Tėvystės kelionė prasideda daugybe sprendimų, o vienas iš pirmųjų ir svarbiausių - tinkamų sauskelnių pasirinkimas. Nors pastaraisiais metais vis didesnį populiarumą įgauna daugkartinės sauskelnės, vienkartinės sauskelnės tebėra plačiai naudojamos, tačiau jos kelia rimtų aplinkosaugos ir sveikatos iššūkių. Šiame straipsnyje gilinsimės į vienkartinių sauskelnių poveikį aplinkai, ekonominius aspektus, vaiko ir suaugusiojo sveikatos saugumą, taip pat aptarsime Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas ir kompensuojamųjų sauskelnių problemas.
Vienkartinės sauskelnės yra vienas didžiausių plastiko taršos šaltinių pasaulyje. Šiuolaikiniame pasaulyje, kur aplinkos tarša ir atliekų kaupimasis kelia vis didesnį susirūpinimą, jų žala tampa akivaizdi.
Per pirmuosius vaiko gyvenimo metus sunaudojama vidutiniškai 4000-6000 vienkartinių sauskelnių. Jei Lietuvoje per metus gimsta apie 27 000 naujagimių, tai sudaro apie 108-162 milijonus vienkartinių sauskelnių, kurios patenka į atliekas. Šios sauskelnės, pagamintos iš popieriaus, plastiko ir natrio poliakrilato, sunkiai suyra ir gali išlikti sąvartynuose iki 500 metų.
Alytaus regione naudotos sauskelnės sudaro apie 13 procentų mišrių atliekų, o slaugos, priežiūros ir gydymo įmonių atstovai sako, kad sauskelnės sudaro net apie 60 proc. todėl regiono įmonėms, teikiančioms vaikų ir ligonių priežiūros, slaugos, gydymo paslaugas, kurių veikloje susidaro sauskelnių bei drėgmę sugeriančių paklotų, jau išdalinti atskiri konteineriai naudotoms slaugos ir higienos priemonėms. Liepos viduryje jie pradėti tuštinti. Atskirai iš įmonių surinktos sauskelnės bus smulkinamos, džiovinamos, apdorojamos biologiniuose įrenginiuose, išgaunant dujas, ir gabenamos deginti. Lietuvoje sauskelnės nėra perdirbamos. O jų atliekų kiekiai - didžiuliai.

Vienkartinių sauskelnių gamybai per metus sunaudojama 1,3 milijono tonų medienos plaušų (ketvirtis milijono medžių) ir plastiko, gaminamo iš naftos išteklių. Vienkartinėms sauskelnėms gaminti reikia 7-20 kartų daugiau žemės ūkio žaliavų ir 3 kartus daugiau energijos, nei pagaminti daugkartines sauskelnes. Nors vienkartinių sauskelnių gamyba ir utilizavimas (deginimas ar perdirbimas) sukuria didelę CO₂ emisiją.
Nors vienkartinės sauskelnės yra patogios, jos gali turėti neigiamos įtakos tiek kūdikių, tiek šlapimo nelaikymo problemų turinčių suaugusiųjų sveikatai.
Mokslinės studijos rodo, kad vienkartinės sauskelnės gali išskirti lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ), tokiais kaip toluenas, etilbenzenas, ksilenas ir dipentenas. Ilgalaikis arba didelės koncentracijos šių medžiagų poveikis gali būti toksiškas ir sukelti vėžį bei smegenų pažeidimus. Pagrindinis sugeriamasis vienkartinių sauskelnių komponentas, natrio poliakrilatas, taip pat gali dirginti kvėpavimo takus ir odą. Vienkartinės sauskelnės, net ir prišlapintos, gali atrodyti sausos dėl sugeriančių medžiagų, tačiau tai gali lemti retesnį jų keitimą ir didesnę riziką odos sudirgimui.
Daugelis sauskelnių balinamos chloru, dėl ko gali susidaryti dioksino, kuris yra kenksmingas. Šios cheminės medžiagos gali dirginti jautrią vaiko odą ar sukelti alergijas.

