Ikimokykliniame amžiuje fizinis aktyvumas yra vienas iš pagrindinių vaiko poreikių ir ypatingai svarbus jo gyvenimo etapas. Sportas ir judrūs žaidimai darželyje ne tik teikia vaikams džiaugsmą, bet ir padeda ugdyti jų fizines, psichologines bei socialines savybes. Šis straipsnis apžvelgia fizinio aktyvumo naudą darželyje, įvairias jo formas, būdus, kaip sudominti vaikus judriaisiais žaidimais, bei tėvų vaidmenį skatinant vaikų fizinį aktyvumą.
Ikimokyklinis amžius - tai labai svarbus vaiko gyvenimo laikotarpis. Pirmieji penkeri gyvenimo metai yra kritiniai smegenų vystymuisi. Šiuo laikotarpiu vyksta intensyvus biologinis smegenų brendimas, kuris lemia vaiko prigimtinių galių skleidimąsi, fizinę, kognityvinę, emocinę, socialinę raidą, taip pat daro įtaką vaiko mokymosi sėkmei mokykloje ir tolesniam gyvenimui. Fizinis aktyvumas ir judėjimas yra vieni svarbiausių prigimtinių vaiko poreikių, todėl būtina skatinti tiek spontanišką, tiek tikslingai inicijuojamą veiklą.

Fizinis aktyvumas skatina tokių fizinių savybių kaip greitumas, vikrumas, koordinacija, pusiausvyra ir ištvermė lavinimąsi. Smegenų sritys, atsakingos už rankų ir akių koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, ikimokykliniame amžiuje vystosi ypač sparčiai. Fizinė veikla tiesiogiai veikia smegenų veiklą. Fiziniam aktyvumui tinka įvairios formos: žaidimai, žygiai, estafetės, važiavimas dviračiu, paspirtuku ir kt.
Nuo ankstyvųjų vaikystės metų žaidimai padeda ne tik išreikšti emocijas, bet ir lavinti mąstymo, kūrybiškumo bei socialinius įgūdžius. Žaidimai yra daugiau nei tik pramoga - tai vienas iš būdų mokytis ir tobulėti. Gebėjimas žaisti atlieka svarbų vaidmenį smegenų vystymuisi - jis padeda prisitaikyti prie aplinkos, mažina stresą ir prisideda prie sudėtingų mąstymo procesų formavimosi.
Žaisdami fizinius žaidimus vaikai tobulina motoriką, koordinaciją ir ištvermę. Žaidžiant su kamuoliais, lipant ar bėgant, vaikai lavina savo kūną ir stiprina sveikatą. Taip pat žaidimai skatina mąstyti, spręsti problemas, kūrybiškai ieškoti naujų sprendimų. Jei žaidimuose naudojami tokie daiktai kaip kaladėlės, Lego rinkiniai, piešimo ar keramikos priemonės, tai ne tik skatina inovatyvų mąstymą, bet ir leidžia vaikams išreikšti save, tyrinėti juos supantį pasaulį bei kurti naujas idėjas. Be to, susidūrus su iššūkiais, emocijomis ar nepavykus pasiekti norimų rezultatų, vaikai mokosi atpažinti savo jausmus, suprasti savo poelgius, kurti santykius, bendrauti bei bendradarbiauti.
Švietimo srityje sukurtos įvairios žaidimų rūšys, kurios prisideda prie vaikų ugdymo skirtingose srityse. Struktūruoti žaidimai, tokie kaip stalo žaidimai ar komandinės sporto veiklos, pasižymi aiškiomis taisyklėmis ir tikslais. Jie ugdo discipliną, gebėjimą laikytis taisyklių, skatina atsakingumą. Tuo tarpu laisvo stiliaus žaidimai leidžia vaikams patiems kurti taisykles ir tyrinėti aplinką be iš anksto nustatytų apribojimų. Vis didesnę reikšmę įgaunantys technologiniai žaidimai, tokie kaip robotika ar programavimas, tampa svarbia ugdymo dalimi.

Judrieji žaidimai yra viena mėgstamiausių fizinio aktyvumo veiklų ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams. Jie padeda visapusiškai fiziškai parengti vaiką, kompleksiškai lavinti fizines ypatybes (greitumas, vikrumas, koordinacija, bendroji ištvermė). Judrieji žaidimai - tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai.
Fizinį aktyvumą ugdant per judriuosius žaidimus, būtina atsižvelgti į vaikų amžių, interesus, norus, nuotaikas, metų laiką, dienos režimą, fizinį pasirengimą, vaikų sveikatos būklę ir kt. Žaidžiant judriuosius žaidimus vieta gali būti speciali nuolatinė žaidimų vieta su pažymėtomis ribomis, įvairiais atributais. Jeigu tokios vietos nėra, patalpoje arba lauke reikia ją pažymėti linijomis, kitais orientyrais.
Aktyvūs žaidimai vaikams yra kur kas daugiau nei tik pramoga. Jie atlieka svarbų vaidmenį vaiko fizinėje, emocinėje, socialinėje ir kognityvinėje raidoje.
Yra daugybė aktyvių žaidimų, kuriuos galima žaisti tiek lauke, tiek patalpose.
Svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir raidos lygį renkantis aktyvius žaidimus. Kūdikiams ir mažiems vaikams tinka paprasti žaidimai, tokie kaip ropojimas, kamuolio ridenimas ar šokiai pagal muziką. Vyresniems vaikams galima pasiūlyti sudėtingesnius žaidimus, tokius kaip futbolas, krepšinis ar slėpynės.

