Šiandien vis dažniau kyla klausimas, kiek pinigų skirti vaiko gimimo proga. Dovanos vokeliuose tapo nauja norma, tačiau nuomonės apie tinkamas sumas ir pačių pinigų dovanojimo prasmę skiriasi. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairias perspektyvas, patarimus ir rekomendacijas, padėsiančias priimti geriausią sprendimą.
Svarstydami, kiek pinigų skirti vaiko gimimo proga, žmonės dažnai vadovaujasi savo santykiais su šeima ir finansinėmis galimybėmis. Socialiniuose tinkluose diskusijos atskleidžia įvairias tendencijas. Kristina dalijasi nuomone: „Paprastai dedame tiek, už kiek pirktume dovaną. Jei esi draugas - 10-15 Eur, jei krikšto mama, galima ir 20 Eur.“
Aida pastebi, kad jų šeimoje krikšto tėvai duoda daugiausiai - 50 Eur, o draugai dažniausiai įteikia po 20 Eur. Kiti tėvai, pavyzdžiui, Justina ir Paulius, per sūnaus gimtadienį deda apie 50 eurų į vokelį. Jie mano, kad tai gera suma vaikui, kad jis galėtų nusipirkti ką nors, kas jam tikrai patinka, bet ne per didelė, kad galėtų ja neatsakingai disponuoti.
Močiutė Dana, dovanodama anūkui pinigus, turi kiek kitokį požiūrį: „Anūkams visada dedu po 100 eurų, nes man svarbu, kad jis turėtų galimybę nusipirkti tai, ko nori, bet taip pat pradedu kalbėti apie tai, kaip svarbu taupyti.“ Šeimos draugė Daiva, dažnai dovanojanti pinigus draugų vaikams, pastebi: „Per draugų vaikų gimtadienius dažniausiai dovanoju nuo 30 iki 40 eurų. Tikiu, kad tai tinkama suma, ypač kai tėvai gali kartu su vaiku prižiūrėti, kur tie pinigai bus panaudoti - ar tai būtų žaislai, ar išvyka.“
Skaistė pabrėžia, kad kiek norisi, kiek gali skirti, tiek ir dedi. „Aš visiškai normaliai sureaguočiau vokelyje radus 5, 50 Eur ar išvis tik atviruką.“ Daugeliui žmonių svarbu atsižvelgti į savo galimybes ir nereikia pernelyg išlaidauti. Finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė pataria pernelyg neišlaidauti dedant dovanas į vokelius ir įvertinti savo galimybes. Kartais norėdami pritapti susiduriame su sunkumais tvarkydami savo įsipareigojimus ir kasdienius finansus.
| Kas dovanoja | Dažniausiai dovanuojama suma (Eur) |
|---|---|
| Draugas/Pažįstamas | 10-20 |
| Artimas draugas/klasiokas | 20-40 |
| Krikšto tėvai/Giminės | 50-100 |
Etiketo specialistė Alvyda Jasilionytė pataria, kad renkantis sumą, kurią norėtumėte dovanoti, reikėtų atkreipti dėmesį, koks jūsų santykis su šeima, atsižvelgti, ar dalyvausite pačioje šventėje, kur ji vyks, be to, ar bus pasirūpinta nakvyne. Kaip svečias, turėtumėte įvertinti, kiek kainuoja jūsų buvimas ir padauginti skaičių iš dviejų, kad kita dalis liktų dovanai. Keliantiems šventę, derėtų pagalvoti apie savo lūkesčius - kartais net gražus atvirukas su šiltais palinkėjimais yra daugiau nei 100 eurų.
Piniginės dovanos vaikams suteikia ne tik laisvę pasirinkti, bet ir svarbias pamokas. Rūtos vaikai iš sutaupytų pinigų, kuriuos gavo dovanų per kelerius metus, nusipirko nešiojamą kompiuterį, ausines ir kitus reikalingus daiktus. Skaistė dalijasi patirtimi, kad gautus pinigus vaikai išleidžia žaislams, knygoms, vėliau jų užtenka ir kino teatrams, pramogų parkams ar spektakliams.
Karolina pastebi, kad vyresniems, tarkime nuo 5-6 metų, praktiškai visada prašydavome pinigais, nes nereikalingų žaislų ir daiktų kitu atveju bus pilni namai. Tokiu būdu vaikas gali įsigyti įspūdingą didelę dovaną, pavyzdžiui, didelį „Lego“ rinkinį, kurio tėvai gal ir negalėtų nupirkti. Ši taktika pasiteisino, nes net dabar vaikai žaidžia su didžiuliais rinkiniais.
Finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė pinigines dovanas vaikams vertina dvejopai: „Viena vertus, tai puikus būdas susipažinti su pinigais, galimybė išmokti juos taupyti, skirstyti artimesniam pirkiniui ir tolimesniam tikslui. Mažiau menkaverčių dovanų mažina vartojimą.“ Veronika pamena, kad jos vaikas iš gautų pinigų nusipirko taupyklę ir likusius sudėjo į ją. Kiti vaikai konkrečiai žino, kokiam tikslui prašo svečių dovanoti pinigus. Tai puiki proga kartu paieškoti prasmingų tikslų, juos vizualizuoti, aptarti.
Psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė įsitikinusi, kad dovanas pinigais galima dovanoti nuo pat vaiko gimimo. Už jas pirmiausia atsako tėvai ir jie sprendžia, kam tuos pinigus panaudoti. Vėliau vaikas gali pradėti mokytis dalį savo gautų pinigų atsidėti taupymui, taip mokydamasis siekti tikslo, o kitą dalį išleisti maloniems dalykams „čia ir dabar“.
Nors vaikai tik vyresniame amžiuje suvokia pinigų vertę, bet nesibodi palyginti, kad vienas draugas įteikė 5, o kitas 20 Eur. Kaip įrodyti, kad tie draugai niekuo nesiskiria? „Visa tai prasideda nuo pačių šeimos vertybių ir jų rodymo vaikams,“ - pastebi specialistė. Pasak jos, sąmoningai vaikai gali pradėti taupyti nuo 5-6 metų. Taupymas prisideda ir prie sąmoningų bei stiprių norų pasiekti tikslus ugdymo. Visa tai gali padėti ne tik finansiniuose gyvenimo aspektuose, bet įvairiose kitose srityse, kur mums reikalinga valia, užsispyrimas ir planavimas.

Psichologė Hanna Fiialko teigia, kad piniginės dovanos gali turėti teigiamą poveikį, jeigu vaikai nuo ankstyvo amžiaus yra tinkamai mokomi apie pinigus. Vaikai mūsų neklauso, jie mus stebi, todėl net mažos pamokos, tokios kaip „eik nusipirk sau saldainį“, gali padėti formuoti jų supratimą apie pinigus ir jų vertę. Toks suvokimas prasideda dar vaikystėje, kai jie stebi suaugusiųjų pirkinius ar jų elgesį parduotuvėje. Nereikia bijoti dovanoti pinigines dovanas, reikia bijoti neįdiegti suvokimo apie juos.
Pasak psichologės, jau nuo 6-7 metų amžiaus vaikai pradeda mąstyti logiškai, todėl pinigai tampa ne tik instrumentu patenkinti greitąsias poreikio refleksijas, bet ir įrankiu ugdyti atsakingus sprendimus. Jeigu vaikai nuo mažens nebus mokomi tinkamai elgtis su pinigais, vėliau dovanoti pinigai gali būti išleidžiami nesąmoningai, nesuprantant jų tikrosios vertės. Taigi svarbu, kad tėvai kuo anksčiau pradėtų aiškinti vaikams apie finansinį raštingumą.
Tėvams labai svarbu suprasti, jog jie yra didžiausias pavyzdys vaikams. Svarbu suderinti, jog tėvų elgesys ir jų pamokymai vaikams sutaptų - jeigu jūs vaikams sakote, jog reikia taupyti, norint pasiekti savo tikslo, tuomet ir jūs patys turite savo pavyzdžiu juos įkvėpti. Be to, svarbu leisti vaikui prisiimti atsakomybę už savo pinigus. Pavyzdžiui, vaikas gali turėti savaitės biudžetą ir leisti jam pačiam nuspręsti, kaip ir kada jį išleisti. Galbūt pirmą savaitę vaikas visus pinigus išleis vienu kartu, tačiau su laiku supras, kad geriau paskirstyti juos visai savaitei.
Psichologė pabrėžia, kad svarbu išvengti „gelbėtojo sindromo“, kai tėvai skubiai papildytų vaiko piniginę, jei šis išleido visus pinigus. Tokiose situacijose vaikas nepatiria natūralių pasekmių ir nesuvokia savo sprendimų atsakomybės. Tėvų užduotis yra leisti vaikui mokytis iš savo klaidų ir padėti jam suprasti, kaip efektyviau planuoti biudžetą ateityje.
