Paskutinė mėnesinių ciklo fazė: liuteininė fazė
Mėnesinių ciklas (kartais vadinamas moters ciklu) - tai periodiškas reiškinys (maždaug kas mėnesį, dėl ko taip ir pavadintas) moters organizme, kuris prasideda su lytiniu brandimu ir baigiasi menopauze bei yra susijęs su reprodukcine funkcija.
Mėnesinės (menstruacijos) - tai kelias dienas per mėnesį trunkantis kraujavimas, kurį patiria kiekviena sveika vaisingo amžiaus nesilaukianti moteris. Mėnesinių ciklas yra apytiksliai kas mėnesį pasikartojantis procesas moters organizme, kurį reguliuoja hormonai. Mėnesinių ciklas - tai sudėtingas, hormonų reguliuojamas procesas, kas mėnesį vykstantis moters organizme nuo lytinės brandos pradžios iki menopauzės. Pagrindinė jo paskirtis - subrandinti kiaušinėlį, sudaryti palankias sąlygas jam apvaisinti ir paruošti gimdą galimam nėštumui. Suprasti savo ciklą naudinga kiekvienai moteriai ne tik planuojant šeimą, bet ir geriau pažįstant savo kūną bei savijautą.
Normaliai ciklas yra kas 24-38 dienas ir tęsiasi iki 8 dienų. Visas ciklas vidutinis trunka 28 dienas (normali ciklo trukmė gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų). Skaičiavimas: Ciklas pradedamas skaičiuoti nuo pirmosios mėnesinių kraujavimo dienos ir baigiasi paskutinę dieną prieš kitų mėnesinių pradžią.
Mėnesinių ciklo fazės
Mėnesinių ciklas skirstomas į kelias pagrindines fazes:
1. Folikulinė fazė (iki ovuliacijos)
Pradžia: Prasideda pirmąją mėnesinių dieną. Trukmė: Vidutiniškai 10-17 dienų (ši fazė labiausiai varijuoja pagal ciklo ilgį). Kas vyksta? Mėnesinės: Dėl sumažėjusio hormonų lygio pabaigoje ankstesnio ciklo, vidinis gimdos gleivinės sluoksnis (endometriumas), kuris buvo pasiruošęs priimti apvaisintą kiaušinėlį, atsidalija ir pasišalina su krauju. Tai trunka vidutiniškai 3-7 dienas. Folikulų augimas: Kiaušidėse, veikiant folikulus stimuliuojančiam hormonui (FSH), pradeda bręsti keletas folikulų (pūslelių su nebrandžiais kiaušinėliais viduje). Paprastai vienas folikulas tampa dominuojančiu. Estrogenų gamyba: Augantis dominuojantis folikulas gamina vis daugiau estrogenų. Gimdos gleivinės atsinaujinimas: Veikiant estrogenams, gimdos gleivinė (endometriumas) pradeda vėl augti, storėti, vešėti, ruošdamasi galimam nėštumui. Gimdos kaklelis: Po mėnesinių jis būna nusileidęs, kietas ir uždaras. Gaminasi tirštos gleivės, sudarančios apsauginį kamštį.
2. Ovuliacinė fazė (ovuliacija)
Pradžia: Sukelta staigaus liuteinizuojančio hormono (LH) kiekio padidėjimo. Trukmė: Pati ovuliacija (kiaušinėlio išsilaisvinimas) yra trumpas įvykis. Visa ši fazė su pokyčiais trunka apie 24-36 valandas. Kas vyksta? Kiaušinėlio išsilaisvinimas: Subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš dominuojančio folikulo kiaušidėje - tai ir yra ovuliacija. Kelionė: Kiaušinėlis patenka į kiaušintakį ir pradeda lėtą kelionę link gimdos. Gyvybingumas: Kiaušinėlis išlieka gyvybingas ir gali būti apvaisintas maždaug 12-24 valandas po ovuliacijos. Gimdos kaklelio pokyčiai: Prieš pat ovuliaciją ir jos metu gimdos kaklelis šiek tiek pakyla, suminkštėja, prasiveria. Gleivės tampa gausios, skaidrios, tąsios (panašios į kiaušinio baltymą) - tai vadinamosios vaisingos gleivės, kurios palengvina spermatozoidų kelionę. Vaisingasis langas: Nors ovuliacija trunka trumpai, laikotarpis, kuomet lytiniai santykiai gali baigtis pastojimu, yra ilgesnis dėl spermatozoidų gyvybingumo (iki 5 dienų). Vaisingiausiomis dienomis laikoma maždaug 5 dienos prieš ovuliaciją ir pati ovuliacijos diena.
3. Liuteininė fazė (po ovuliacijos)
Pradžia: Prasideda iškart po ovuliacijos. Trukmė: Trunka maždaug 12-16 dienų (šios fazės trukmė paprastai yra stabilesnė nei folikulinės).
Kas vyksta? Geltonkūnio susidarymas: Plyšęs folikulas kiaušidėje virsta geltonkūniu (lot. corpus luteum). Progesterono gamyba: Geltonkūnis pradeda gaminti didelius kiekius progesterono ir šiek tiek estrogenų. Gimdos gleivinės paruošimas: Progesteronas galutinai paruošia gimdos gleivinę priimti apvaisintą kiaušinėlį (zigotą, vėliau - blastocistą) - ji tampa stora, puri, joje gausu kraujagyslių ir maisto medžiagų. Gimdos kaklelis: Vėl nusileidžia, užsidaro, sukietėja, gleivės tampa tirštos, nepralaidžios.
Šios fazės metu gimda išsivalo, gimdos kaklelis būna užsivėręs ir kietas - taip gimda vėl pradeda ruoštis nėštumui: t.y.
