Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra traktuojama kaip lygiavertė šeimos partnerė, todėl tiek pedagogai, tiek šeimos nariai yra atsakingi už vaikų vertybių ugdymą. Šiais laikais šeimose požiūris į vertybes keičiasi - materialiniai dalykai tampa svarbesni už dvasinius, todėl labai svarbu, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų gyvenime būtų teisingai formuojamos vertybės. Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę.

Visuminis ugdymas(is) yra pagrindinė ikimokyklinio ugdymosi kryptis, kuri lemia vaikų emocinių, socialinių, fizinių, pažinimo, kalbos, kūrybos potencinių galių harmoningą plėtojimąsi. Ankstyvajai vaiko raidai būdingas spartus netolygus augimas, veiksmų, mąstymo ir kalbos vystymosi nevienalaikiškumas. Darnų vaikų vystymąsi užtikrina vaiko raidą skatinantis ugdymas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“.
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Vertybinė nuostata - noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus. Skatinamas vaikų kasdienis judrumas, didinant judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose.
Kauno lopšelis-darželis „Vėrinėlis“ pripažintas sveikata stiprinančios mokyklos tinklo nariu. Čia įgyvendinama sveikatos stiprinimo programa „Fizinis aktyvumas - sveikata. Judame daugiau ir išradingiau“. Mankštomis lavinama vaikų judesių koordinacija, orientacija erdvėje, vikrumas, greitumas, jėga, kurie tobulėjo žaidžiant su įvairaus dydžio ir sunkumo kamuoliais: ridenant, mėtant įvairiu atstumu, visa jėga ar panaudojant reikiamą jėgą tikslui pasiekti, gaudant.

Atliekant tam tikrus elementus, pavyzdžiui, laipiodami karstynėmis ar kopėtėlėmis, vaikams būna nedrąsu, jie bijo nukristi ar susižeisti. 2-3 metų vaikai vaikščioti ir išlaikyti pusiausvyrą mokosi eidami sumažinto ploto paviršiumi, įveikdami kliūtis ar lipdami į kalniuką. Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis.
Šiandien tėvų funkciją atlieka visi suaugę, kurie bendrauja ir kuria tarpusavio santykius su vaikais - tiek gimdytojai, tiek mokytojai, auklės, treneriai, švietimo pagalbos specialistai. Lektorė, mokslininkė dr. Sigita Burvytė veda seminarus visoje Lietuvoje pedagogams ir tėvams vaikų ugdymo klausimais. Individuali dr. S. Burvytės konsultacija padės geriau suprasti vaikų elgesį, pažinti save bei rasti tinkamiausius vaikų ugdymo būdus. Taip pat padės atkurti harmoningus tarpusavio santykius šeimoje arba ugdymo įstaigoje.
tags: #paskaita #fiziniai #pratimai #ir #ikimokyklinio #amziaus