Nors vienas tyrimas parodė, kad vienkartinėse sauskelnėse kapšelio temperatūra gali būti šiek tiek aukštesnė, nėra įrodyta, kad tai tiesiogiai lemia vyrų nevaisingumą. Tačiau svarbu užtikrinti tinkamą vėdinimą ir keisti sauskelnes laiku.
Šlapimo nelaikymas, arba inkontinencija, - nesugebėjimas kontroliuoti šlapinimosi. Manoma, kad kas trečias vyresnio amžiaus žmogus turi šių bėdų. Šlapimo nelaikymo simptomai gali būti įvairūs: nuo kelių lašų retkarčiais iki pastovaus ir nuolat tekančio. Manoma, kad Lietuvoje šlapimo nelaikymo problema kamuoja apie 230 tūkst. žmonių, daugiau moterų nei vyrų. Dažniausiai pasitaikantys šlapimo nelaikymo tipai apima:
Ligoniams nepatogumų kelia vien tai, kad per mėnesį kompensuojama tik 30 sauskelnių, tai yra vienos sauskelnės per parą. „Šlapimo nelaikymo bėdų turintys žmonės dažniausiai serga sunkiomis ligomis ir jiems tenka išgyventi iš invalidumo ar senatvės pensijos. Sunku ir įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmogus ir su kokiomis higienos problemomis susiduria, bandydamas visą parą išbūti su tomis pačiomis sauskelnėmis.
Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas per parą šlapimo nelaikymo bėdų turinčiam žmogui reikia mažiausiai trejų sauskelnių, nesvarbu, kiek jos sugertų. Rūta netruko suskaičiuoti, kad tokiu atveju kompensuojamosios sauskelnės jai gerokai pabrangtų. Nors moters liga sunki ir kelia nemažai bėdų, ji stengiasi gyventi aktyviai, dirba. Rūta sakė, kad pigiausios sauskelnės jai netinka, nes sugeria nedaug skysčio, netinkamos naudoti vaikščiojančiam žmogui. Itin geromis sugeriamosiomis ypatybėmis išsiskiriančių sauskelnių reikia ir Aldonai J., slaugančiai neįgalų sūnų. „Mano sūnui po avarijos pažeistos stuburo smegenys, jis visiškai nejaučia ir negali valdyti šlapimo“, - apie šeimą ištikusias bėdas pasakojo moteris. Ji tikino, kad sauskelnių dydis tikrai nėra svarbiausias dalykas. „Sauskelnių dydis nurodo tik žmogaus klubų apimtį.
Dėl šlapimą sugeriančių gaminių kompensavimo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Esant šlapimo ar išmatų nelaikymui, valstybė kompensuoja sauskelnes, įklotus ir vienkartines paklodes. Sauskelnės yra grupuojamos pagal tris kriterijus: dydis, tipas ir sugeriamo skysčio kiekis. Įklotai ir vienkartinės paklodės yra grupuojami pagal dydį ir sugeriamo skysčio kiekį.
Pasiūlyta išeitis ir nauja tvarka - sauskelnių bazinę kainą apskaičiuoti atsižvelgiant į jų dydį: S, M, L, XL ir panašiai. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, L dydžio sauskelnių bazinė kaina bus vienoda, ji bus apskaičiuota pagal pigiausio L dydžio gaminio kainą. Pacientas turės mokėti priemoką, kuri priklausys nuo to, kokį konkretų gaminį jis rinksis. Sauskelnių kainą lemia naudojamos medžiagos, tvirtinimo būdai, bet labiausiai - skysčių sugėrimo lygis. Pavyzdžiui, to paties gamintojo L dydžio 1500 ml sugeriančios vienos sauskelnės kainuoja 1,5 lito, o iki 3500 ml sugeriančios jau visu litu brangesnės - 2,5 lito. O tų pačių sauskelnių L ir XL dydžio kainos skirtumas menkas, vos 70 centų. Todėl, anot J. Juzukonytės, sauskelnių sugeriamosios ypatybės ir turėtų būti pagrindinis kriterijus, pagal kurį būtų skaičiuojama kompensuojamųjų sauskelnių bazinė kaina. J. Juzukonytė ragina ir gamintojus ant pakuočių nurodyti sauskelnių sugeriamąsias ypatybes.
