Animacijos įtaka vaikams: ar verta nerimauti dėl mažųjų mėgstamų herojų?

Vaikų pasaulis neatsiejamas nuo animacijos. Spalvingi personažai, įdomūs siužetai ir magiški pasauliai traukia mažųjų dėmesį nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių. Tačiau tėvai vis dažniau susiduria su klausimu: kokią įtaką vaikui daro populiariausi animaciniai filmukai, tokie kaip „Teletabiai“ ar „Pašėlę pingvinai“? Ar jie skatina vaiko raidą, ar, priešingai, kenkia? Šiame straipsnyje pasinersime į animacijos pasaulį ir pabandysime atsakyti į šiuos klausimus, remdamiesi specialistų nuomonėmis ir tėvų patirtimi.

Kada vaikas pradeda domėtis televizija?

Jau pirmosiomis gyvenimo savaitėmis pritildytas televizoriaus garsas mažylį tik užliūliuoja, migdo. Dviejų trijų mėnesių kūdikis jau atkreipia dėmesį - pasuka galvutę į šviečiantį ekraną. Ryšys tarp matomo ir juntamo atsiranda labai anksti. Tyrinėtojai 4 mėn. vaikams pademonstravo du animacinius filmukus: pirmu atveju garsas buvo sinchroninis, o antru - ne. TV vaizdai patrauklūs mažyliams, nes jie spalvingi, triukšmingi ir greitai kintantys. Jie pritraukia vaikų dėmesį dėl dviejų priežasčių. Ankstyvojoje vaikystėje dėmesys yra sekeltyvus - susidomiu tuo, kas man malonu ir įdomu. Visus šiuos reikalavimus atitinka TV.

Tačiau svarbu suprasti, kad televizija neturėtų tapti pagrindine vaiko ugdymo priemone. Filmukų peržiūros galima griebtis kaip papildomo informacijos šalinio ar trumpalaikės auklės, tačiau jokiu būdu negalima ja piktnaudžiauti. Vaikams, dažnai žiūrintiems į dvimatį ekraną, atrofuojasi erdvės suvokimo ir apskritai pastabumo įgūdžiai. Vaikų psichologai pataria mažylio iki vienų metukų nepalikti prie televizoriaus daugiau nei 15 min. Šiek tiek vyresnis vaikas - 1-3 m. gali žiūrėti iki pusvalandžio. Vyresni darželinukai gali vaikams skirtas laidas žiūrėti jau valandą.

„Teletabiai“ ir kiti populiarūs animaciniai filmukai: nauda ar žala?

Viena iš populiariausių diskusijų tema - animacinis serialas „Teletabiai“. Esu girdėjusi, kad filmukus apie teletabius autoriai kūrė su psichologų pagalba, rekomendacijom. Ugdymo procesas vykdomas filmuke pritaikytas prie vaiko psichinių savybių, dėsnių - dėmesio kaitos, atminties procesų ir malonumo principo. Su neįgalumu tai neturi jokio ryšio. Visuose filmukuose informacijos labai nedaug, aplinka „švari“, jokių papildomų trikdžių, kurie pritrauktų mažylių dėmesį. Pateikiama ugdomoji medžiaga ryški, didelė, aiški. Suteikiamos žinios “apžaidžiamos” bent jau trejomis veiklomis - vizualiai (piešinukai), audialiai (dainelės), kinestetiškai (šokiai, plojimas). Šiuos principus taiko visi ankstyvojo ugdymo pedagogai. Neįgaliems vyresniems vaikams patinka šie filmukai, nes jų raida ir psichiniai procesai sulėtėję. Šis filmukas patrauklus ir tuo , kad juose vaikas tarsi įgyvendina savo troškimus. Žiūrėdamas filmuką, vaikas tapatinasi su veikėjais, o tuose filmukuose teletabiai daro daug ką, ko labai norėtų mažas vaikas. Juose nėra didelių ir nemalonių emocinių išgyvenimų. Net atsisveikinimas “įvelkamas į malonų rūbą” : visada apie pabaigą pranešama iš anksto, po to dar vyksta kažkoks veiksmas, ir tik tada būna pabaiga.Vaikui duodama laiko susitaikyti su nemaloniu jausmu, kad jau baigiasi įdomus dalykas.

Tačiau ne visiems „Teletabiai“ kelia teigiamas emocijas. Kai kurie tėvai ir specialistai išreiškia susirūpinimą dėl serialo turinio. Pavyzdžiui, kai kurie teigia, kad „Teletabių“ pasaulis atrodo per daug idealizuotas, todėl vaikas, susidūręs su realiu pasauliu, gali jaustis pasimetęs. Taip pat kilo diskusijų dėl personažų belytiškumo, tačiau specialistai teigia, kad tai nėra žalinga, nes vaikas pradeda suvokti lyties skirtumus tik nuo trejų metų.

