Socialinė parama ir išmokos socialinės globos namuose bei globojantiems asmenims Lietuvoje

Visuomenės požiūris keičiasi, vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose. Sprendimas keisti gyvenamąją vietą gali būti išties nelengvas, juo labiau, kai tenka spręsti ir finansinius apgyvendinimo klausimus. Senjorams brangsta gyvenimas socialinės globos įstaigose. Nors didėjo ir pensijos, ir išmokos, didžiąją jų dalį senyviems žmonėms teks atiduoti valdiškiems namams.

Lietuvoje šiai dienai veikia 247 socialinės globos namai, teikiantys ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas senyvo amžiaus ir neįgaliems žmonėms. Apgyvendinimo kaina juose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Daugelį tokių sumų gali išgąsdinti, bet svarbu žinoti, kad galima pasinaudoti valstybės kompensacija senjoro apgyvendinimui tiek privačiuose, tiek valstybiniuose socialinės globos namuose.

Be to, „Augti šeimos aplinkoje yra didžiausias vaikų poreikis.“ Dėl įvairių priežasčių tėvų globos netekę vaikai ne tik turi teisę augti kitoje jiems draugiškoje, saugioje aplinkoje, bet ir būti materialiai aprūpinti. „Tikimės, kad didesnė parama globojamiems vaikams pagerins kasdienes jų gyvenimo sąlygas ir daugiau šeimų ryšis tapti globėjais, ypač vyresnių vaikų,“ - sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas sudaro ilgalaikės ar trumpalaikės globos kainą, kaip apskaičiuojama valstybės kompensacija ir kada reikia mokėti turto mokestį, taip pat kokia parama skiriama globotiniams ir įtėviams.

Socialinė parama suaugusiems asmenims socialinės globos namuose

Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė.

Socialinės globos namų paslaugų kaina ir kas ją sudaro

Apgyvendinimo kaina socialinės globos namuose svyruoja nuo 900 iki 2700 eurų per mėnesį. Lietuvoje socialinės globos namų paslaugų kainas nustato skirtingos institucijos, priklausomai nuo globos įstaigos tipo. Trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į paslaugos lygį ir intensyvumą, darbo užmokesčio išlaidas personalui, globos įstaigos vietą, infrastruktūrą (pastatai, medicininės įrangos prieinamumas), taip pat valstybės ar savivaldybių finansinę paramą. Įprastai socialinių paslaugų kaina yra aukštesnė didžiųjų miestų savivaldybėse.

Vidutinė ilgalaikės socialinės globos kaina senjorui su nesunkia negalia yra 1300 eurų per mėnesį, jeigu negalia sunki, reikalaujanti daugiau priežiūros - 1600 eurų. Į šias sumas įskaičiuota viskas, ko gali prireikti globos namuose - maitinimas, medicininė priežiūra, drabužių skalbimas, masažisto, kineziterapeuto, psichologo, sielovados paslaugos, pasirūpinimas asmens higiena, užimtumo organizavimas ir kt.

Pavyzdžiui, į Zarasų rajono Salako globos namus Eleonora Nečiuškienė gyventi atvyko prieš dvejus metus. Eleonorai gyvenimas šiuose globos namuose kainuoja daugiau nei 1 200 eurų. Į šią sumą įsiskaičiuoja 80 procentų moters gaunamos pensijos, 100 procentų slaugos ir kitų išmokų. Anot darbuotojų, didėja ir išmokos, ir pensijos, todėl gyventojų galimybė mokėti už paslaugas irgi didėja.

Valstybės kompensacijos apskaičiavimas suaugusiems asmenims

Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.

Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras). Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.

Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., pajamos yra didesnės už du valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., pajamos yra didesnės už du valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius, tačiau asmuo neturi turto, kurį būtų galima paveldėti, tuomet mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.

Nekilnojamojo turto mokestis

„Ar nereikės atiduoti nekilnojamojo turto“, - būna dažnas klausimas, priėmus sprendimą senjorą apgyvendinti globos namuose. Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį. Kaip jis apskaičiuojamas?

Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.