Renkantis tarp daugkartinių ir vienkartinių sauskelnių, svarbu atsižvelgti į visus jų aspektus - nuo poveikio aplinkai ir ekonomijos iki vaiko sveikatos ir patogumo. Daugkartinės sauskelnės siūlo tvarią, ekonomišką ir potencialiai sveikesnę alternatyvą.
Nors daugkartinių sauskelnių įsigijimas iš pradžių gali atrodyti brangesnis, ilgainiui jos tampa žymiai ekonomiškesniu pasirinkimu. Naudojant daugkartines sauskelnes galima sutaupyti apie 2000 € (įskaitant skalbimo ir džiovinimo išlaidas) lyginant su vienkartinių sauskelnių naudojimu. Vieno vystyklų komplekto užteks net keleriems metams - kol kūdikis iš jų išaugs. Jei daugkartines sauskelnes naudos ir kiti vaikai šeimoje, arba jos bus perkamos naudotos, sutaupyta suma dar didesnė. Vienam vaikui, kol jis išmoksta naudotis tualetu, vidutiniškai sunaudojama apie 6000 vienkartinių sauskelnių. Jei viena sauskelnė kainuoja apie 0,30 €, tai sudaro apie 1800 € vien tik sauskelnėms, neįskaitant kitų išlaidų.
Daugkartinės sauskelnės dažnai laikomos sveikesniu pasirinkimu kūdikiams, ypač tiems, kurie turi jautrią odą ar polinkį į alergijas. Jos paprastai gaminamos iš natūralių audinių, tokių kaip medvilnė, bambukas ar kanapės pluoštas, ir neturi dažiklių, kvapiklių, klijų ar sintetinių absorbentų, kurie gali dirginti jautrią vaiko odą ar sukelti alergijas. Kvėpuojančios daugkartinės sauskelnės žymiai sumažina odos sudirginimo tikimybę, palyginti su vienkartinėmis. Dėl geresnio oro pralaidumo sumažėja drėgmės ir šilumos kaupimasis, o tai gali mažinti bėrimo riziką.

Vienas iš svarbiausių daugkartinių sauskelnių privalumų yra jų teigiamas poveikis aplinkai. Daugkartines sauskelnes naudojanti šeima gali sumažinti atliekų kiekį net 99 %, palyginti su šeima, naudojančia vienkartines. Tyrimai rodo, kad pereinant prie daugkartinių sauskelnių galima sumažinti CO₂ išmetimą apie 40-50 %, t. y. apie 200 kg CO₂. Šis efektas pasiekiamas tinkamai skalbiant sauskelnes pilnu būgnu, ne aukštesnėje nei 40 °C temperatūroje ir nenaudojant džiovyklės.
Kaip parodė patirtis, iš sauskelnių susidarančių atliekų kiekis akivaizdžiai sumažėja, naudojant daugkartines sauskelnes. Vienas jų - daug mažesnis susidarančių atliekų kiekis. Iki tol vienam kūdikiui per dieną buvo sunaudojama vidutiniškai po devynis vienetus vienkartinių sauskelnių. Tad trys šeimos, auginančius šešis sauskelnes naudojančius kūdikius, per tris mėnesius „sutaupė“ 3 tūkst. Mažylių tėvai ir pasibaigus sutartyse numatytam eksperimento laikui, toliau naudoja daugkartines sauskelnes. Šiuo metu gyventojai, pas kuriuos susidaro dideli sauskelnių kiekiai, t.y. auginantys vaikus iki 3 metų ar namuose prižiūrintys slaugomą ligonį, pateikę tai įrodančius dokumentus, gali gauti papildomą neapmokestinamą konteinerį mišrioms atliekoms.

Šiuolaikinės daugkartinės sauskelnės yra įvairios ir pritaikytos skirtingiems poreikiams, nors reikalauja daugiau priežiūros nei vienkartinės.
