policijai apie sumuštą kūdikį pranešta gruodžio 11 d. 12 val. 28 min. Policijoje buvo gautas Vaikų teisių apsaugos tarnybos pranešimas, kad Vilkaviškio rajone, namuose, rastas 3 mėnesių kūdikis su kraujosruvomis ant kūno. Kūdikis buvo skubiai pristatytas į ligoninę. Vyras (g. 1993 m.) uždarytas į areštinę, o 2000 m. gimusi moteris apklausta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Dar šio mėnesio pradžioje tv3.lt rašė apie kitą sukrečiantį ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdoje praėjusio sekmadienio popietę Minijos gatvėje esančio namo bute rasto 2,5 mėnesio moteriškos lyties kūdikio lavonėlio. Praėjusio antradienio popietę Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Arūnas Saunorius kreipėsi į teismą dėl kardomųjų priemonių, kaip įtariama, nužudyto kūdikio mamai Alinai S. (gim. 1989 m.) ir jos sugyventiniui Mykolui R. (gim. 1987 m.) paskyrimo. Teisme paaiškėjo daugiau šokiruojančių šio įvykio detalių. Dar lapkričio 28 d. šeimos gerovės centro specialistai lankėsi namuose Minijos gatvėje ir tada nieko įtartino nepastebėjo. Teigiama, kad viena iš versijų yra tokia, jog lapkričio 30 d. moters sugyventinis verkiantį vaiką supurtė, kas galėjo lemti kūdikio mirtį. Tuo metu tiek vaiko motina, tiek jos sugyventinis buvo išgėrę, todėl abu spruko iš buto, palikdami jame kūdikį. Šias aplinkybes atskleidė moterį atstovaujantis advokatas Vaclovas Ruškys. Esą kūdikio motina per apklausą pateikė tokią įvykių versiją. Mykolą R. prokuroras siūlo teisti pagal Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 dalies 3 punktą - artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymą. Už tai gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Kūdikio motiną siūloma teisti pagal 158 str. - vaiko palikimą. Už tai numatyta bausmė iki 2 metų. Šiuo metu abu įtariamieji yra suimti. Kūdikio motina 10 dienų terminui, o nužudymu įtariamas moters sugyventinis - mėnesiui.
Taip pat minimi atvejai, kai kūdikiai gimė ne gydymo įstaigose, o po gimdymo namuose mirė vaikai, o gimdyvėms buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai. Šiuo metu sostinės prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimui dėl kūdikių gimdymo ne gydymo įstaigose, kai po gimdymo namuose mirė vaikai, o gimdyvėms buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai. Įtarimai sunkiu sveikatos sutrikdymu, dokumentų suklastojimu, antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimu, neteisėtu vertimusi ūkine, komercine ar profesine veikla, piktnaudžiavimu, nesunkiu sveikatos sutrikdymu įteikti keturioms namuose gimdymus priėmusioms medikėms.
Prokurorai atlieka dar kitą ikiteisminį tyrimą, kurio metu tiriama daugiau kaip 400 atvejų, kai motinos gimdė ne gydymo įstaigose. Šio tyrimo metu taip pat gauta duomenų, kad namuose buvo atliekamos įvairios operacijos. Viena įtariamoji, kurios duomenys kol kas neatskleidžiami, neturinti medicininio išsilavinimo, atvyko iš užsienio atlikti praktiką Lietuvoje ir gimdymą taip pat priėmė namuose. Prokurorai taip pat įtaria, kad kai kurie vaikai Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruoti panaudojus suklastotas pažymas. Pastebėti atvejai, kai užsieniečiai atvyko į Lietuvą, o iš jos išvyko su gimusiais vaikais. Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla yra sakęs, kad ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad ši veikla turi sektantizmo požymių, kai verbuojamos gimdyvės, įrašomos į kursus, joms išduodami kažkokie sertifikatai rusų kalba ir ne visada egzistuojančių organizacijų. Kursų dalyvės įtiki kursus vedančiais asmenimis ir priima sprendimus gimdyti taip ir ne kitaip, net įtiki šių asmenų tam tikru šventumu.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos ir Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikai susivienijo, kad kovotų už medikamentais apsinuodijusios moters ir jos kūdikio gyvybę Mažeikiuose. Nors veikta nedelsiant, netrukus po to, kai išvydo pasaulį, mažylis mirė. Kaip skelbia policija, nėščioji į Mažeikių ligoninę buvo atvežta pirmadienį popiet. „Jai buvo teikiamos reanimacinės priemonės. Tai iš karto pradėta priėmimo skyriuje, ji pateko į reanimaciją ir t. t. Medikai įvertino, kad dar pacientės įsčiose esantis kūdikis buvo gyvas. „Bet jis buvo gyvas ir mes atlikome tuos veiksmus, ką ir privalome. Dabar tik prielaidas daryti galima - teismo ekspertai įvertins - pateko per placentą tie medikamentai, tos toksinės medžiagos, jos galėjo paveikti jį, širdies veikla atsirado, bet kvėpavimas neatsistatė ir priemonės nebuvo efektyvios“, - tai, kad vos gimusio kūdikio gyvybė užgeso, komentavo S.