Parama privačiuose globos namuose

Lietuvoje steigiama vis daugiau privačių socialinės globos namų. Daugelis vis dar galvoja, kad šios paslaugos visada yra labai brangios ir nepasiekiamos daugeliui senjorų, arba kad už jas teks mokėti tik savo lėšomis. Iš tiesų, privačių globos namų kainos gali labai skirtis, priklausomai nuo teikiamų paslaugų lygio, įstaigos vietos ir siūlomų patogumų. Visgi, kaip matyti socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt, daugelyje privačių globos namų paslaugų kainos yra panašios, kaip ir valstybės ar savivaldybių globos namuose. Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose.

Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio. Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti erdviai ir patogiai. Senjorai gali rinktis dvivietį, trivietį arba keturvietį kambarį, kiekviename iš jų yra įrengti privatūs vonios ir tualeto kambariai. Be to, senjorai gali leisti laiką ir bendroje erdvėje, kur galima ruošti maistą, žiūrėti televiziją bei žaisti stalo žaidimus. Erdviai įrengti namai tinkami ne tik ramiam poilsiui, bet ir aktyviam laisvalaikio leidimui.

Gyventojai kasdien aktyviai dalyvauja užimtumo grupėse kartu su socialine darbuotoja: žaidžia stalo žaidimus, mankštinasi, piešia, šoka ir dainuoja, žiūri filmus, kartu skaito ir t.t. Užimtumo veikla kiekvienam siūloma individualiai, pagal savarankiškumą, galimybes ir pomėgius. Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais.

Vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimas brangus. Jiems tenka mokėti ne tik už komunalinius mokesčius ir maistą, bet ir vaistus, įvairias procedūras, konsultacijas, priežiūrą ir kt., todėl nenuostabu, jog pensijos pragyvenimui neužtenka. Visgi net ir gaudami mažas pensijas, senjorai turi galimybę turėti orią senatvę.

Senjorų globos/slaugos namai „Lumos“ Batėgalėje laukia visų, kurie nenori kęsti vienišos ir nuobodžios senatvės.

Kaip kreiptis dėl apgyvendinimo ir paramos socialinės globos namuose

Norintys gauti paramą, turi atlikti šiuos veiksmus:

1. Norintys gyventi senelių slaugos namuose, tačiau negalintys už tai susimokėti, turi kreiptis į seniūniją arba savivaldybės socialinės paramos skyrių, atsižvelgdami į registracijos adresą.
2. Prieš kreipiantis būtina turėti sutvarkytus šiuos dokumentus:
   • galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą;
   • neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją;
   • užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė;
   • gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
3. Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose.
4. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
5. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.
6. Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje.
7. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos.
8. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi.

Išmokos asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais

Asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, yra skiriamos šios išmokos:

• pripažintiems netekusiais 75-100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidais) - 2086 Eur;
• pripažintiems netekusiais 60-70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - II grupės invalidais) - 1669 Eur;
• pripažintiems netekusiems 45-55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - III grupės invalidais) - informacija apie dydį nepateikta.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (1 VRP - 233,00 Eur; 2 VRP - 466,00 Eur) kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui arba 3 VRP (699,00 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui. Gyvenant būste kelioms asmenų grupėms ir kai atsiskaitoma pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), kompensacijos dydis, apskaičiuojamas tokia pačia tvarka kaip vienai bendrai gyvenančiai asmenų grupei. Apskaičiuotų kompensacijų sumos už centralizuotai teikiamą šilumą ir geriamąjį vandenį pervedamos į šias paslaugas teikiančių juridinių asmenų sąskaitas už kiekvieną praėjusį mėnesį.

Parama vaikams, gaunantiems globą (rūpybą)

Padidėjo globos (rūpybos) išmoka. Nuo šių metų pradžios, padidinus bazinės socialinės išmokos dydį nuo 49 iki 55 eurų, padidėjo globos (rūpybos) išmoka šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje globojamiems (rūpinamiems) vaikams ir besimokantiems ar studijuojantiems buvusiems globotiniams (rūpintiniams). Planuojama, kad globos (rūpybos) išmoką šiemet gaus apie 7,9 tūkst. vaikų, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą - apie 5,9 tūkst. globėjų (rūpintojų).

Globos (rūpybos) išmoka vaikams

Dabartinė ir buvusi globos (rūpybos) išmoka vaikams, priklausomai nuo jų amžiaus ir statuso:

Globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas

Kai vaikas yra globojamas šeimoje, šeimynoje ar globos centre (pas budintį globotoją), tuomet vaiko globai (rūpybai) užtikrinti kas mėnesį šiemet bus mokamas 220 eurų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, praeitais metais jis buvo 196 eurai. Kitaip nei globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas yra skirtas būtent vaiko globėjui (rūpintojui) ir yra mokamas kol vaikas yra globojamas (rūpinamas).