Kita vertus, yra nuomonių, kad „Teletabiai“ yra žalingi dėl savo lėto veiksmo ir pasikartojimų, kurie vaiko dėmesį prikausto neaiškiomis priemonėmis. Vitalijus, Jolitos vyras, sako: „Manau, kad „Teletabiai“ labiau žalingi nei naudingi mūsų vaikams. Aš su Ignu mieliau žiūriu „Simpsonus“. Paradoksas: „Teletabiuose“ veiksmas labai lėtas, daug pakartojimų, nieko įdomaus nevyksta, tačiau vaikai šį filmuką žiūri išsprogusiomis akimis, tarsi užhipnotizuoti. Juos kūrė psichologai profesionalai ir niekas nežino, kokiomis priemonėmis prie ekrano yra prikaustomas vaiko dėmesys.“

Mama Valentina dalijasi savo patirtimi su animaciniu serialu „Tomas ir Džeris“: „Tai, kad Tomas ir Džeris atsikelia ir lyg niekur nieko gyvas bei sveikas bėgioja toliau. Tą akimirką supratau, kad tokio turinio filmukai vaikui gali būti žalingi. Vaikas filmuką suvokia labai tikroviškai ir gali pradėti mėgdžioti jo veikėjus realiame gyvenime.“

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į naujesnius filmukus. Pavyzdžiui, filmas „Marsui reikia mamos“ pasakoja apie berniuką Milo, kuris pykstasi su mama, nemėgsta nemalonių darbų. Vieną dieną marsiečiai pagrobia jo mamą, ir Milo suvokia, kad privalo ją išgelbėti. Ši istorija moko vertinti artimuosius ir suprasti jų svarbą.

Kaip pasirinkti tinkamą animaciją vaikui?

Tėvams labai svarbu domėtis, ką per televizorių žiūri jų vaikai. Vaikai yra labai skirtingi - tai, kas vienam gali atrodyti nesvarbu, kitam gali įstrigti ilgam ir paskatinti blogus jausmus. Vaiko psichika yra jautri, todėl svarbu atidžiai rinktis turinį.

Štai keletas rekomendacijų:

• Senoji animacija: Daugelis tėvų ir specialistų pirmenybę teikia senajai animacijai, kuri moko vaikus gėrio, grožio ir doros. Tokie filmai, kaip „Mikė Pūkuotukas“, „Trys paršiukai“, „Pasaka apie pasaką“, ugdo vaizduotę ir moko vertingų pamokų.
• Edukaciniai filmukai: Yra daugybė mokomųjų filmukų, kurie padeda vaikams mokytis raidžių, skaičių, gamtos reiškinių ir kitų svarbių dalykų. Lietuviški Youtube kanalai, tokie kaip „Animuotukas TV“ ir „Lietuviški filmukai vaikams“, siūlo platų edukacinio turinio pasirinkimą.
• Filmai apie draugystę ir šeimą: Animaciniai filmai, kurie akcentuoja draugystės, šeimos vertybes, padeda vaikams suprasti tarpusavio santykius ir ugdyti empatiją. Tokie filmai kaip „Aukštyn“, „Tėtis - robotas“, „Šunys“ ir daugybė kitų.
• Filmai, skatinantys kritinį mąstymą: Kai kurie filmai, net ir sudėtingesni, gali skatinti vaiką mąstyti, analizuoti situacijas ir ieškoti sprendimų. Svarbu, kad tėvai paaiškintų siužetą ir padėtų vaikui suprasti pamokas.

Vertinant filmukus, svarbu atsiminti, kad ne visi animaciniai filmai yra vienodi. Kaip ir lietuvių liaudies pasakos - juk yra tokių, kurios nemoko gerų dalykų. Reikia viską vertinti protingai ir domėtis, ką žiūri vaikai. Tik tada tėvai galės nuspręsti, ar tai jiems priimtina, ar ne. Ką vaikams galima rodyti, ko - ne, tėvams reikia mokytis.