Nėščiųjų tyrimai yra svarbi profilaktinė priemonė, padedanti užtikrinti tiek motinos, tiek vaiko sveikatą. Nuo pat nėštumo pradžios atliekami įvairūs tyrimai, tokie kaip kraujo, šlapimo, gliukozės tolerancijos testai, ultragarsiniai tyrimai, siekiant laiku nustatyti ir gydyti galimus sutrikimus. Pavyzdžiui, sifilio ir ŽIV tyrimai yra itin svarbūs, siekiant išvengti galimos infekcijos perdavimo kūdikiui. Taip pat atliekami tyrimai dėl chromosominių anomalijų, tokių kaip Dauno ir Edvardso sindromai. Svarbu atlikti tyrimus dėl infekcijų, kurios gali pakenkti vaisiui, pavyzdžiui, toksoplazmozė, citomegalo virusas, raudonukės. B grupės streptokoko (BGS) nustatymas yra svarbus siekiant užkirsti kelią naujagimių sepsiui ir meningitui. Kiekvieno vizito metu stebimi vaisiaus judesiai ir motinos būklė.
Nėštumo metu atliekami tyrimai:
| Tyrimas | Laikas | Tikslas |
|---|---|---|
| Burnos ertmės apžiūra | I trimestras | Įvertinti burnos ertmės būklę |
| Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) | I vizito metu, iki 12 sav. | Vertinti glikemiją |
| Rh faktoriaus ir antikūnų tyrimas | I vizito metu ar iki 12 sav., kartojamas 27-28 sav. | Nustatyti Rh nesuderinamumą |
| Šlapimo tyrimas | Kiekvieno vizito metu | Nustatyti inkstų ligas, infekcijas |
| Sifilio ir ŽIV tyrimai | Nėštumo pradžioje | Nustatyti lytiškai plintančias ligas |
| Chromosominių anomalijų tyrimai (Dauno, Edvardso sindromai) | 11-13 sav. ir 14-22 sav. | Įvertinti riziką |
| Choriono gaurelių biopsija (CGB) | 10-11 sav. | Nustatyti vaisiaus chromosomų anomalijas |
| Amniocentezė | Po padidėjusios rizikos nustatymo | Diagnostinė procedūra vaisiaus vandenų paėmimui |
| Herpes viruso (HSV) tyrimas | Simptomų turinčioms nėščiosioms ir partneriams sergant | Nustatyti herpes infekciją |
| Raudonukės tyrimas | Iki 13 sav., kartojamas 24 sav. | Nustatyti raudonukės infekciją |
| Toksoplazmozės ir citomegalo viruso tyrimai | Nerekomenduojama rutiniškai | Nustatyti pavojingas infekcijas (profilaktika svarbesnė) |
| Hepatito B tyrimas | Kiekvieno vizito metu | Nustatyti hepatito B infekciją |
| Vaisiaus judesių vertinimas | Nuo 26 sav. | Stebėti vaisiaus būklę |
| Gliukozės tolerancijos testas | Nuo 24 sav. | Nustatyti nėštumo diabetą |
| Makšties pasėlis (B grupės streptokokas) | 35-37 sav. | Nustatyti BGS nešiotojas |
Šie tyrimai ir prevencinės priemonės yra būtini siekiant užtikrinti sveiką nėštumą ir gimdymą, taip pat apsaugoti pačius mažiausius nuo galimų pavojų.