Pasibaigus vaikų globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos, globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimas buvusiam globėjui (rūpintojui) yra pratęsiamas, kai buvęs globotinis (rūpintinis) lieka gyventi pas buvusį globėją (rūpintoją), yra jo išlaikomas ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki buvusiam (globotiniui) sukaks 23 metai.

Vaiko laikinosios priežiūros išmoka

Vaiko laikinosios priežiūros išmoka mokama tais atvejais, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai nustato vaikui apsaugos poreikį ir jis laikinai prižiūrimas ar apgyvendinamas pas giminaičius ar kitus emociškai su vaiku susijusius asmenis. Vaiko laikinosios priežiūros išmokos dydis šiais metais padidėjo 36 eurais ir siekia 330 eurų per mėnesį už vieną vaiką, bet konkretus sumos dydis priklauso nuo to, kiek ilgai vaikas prižiūrimas.

Išmokos dydis apskaičiuojamas: - vaiko laikinosios priežiūros atveju - nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos; - vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis - nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui. Asmuo dėl šios išmokos turi teisę kreiptis pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai ar laikinam apgyvendinimui, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jo laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo pirmos dienos.

Vienkartinė išmoka įsikurti

Kai globojamas (rūpinamas) vaikas sulaukia pilnametystės arba kai globa (rūpyba) pasibaigia dėl jo emancipacijos, taip pat dėl santuokos sudarymo, tuomet jam skiriama 4125 eurų dydžio vienkartinė išmoka įsikurti savarankiško gyvenimo pradžiai, kuri šiemet padidėjo 450 eurų. Ši išmoka nėra mokama grynaisiais pinigais, o gali būti panaudota būstui pirkti, būsto nuomai, paskolai už būstą, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, vienam asmeniniam kompiuteriui įsigyti ir kt. Dėl vienkartinės išmokos įsikurti skyrimo į savo gyvenamosios vietos savivaldybę galima kreiptis iki asmeniui sukanka 25 metai.

Kitos išmokos globojantiems vaikus ir įtėviams

Įsivaikinus vaiką nemaža dalis išmokų sutampa su išmokomis, gaunamomis vaikui gimus, t.y. įtėviai gauna tėvystės, vaiko priežiūros išmokas, vaiko pinigus, vienkartinę išmoką vaikui ir kt. Vaiko globėjams (rūpintojams) ar globojamiems (rūpinamiems) vaikams taip pat gali priklausyti išmokos, kurios sutampa su išmokomis vaikui gimus: motinystės išmoka, vaiko priežiūros išmoka, vienkartinė išmoka vaikui, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai, išmoka vaikui (vaiko pinigai), kuri mokama kiekvienam vaikui, taip pat papildoma išmoka prie vaiko pinigų, kuri mokama vaikams su negalia, taip pat gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms.

Tėvystės išmoka mokama motinystės socialiniu draudimu apdraustam įtėviui, jeigu jam suteikiamos tėvystės atostogos ir jis iki pirmosios tėvystės atostogų dienos turi sukaupęs ne trumpesnį nei 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius. Įvaikinus vaiką, jį auginančiam vienam iš vaiko įtėvių 24 mėnesius nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos (sprendimą vykdant skubiai - nuo jo vykdymo pradžios) skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (BSI - 74,00 Eur, 8 BSI - 592,00 Eur) išmoka per mėnesį ir mokama ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų, išskyrus atvejus, kai jam pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą paskirta vaiko priežiūros išmoka ir jos dydis yra ne mažesnis už šioje dalyje nustatytą išmokos įvaikinus vaiką dydį.

Vaiko priežiūros išmoka mokama vienam iš motinystės socialiniu draudimu apdraustų įtėvių ar kriterijus atitinkančių senelių, išeinančių vaiko priežiūros atostogų. Gimus vaikui vaiko priežiūros išmoka yra mokama pasirinktinai iki vaikui sukaks 18 ar 24 mėn.

Vaiko priežiūros kompensacinė išmoka skiriama ir mokama nuo 2025 m., o jai gauti gali būti reikalinga vaiko priežiūros sutartis arba darbo sutartis.