Vertingos animacijos pavyzdžiai

Štai keletas filmų, kurie sulaukė pripažinimo ir gali būti rekomenduojami vaikams:

• „Aukštyn“ („Up“) - galybės simpatijų sulaukęs filmas, įvertintas dviem ir nominuotas dar trims Oskarams. Kino kritikai bei žiūrovai puikiai įvertino ne tik originalų filmo scenarijų, bet ir juostoje gvildenamas temas - netekties, draugystės, senatvės.
• „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ („Spirited Away“) - animacinis japonų filmas. Šiame filme sutiksite dešimtmetę mergaitę, paraleliniame dvasių pasaulyje siekiančią išgelbėti savo tėvus. Jautrus, o vietomis ir kiek bauginantis filmas nepaliko abejingų ne tik Japonijoje (kūrinys laikomas sėkmingiausiu filmu šalies kino istorijoje), bet ir už jos ribų.
• „Koko“ („Coco“) - 2018 metais nuskynęs laurus net dviejose apdovanojimų kategorijose. Jis pasakoja apie berniuko, svajojančio tapti muzikantu, nuotykius, patekus į paslaptingą mirusiųjų pasaulį. Filmas liaupsinamas ne tik dėl nuostabios istorijos, svarių temų ar puikaus garso takelio, bet ir dėl pagarbos Meksikos kultūrai, mat yra paremtas Meksikos Mirusiųjų dienos tradicijomis.
• „Moliūgėlio gyvenimas“ („Ma vie de Courgette“) - Oskarui nominuotas filmas. Filme atskleidžiama, kad net ir tamsiausiuose momentuose galima atrasti gėrį ir laimę.
• „Karališka drąsa“ („Brave“) - pasakoja apie princesę Meridą, kuri, tikėdamasi pakeisti savo mamą ir savo likimą, karalystėje užverda tikrą sumaištį. Visų pirma, Merida įkūnija nepaprastai stiprų mergaitės personažą. Ji - ne princesė, kurią reikia gelbėti, bet tvirtai ir savarankiškai veikianti mergina. Antra, filme narpliojami vaikų ir tėvų santykiai - mamos ir dukros nuotykiai, vis geriau pažįstant ir suprantant vienai kitą.

Lietuvoje taip pat yra talentingų animatorių, kurie kuria filmukus vaikams. Antanas Skučas, pavyzdžiui, kuria 3D animacijos technika sukurtus filmukus, įkvėptus lietuvių padavimų, tokius kaip „Karalienės liūnas”, „Puntuko akmuo”, „Eglė ir Žilvinas“. Jo darbai, apdovanoti „Sidabrine gerve“, rodo, kad lietuviška animacija gyvuoja ir tobulėja.

Tėvų patirtis ir profesionalų nuomonė

Tėvų nuomonės apie animacijos įtaką vaikams skiriasi. Jolita pastebi, kad „Teletabiai“ padėjo jos sūnui išmokti pirmųjų žodžių ir nesukėlė jokios žalos. Tuo tarpu jos vyras Vitalijus mano, kad šis serialas per daug idealizuoja pasaulį. Valentina, atvirkščiai, vengia šiuolaikinių filmukų, nes matė, kaip „Tomas ir Džeris“ paskatino jos dukrą elgtis pavojingai. Ji pirmenybę teikia senajai animacijai, kuri, jos manymu, moko gėrio ir grožio.

Bernadeta Lukošiūtė, vaikystės laidos „Labanakt, vaikučiai“ vedėja, pripažįsta, kad šiuolaikinių filmukų nežiūri, tačiau mano, kad juos kuriant trūksta skonio ir kokybės. Ji labiau vertina senąją animaciją, kuri, jos nuomone, moko vaikus gėrio. Tačiau ji taip pat pabrėžia, kad svarbiausia yra šeimos ugdymas, o ne televizijos laidos.

Animatorius Antanas Skučas teigia, kad negalima sakyti, jog anksčiau buvo gerai, o dabar blogai. Filmukų buvo ir yra visokių. Svarbiausia - protingai vertinti ir domėtis, ką žiūri vaikai. Jis taip pat pabrėžia, kad tėvai turi mokytis rinktis tinkamą turinį vaikams.

Galiausiai, svarbiausia yra tėvų įsitraukimas į vaiko gyvenimą. Kalbėkitės su vaikais apie tai, ką jie mato ekrane, paaiškinkite jiems, kas yra gerai ir kas blogai, kartu atraskite naujus, įdomius ir lavinančius animacijos pasaulius. Juk televizija tėra šou, o ne auklėjimo priemonė. Vaikus turi auklėti ne televizija, o tėvai.

tags: #animacija #mazas #vaikas #be #mamos

• Šiaulių vaikų globos namai: kotedžų kompleksas ir šeimynų plėtra
• STEAM inovacijos Šiaulių „Salduvės“ darželyje
• sužinokite daugiau apie Lietuvos prezidentą Kazį Grinių
• Pasiruošimas gimdymui ir naujagimio priežiūra
• Nuo gugavimo iki rišlios kalbos