Dažniausiai naudojami audiniai yra medvilnė, bambukas, kanapės pluoštas, mikropluoštas. Jos dažniausiai susideda iš neperšlampamos išorinės dalies ir sugeriančių įklotų. Įklotai gali būti daugkartiniai arba vienkartiniai. Tvirtinimo būdai: spaustukai arba lipdukai. Spaustukai yra ilgaamžiškesni ir saugesni vyresniems vaikams, o lipdukai patogesni naujagimiams. Daugelis sauskelnių yra universalaus dydžio, reguliuojamos augant vaikui, tačiau svarbu atsižvelgti ir į vaiko kūno apimtis.
Tinkama priežiūra užtikrina jų ilgaamžiškumą ir higieniškumą. Svarbu, kad skalbimo mašinoje būtų pakankamai vandens, kad sauskelnės būtų tinkamai išskalautos. Jei vanduo pilnai nesugeria, skalbimo metu lieka nešvarumų ir skalbiklių likučių. Negalima perkrauti skalbimo mašinos. Sauskelnėms reikia vietos, kad būtų švariai išplautos.
Naudokite skalbiklį be optinio baliklio ar chloro ir su kuo mažesne muilo koncentracija (mažiau nei 5%). Muilas ir aliejinio pagrindo skalbikliai gali pažeisti mikropluošto gijas, sumažinti sugeriamumą ir sukelti pratekėjimus. Rekomenduojama naudoti specializuotus ekologiškus skalbiklius. Natūraliausias baliklis dėmėms - saulė. Džiovinkite sauskelnes lauke, kai tik įmanoma. Geriausia sauskelnes džiovinti kabinant ant skalbinių virvės lauke. Jei naudojate džiovyklę, rinkitės švelniausią programą. Įsitikinkite, kad sauskelnės visiškai išdžiūvo prieš jas sudėdamos, kitaip gali atsirasti nemalonus kvapas. Nešvarias sauskelnes laikykite tam paskirtoje vietoje - skalbinių dėžėje, kibire ar maiše, vengiant maišyti su kitais skalbiniais. Kietąjį turinį rekomenduojama pašalinti prieš laikant.
Apibendrinant pagrindinius skirtumus ir poveikį:
| Aspektas | Vienkartinės sauskelnės | Daugkartinės sauskelnės |
|---|---|---|
| Atliekų kiekis per metus (Lietuva, kūdikiui) | 4000-6000 vnt. (108-162 mln. visoje Lietuvoje) | Atliekų kiekis sumažėja 99% |
| Irimo laikas sąvartynuose | Iki 500 metų | Nereikalingas, nes naudojamos pakartotinai |
| Gamybai reikalingi ištekliai | 1,3 mln. tonų medienos plaušų, naftos produktai. 7-20 kartų daugiau žemės ūkio žaliavų, 3 kartus daugiau energijos | Natūralūs audiniai (medvilnė, bambukas, kanapės) |
| CO₂ emisijos | Didelės (gamybos ir utilizavimo metu) | Gali būti sumažintos 40-50% (apie 200 kg CO₂) |
| Cheminės medžiagos | LOJ (toluenas, etilbenzenas, ksilenas, dipentenas), natrio poliakrilatas, dažikliai, kvapikliai, klijai, chloras | Natūralūs audiniai, mažiau cheminių medžiagų |
| Odos dirginimo rizika | Didelė (dėl cheminių medžiagų ir prasto vėdinimo) | Mažesnė (dėl natūralių audinių ir geresnio oro pralaidumo) |
| Ekonominis aspektas | ~1800 € vienam vaikui iki tualeto įgūdžių įgijimo | Galima sutaupyti apie 2000 € (įskaitant skalbimo ir džiovinimo išlaidas) |
| Priežiūra | Išmetamos po naudojimo | Reikalauja skalbimo ir džiovinimo |
tags: #pasauline #sveikatos #organizacija #vienkartiniu #sauskelniu #zala