Svarbu užtikrinti vaikų saugumą žaidžiant aktyvius žaidimus. Prieš pradedant žaidimą, patikrinkite aplinką, ar nėra pavojingų daiktų ar vietų. Įsitikinkite, kad vaikai dėvi tinkamą aprangą ir avalynę. Taip pat svarbu mokyti vaikus saugaus elgesio taisyklių ir prižiūrėti juos žaidimo metu.
Be tradicinių žaidimų, yra ir kitų būdų skatinti vaikų fizinį aktyvumą:
Svarbu leisti vaikams pasirinkti jiems patinkančią veiklą, kad jie norėtų aktyviai judėti ir sportuoti. Taip pat svarbu būti pavyzdžiu ir patiems aktyviai leisti laiką, kad vaikai matytų, jog fizinis aktyvumas yra svarbi gyvenimo dalis.
Šiuolaikiniai vaikai vis dažniau renkasi pasyvų laisvalaikį prie kompiuterio, o tai gali turėti neigiamų pasekmių jų sveikatai ir socialiniams įgūdžiams. Psichologė V. Šulskytė įsitikinusi, kad vaiko žaidimo kokybę lemia tėvai.
Rytinė mankšta yra vienas pirmųjų vaiko dienos režimo elementų darželyje. Ji „pažadina“ vaikų organizmą, suteikia jam darbingą nuotaiką, aktyvina širdies, kvėpavimo takų organų darbą, formuoja laikyseną, gražią eiseną. Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas: jie tampa žvalūs, didėja jų darbingumas, lavėja dėmesys, jie pratinasi sąmoningai siekti tikslo, ugdosi atkaklumą. Mankšta teigiamos įtakos turi raumenų sistemoms, stiprina širdies darbą ir raumenų jėgą.
Visų pirma reikia atrasti sau tinkamą sporto rūšį. Norint, kad rytais būtų lengviau sportuoti, tam galima pasiruošti dar prieš einant miegoti. Tarkime, verta įsivaizduoti mielą rytą su gera nuotaika, skambančia pakilia muzika be jokio skubėjimo. Iš vakaro kambaryje, kuriame sportuosite ryte, galima palikti sporto kilimėlį, buteliuką vandens, paruoštą ausinuką su patinkančia muzika. Svarbu susidaryti mankštos planą, kad žinotumėte, ką kiekvieną rytą turite padaryti. Pratimai turėtų būti įdomūs ir įvairūs, nes tik taip rytinis sportas netaps alinančia rutina.
Tam, kad rytinė mankšta suteiktų energijos ir žvalumo, būtina pasirinkti tinkamus pratimus. Tiems, kas mėgsta ramybę, tinkamiausi jogos, pilateso pratimai ar 10 min. trunkantis viso kūno tempimas. Kitiems ryte reikia aktyvaus sporto. Tai gali būti trenerio sudaryta treniruotė, bėgimas lauke ar pratimai parke, kaip pritūpimai ir įtūpstai, atsispaudimai ant suoliuko, pratimai pilvo preso raumenims ant žemės. Vis dėlto, nesvarbu, kokią mankštą, pratimus, sporto kelią ar kryptį pasirinktumėte, svarbiausia, jog judėtumėte, kol esate sveiki. Be abejo, svarbu ir tai, kad judėtumėte teisingai, nežalotumėte savęs, o to išvengti gali padėti treneris, kuris supažindins, kaip techniškai taisyklingai atlikti pratimus.
Prasidėjus naujiems mokslo metams - darželyje ir mokykloje - tėvams bei vaikams pateikiami būrelių pasiūlymai. Vaikai, dažnai pasitaiko, norėtų lankyti juos visus. Bet fiziškai tai neįmanoma, tad tenka rinktis. Prie pasirinkimo proceso prisideda ir tėvai, jei vaikai maži - tėvų indėlis net labai svarus. Svarbiausia, kad būrelių nauda yra neabejotina. Vaikai turi būti fiziškai aktyvūs, sveiki, neturėti viršsvorio ir stuburo problemų, pasitikėti savimi, būti komunikabilūs, lavinami ir turėti galimybes atskleisti save.
tags: #pasivaiksciojimas #ikimokykliniame #amziuje