Vaiko pinigai yra mokami visiems vaikams iki 18 metų (arba iki 23 metų, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio ugdymo įstaigose, kai į mokymąsi įtraukta bendrojo ugdymo programa ir kt.).

Gimus vaikui yra mokama vienkartinė išmoka vaikui. Vaiką įsivaikinus ši išmoka yra išmokama vienam iš įtėvių net ir tuo atveju, jeigu ji jau kartą buvo išmokėta už tą patį vaiką kitiems asmenims.

Bendroji prašymų teikimo tvarka ir reikalingi dokumentai

Vienkartinės socialinės paramos teikimo galimybės ir paramos dydis priklauso nuo Savivaldybės biudžete šiai paramai teikti turimų lėšų. Paslaugos suteikimo trukmė daugeliui paslaugų yra 20 dienų, o kai kurioms, pavyzdžiui, vaiko laikinosios priežiūros išmokos apdorojimui, - 3 dienos.

Kaip pateikti prašymą-paraišką

Motyvuotas prašymas dėl tikslinės, periodinės, sąlyginės materialinės pašalpos skyrimo pateikiamas seniūnijoje pagal deklaruotą arba pagal faktinę gyvenamąją vietą. Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti (toliau - prašymas-paraiška) pateikiama raštu asmeniškai, elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (www.spis.lt), paštu arba per atstovą (įgaliotą asmenį, rūpintoją, globėją). Jei prašymas-paraiška pateikiama paštu ar per įgaliotą asmenį, prie prašymo turi būti pridėtos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.

Asmeniui atvykus į seniūniją pagal deklaruotą ar faktinę gyvenamąją vietą, įgaliotas darbuotojas įsitikina piliečio asmens tapatybe ir įvertina pateiktus dokumentus. Priimant asmens paraišką-prašymą, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Asmuo apie priimtą sprendimą informuojamas prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (paštu, el. paštu, telefonu).

Pagrindiniai reikalaujami dokumentai

Pareiškėjas, atsižvelgiant į jo ar bendrai gyvenančių asmenų situaciją, turi pateikti šiuos dokumentus:

1. prašymą-paraišką (atsižvelgiant į aplinkybes SP-4 arba SP-4(A), kai nesikeičia anksčiau pateikti duomenys);
2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę ar naujo pavyzdžio vairuotojo pažymėjimą);
3. vaiko (vaikų) gimimo liudijimą (-ai), kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
4. santuokos, ištuokos, mirties liudijimą arba kompetentingos institucijos dokumentą, patvirtinantį santuokos, ištuokos, mirties faktą, kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
5. teismo nutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) išlaikymo, tėvystės nustatymo arba teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (-ų), įvaikio (-ių) materialinio išlaikymo;
6. juridinių asmenų išduotą pažymą apie gaunamas (negaunamas) lėšas vaikui (vaikams) išlaikyti (alimentus);
7. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko išlaikymo priteisimo arba dokumentą (su teismo rezoliucija dėl bylos nagrinėjimo teisme) ar teismo šaukimą, patvirtinantį aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo ir vaiko išlaikymo priteisimo;
8. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (pažymos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro);
9. asmens, įsigijusio verslo liudijimą ar individualios veiklos vykdymo pažymą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą;
10. pažymą, kad asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje pagal formaliojo švietimo studijų (įskaitant akademines atostogas dėl ligos ar nėštumo laikotarpį) ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ir apie tai, ar gauna (negauna) stipendijas;
11. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, kai likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
12. ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, kad asmuo augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė);
13. dokumentą, patvirtinantį turto įsigijimą ar perleidimą;
14. sudarytą sutartį su energijos, kuro, vandens tiekėjais dėl įsiskolinimo padengimo arba teismo sprendimą dėl įsiskolinimo padengimo;
15. dokumento, suteikiančio Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir jo šeimos nariui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ar dokumento, suteikiančio užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kopiją;
16. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, įregistruota viešajame registre;
17. banko atsiskaitomosios sąskaitos numeris (kai kreipiamasi dėl kietojo ir kitokio kuro);
18. atsiskaitymo už paslaugas knygelė arba dokumentas, patvirtinantis atsiskaitymą už paslaugas.