Įvykus ovuliacijai, gimdos kaklelis vėl pamažu nusileidžia, sukietėja ir užsiveria. Organizme didėja progesterono kiekis - jo veikiama gimdos gleivinė išstorėja.
Menstruacinio ciklo paaiškinimas: 4 fazių ir hormonų vadovas
Scenarijai
- Scenarijus Nr. 1: Nėštumas įvyksta. Jei kiaušinėlis buvo apvaisintas ir sėkmingai įsitvirtino (implantavosi) gimdos gleivinėje (tai įvyksta maždaug 6-10 dieną po ovuliacijos), pradeda gamintis hormonas hCG. Šis hormonas palaiko geltonkūnio funkciją, todėl progesterono gamyba tęsiasi, gimdos gleivinė nepasišalina, ir mėnesinės neprasideda.
- Scenarijus Nr. 2: Nėštumas neįvyksta. Jei apvaisinimas ar implantacija neįvyko, maždaug 10-14 dieną po ovuliacijos geltonkūnis pradeda nykti. Staigiai sumažėjus progesterono ir estrogenų kiekiui, gimdos gleivinė nebegali išsilaikyti, ji pradeda irti ir atsidalinti - prasideda mėnesinės, žyminčios naujo ciklo pradžią. Neapvaisintas kiaušinėlis pasišalina kartu su krauju.
Po ovuliacijos kiaušinėlis išgyvena ne ilgiau kaip parą - žinoma, jei neįvyksta apvaisinimas. LH hormono lygis pradeda kilti prieš 34-36 val. iki ovuliacijos, o piką pasiekia likus ~12 valandų iki jos. Ši fazė trunka vos vieną-dvi dienas ir prasideda apie 12-16 dieną iki kito ciklo pradžios.
Hormonų įtaka savijautai ciklo metu
Hormonai estrogenas ir progesteronas veikia ne tik gimdą ir kiaušides, bet ir daugelį kitų organų bei sistemų, įskaitant smegenis, todėl daro įtaką moters emocinei ir fizinei savijautai viso ciklo metu.
- Pirmoji ciklo pusė (dominuoja estrogenas): Estrogenas dažnai vadinamas „energijos ir grožio“ hormonu. Jo lygis aukščiausias artėjant ovuliacijai. Šiuo laikotarpiu moterys dažnai jaučiasi energingesnės, darbingesnės, jų nuotaika geresnė, padidėja libido.
- Antroji ciklo pusė (dominuoja progesteronas): Po ovuliacijos vyrauja progesteronas. Šis hormonas ramina, ruošia organizmą galimam nėštumui. Tačiau daugeliui moterų jo poveikis siejamas su priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomais: nuovargiu, irzlumu, nuotaikų kaita, nerimu, krūtų jautrumu, pilvo pūtimu, skysčių kaupimusi, potraukiu saldumynams ar tam tikram maistui, kartais - galvos skausmais.
- Prieš mėnesines: Staigus abiejų hormonų (estrogeno ir progesterono) lygio kritimas gali dar labiau sustiprinti PMS simptomus.
- Mėnesinių metu: Hormonų lygis žemiausias. Po mėnesinių vėl pradeda kilti estrogenų lygis, ir ciklas kartojasi.
Kiekviena moteris hormonų pokyčius jaučia individualiai. Pažinti savo ciklą ir jo dėsningumus gali padėti geriau suprasti savo kūną ir emocijas.
Mėnesinių ciklo sutrikimai
Mėnesinės - kiekvienos moters gyvenimo dalis, signalizuojanti apie sveiką organizmą ir vaisingumą. Visgi, kartais dėl tam tikrų ligų ar gyvenimo būdo pokyčių šis ciklas gali sutrikti. Pastebėjus šiuos simptomus, svarbu jų neignoruoti ir kreiptis į gydytoją. Tokie pokyčiai gali signalizuoti apie įvairias ligas, pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromą, endometriozę, gimdos miomas, polipus ar krešumo sutrikimus.
Sutrikus bent vienai mėnesinių ciklo grandžiai ar reguliacijai, jos tampa nereguliarios arba visai pradingsta ir moteris negali pastoti.
Stresas. Esant stresinėms situacijoms (stresui darbe, valgymo sutrikimams, ypač staigiam svorio netekimui, dažnai ir intensyviai sportuojant) streso hormonai laikinai sutrikdo hormonų gamybą galvos smegenyse, kurie atsakingi už reguliarų mėnesinių ciklą.
Ligos. Esant skydliaukės ligoms ~ 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba atvirkščiai - ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar kaip tik perdėtas energijos antplūdis.
Amžius. Perimenopauzė tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug ~ 40 metus ir gali tęsti iki ~10 metų.
Medikamentų vartojimas.
Lytinio brendimo pradžioje (apie 10 metus), hipofizė (posmegeninė liauka) pradeda gaminti specifinius lytinius hormonus, kuriems veikiant sparčiai pradeda augti ir vystytis lytiniai organai. Kartu formuojasi ir antriniai lytiniai požymiai. Mėnesinių atsiradimas (menarchė) yra objektyviausias mergaitės lytinės brandos požymis. Lietuvoje mergaitėms jos prasideda 12-14 metais (vidutiniškai 13,3 metų). Iš pradžių mėnesinių ciklas gali būti nereguliarus - jis galutinai nusistovi tik po kelerių metų. Apie 16-18 metus branda baigiasi, visiškai subręsta lytiniai organai ir susiformuoja antriniai lytiniai požymiai.
Taigi, sutrikusiu/nereguliariu mėnesinių ciklu laikoma, kai ciklas trunka ilgiau nei kas 34 d. arba trumpiau nei 24 d.
tags: #paskutine #menstruaciju #faze
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