Renkantis dovaną naujagimiui ar mažiems vaikams, dažnai susiduriama su noru padovanoti kažką originalaus ir praktiško. Turiu tokią mažą „dovanosiu tik kažką originalaus“ ligą - arba bent jau apsieisiu be kasdienai, buičiai skirtų staigmenų, kaip ir be vokelių su grynaisiais ar čekiais parduotuvėje. Juk dovana - ne įteikiamas daiktas, o kartu ir žinia - ne kiek pinigų išleidai, o kiek laiko ir pastangų įdėjai, ieškodamas to, kas tikrai priverstų pasakyti „Vau!“ O čekis apsipirkti prekybos šių kriterijų tiesiog neatitinka.
Laura priduria, kad mažesniems vaikams ji mieliau dovanoja dovanas, nes šie nesupranta pinigų vertės. Kristina šypteli: „Dažniausiai dovanojame pinigų ir mielą niekutį akimirkos džiaugsmui.“
Tačiau kai kalba eina apie kūdikius, svarbu būti racionaliems dovanotojams - įteikti, kas neabejotinai pravers auginant mažylį ir vengti visokių mielų smulkmenėlių. Renkant dovaną reikėtų vadovautis viena taisykle - dovanoti tai, ko antras toks pats vienetas nepamaišytų.

Aliona nenori, kad aštuonmetė dukra gautų ar dovanotų pinigus, nes tai atima dalį vaikystės. Tai rodo, kad ne visi pritaria piniginėms dovanoms vaikams. Tėvų ir senelių požiūriai į dovanojamų pinigų sumas skiriasi. Nors kai kurie tėvai laikosi nuosaikaus požiūrio, kiti nori, kad vaikas turėtų daugiau laisvės pasirinkti, kaip naudoti dovanas.
Gimus vaikui, tėvams priklauso įvairios valstybinės išmokos, kurios padeda palengvinti finansinę naštą. Tai svarbi finansinė parama šeimai, užtikrinanti vaiko gerovę.

Laukiant gimdymo dienos, gali apimti panika, nes visų reikalingų smulkmenėlių nusipirkti iš anksto tikriausiai nė neįmanoma. To daryti visai nereikia. Tai, kiek išleisite kūdikio kraiteliui, priklausys tik nuo Jūsų piniginės storio. Kūdikiui visiškai vienodai, ar jis miega naujame vežimėlyje, ar jame jau užaugo kaimynų vaikutis. Jam jokio skirtumo, kokios firmos šliaužtinukus jis vilki.

Pirkdami drabužėlius būtinai pasižiūrėkite, kokio ūgio kūdikiams jie skirti. Kol vaikutis negimė, sunku įsivaizduoti jo dydį, todėl mamos prisiperka daug miniatiūrinių drabužėlių, kuriuos kūdikis bematant išauga. Galite apie tai taktiškai užsiminti svečiams, einantiems į palankynas. Dažniausiai prisikaupia didžiulis kalnas marškinėlių ir kombinezonų, skirtų naujagimiams, o vyresniam - nieko.
Visi kokybiški drabužėliai siuvami taip, kad kūdikis jaustųsi kuo patogiau. Pirmųjų drabužėlių turėtų užtekti iki 3-4 mėnesio. Juos dažnai skalbsite, todėl geriau pirkite mažiau, bet kokybiškų. Atminkite, kad turguose parduodami kūdikių drabužėliai gali klaidinti etiketėmis, todėl geriau kūdikių drabužėlius pirkti parduotuvėse.
Esminis klausimas, ar auginsite kūdikį su sauskelnėmis, ar su vystyklais. Auginant vaiką su skalbiamais vystyklais, visko reikės gerokai daugiau: marškinėlių ir šliaužtukų - 10-15 pamainų, patalynės - 4 komplektų. Mamos pameta galvas ir prekybos centrų ar vaistinių skyriuose, kuriuose pardavinėjama kūdikių kosmetika. Iš tiesų ji labai skalsi - vieno aliejaus buteliuko pakaks pusmečiui. Tikrai neverta susipirkti visą kolekciją. Kūdikio kosmetiką pirkite tik parduotuvėse ar vaistinėse, nerizikuokite kioskų ar turgaus siūlomomis prekėmis. Kosmetikos naujagimiui reikia labai nedaug, todėl neprisipirkite kažin kiek.
Skolintis galima vonelę, nešynę, vokelį - tų daiktų paprastai vienas naujagimis nesudėvi. Tik skolintus daiktus reikia gerai išvalyti, drabužėlius išskalbti ir išlyginti. Senelių išmintis sako, kad kol negimė vaikas, nėra reikalo jam pirkti daiktų. Būtų juokinga laikytis šio paliepimo įsikibus. Tačiau jei nekyla ranka pirkti kraitelio, bent jau pavaikščiokite po parduotuves, užsirašykite, kur kas parduodama, kiek kainuoja.