Atsižvelgiant į aplinkybes, taip pat gali būti pateikiami šie dokumentai: prašymas (prašymo forma; SP-3(B)); asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; jeigu prašymą ir dokumentus teikia įgaliotas asmuo - įgaliojimas ir įgaliotojo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; dokumentai apie globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju); šeimynos ar nevyriausybinės vaikų globos institucijos arba valstybės ar savivaldybės vaikų globos institucijos registravimo dokumentas; teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, jeigu vaikui priteistas išlaikymas; pažyma apie praėjusių iki kreipimosi mėnesį ar kreipimosi mėnesį gautą išlaikymą, jeigu išlaikymas priteistas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (pažyma iš įmonės, įstaigos ar organizacijos, kai išlaikymas mokamas išskaičiuojant iš darbo užmokesčio; pažyma iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kai vaikas gauna Vaikų išlaikymo fondo išmoką; pašto perlaidos, kai išlaikymas vaikui gaunamas paštu ir kt.); mokyklos pažyma, kai vaikas (asmuo) yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, jeigu šių duomenų nėra valstybės ir žinybiniuose registruose ir valstybės informacinėse sistemose. Taip pat gali būti reikalingi šie dokumentai: vaiko gimimo faktą patvirtinantis dokumentas, jeigu duomenų apie vaiko gimimą nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre; įsiteisėjęs teismo sprendimas įvaikinti; dokumentas, patvirtinantis vaiko laikinąją priežiūrą pas fizinius asmenis ar vaiko laikiną apgyvendinimą pas fizinius asmenis.

Institucijos ir kontaktai

Prašymai ir pateikti dokumentai nagrinėjami Savivaldybės piniginės socialinės paramos skyrimo komisijoje. Paslaugą teikia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyrius. Skyriaus darbo laikas: Rinktinės g. I-IV 7.30-16.30 val.

Kontaktai: Tel. +370 5 236 0028, +370 5 253 2313, +370 5 240 1595, +370 626 13932.

Informacija apie asmenį gaunama iš šių šaltinių:

• Gyventojų registro tarnybos (A. Vivulskio g. 4A, 03220 Vilnius, www.gyvreg.lt) - apie deklaruotą gyvenamąją vietą, šeiminę padėtį;
• Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Konstitucijos pr. 12, 09308 Vilnius, www.sodra.lt) ir jos teritorinių skyrių - apie asmens gaunamas pajamas ir išmokas;
• Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (A. Vivulskio g. 13, 03162 Vilnius, www.uzt.lt) ir jos teritorinių skyrių - apie asmens įregistravimą teritorinėje darbo biržoje ir mokamas nedarbo socialinio draudimo išmokas;
• Nacionalinės mokėjimo agentūros (Blindžių g. 17, 08111 Vilnius, www.nma.lt) - apie asmens gautas išmokas žemės ūkiui remti;
• Mokinių registro (www.itc.smm.lt) - apie vyresnių nei 16 metų besimokančių asmenų mokymosi įstaigas ir programas;
• VĮ „Regitra“ (Lentvario g. 7, 02300 Vilnius, www.regitra.lt) - apie asmens disponuojamas transporto priemones;
• Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Švitrigailos g. 11E, 03228 Vilnius, www.anta.lrv.lt) ir jos teritorinių skyrių - apie asmens nedarbingumo lygį;
• Žemės ūkio technikos registro (www.zum.lt) - apie asmens disponuojamą žemės ūkio techniką;
• VĮ Registrų centro (www.registrucentras.lt) - apie asmeniui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Teisinė bazė

Šiuos socialinės paramos ir išmokų teikimą reglamentuoja įvairūs teisės aktai:

• Lietuvos Respublikos socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, 2003-07-01 Nr. IX-1678
• Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas, 1994 m. lapkričio 3 d. Nr. I-627
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimas Nr. 827 „Dėl išmokų vaikams išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. A1-602 „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-20 nutarimas Nr. 269 „Dėl socialinių paslaugų katalogų patvirtinimo“
• Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. A1-30 „Dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“
• Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T3-255 „Dėl piniginės socialinės paramos teikimo Vilniaus rajono savivaldybės gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo“

tags: #pasalpos #po #globos #namu

• Saldumynų vartojimas besilaukiant: ką svarbu žinoti?
• Naudojimas ir poveikis vaikams
• Ar verta naudoti vaikiškus pavadėlius?
• sužinokite daugiau apie globos išmokas
• pelėdos rašto mezgimo pamoka vaikiškoms pirštinėms