Kūdikių odos problemos: kaip atpažinti ir gydyti sausumą, iššutimus ir egzemą

Nors kūdikių oda dažnai vadinama „vaiko oda“, pasižyminčia švelnumu ir aksominiškumu, iš tiesų kūdikių oda ne visada būna tokia idealiai švelni. Kūdikių oda gimimo metu jau yra visiškai susiformavusi, tačiau riebalinės liaukos vėl suaktyvės tik sulaukus paauglystės. Dėl to odos hidrolipidinė plėvelė yra plonesnė ir taip gerai neapsaugo. Daugelis kūdikių per pirmuosius gyvenimo mėnesius yra linkę patirti įvairius odos sudirgimus. Dauguma kūdikių bėrimų nėra pavojingi ir dažniausiai praeina savaime. Tačiau svarbu mokėti atpažinti ir tinkamai prižiūrėti sudirgusią ar sausą kūdikio odą.

Dažniausios kūdikių odos problemos

Tėvai, auginantys mažylius, dažnai susiduria su įvairiomis odos problemomis, kurios gali sukelti diskomfortą vaikui ir nerimą tėvams. Tarp dažniausių problemų yra iššutimai, sausumas, paraudimai ir atopinis dermatitas.

Iššutimai ir sauskelnių dermatitas

Iššutimai yra viena iš dažniausių problemų, su kuria susiduria tėvai jau pirmosiomis kūdikio gyvenimo savaitėmis. Jie sukelia diskomfortą vaikui, sutrikdo miegą, vaikas gali tapti irzlus. Dažniausiai iššutimai atsiranda tose odos vietose, kur yra didžiausia trintis ir/ar ilgai kontaktuojama su drėgme: ant kaklo, užpakaliuko, apatinėje pilvo dalyje, ant kirkšnių ar pažastų srityje. Taip nutinka todėl, kad naujagimio oda savo struktūra skiriasi nuo suaugusio žmogaus: ji labai plona, gležna, jautresnė išorės poveikiui ir yra lengvai pažeidžiama, kadangi dar nėra išsivysčiusios apsauginės funkcijos.

Sauskelnių dermatitas - viena dažniausių odos problemų, su kuria susiduria naujagimių ir kūdikių tėveliai. Medicinos specialistai teigia, kad ši bėda gali kamuoti maždaug iki antrųjų vaikučio metų. Oda neleidžiama „prasivėdinti“. Naujagimio oda yra labai gležna ir jautri, o ilgą laiką uždengta sauskelnėmis ji sudirginama. Nepritaikytos kūdikiui arba prastos kokybės higienos priemonės, pvz. netinkamos sauskelnės, gali prisidėti prie šios problemos.

Kas sukelia sauskelnių dermatitą? Dažniausiai sauskelnių dermatitas yra kontaktinio dermatito forma. Tai reiškia, jog odos uždegiminis procesas prasideda nuo sąveikos su tam tikra medžiaga. Sauskelnių dermatito atveju - šlapimas ir išmatos sudirgina odą. Kitos dažnos sauskelnių dermatito priežastys yra išskiriamos šios: Candida infekcija, seborėja, bakterijos, alergija. Candida infekcija - tai kitaip vadinama mielių infekcija sauskelnių srityje. Jei kontaktinis dermatitas negydomas iškart, pažeistoje odos srityje gali atsirasti Candida infekcija. Seborėja - tai lėtinė uždegiminė liga, kurios priežastys vis dar nežinomos. Dažnu atveju ji paveikia sauskelnių srit ir kitas kūdikio kūno vietas. Alergijos - sauskelnių dermatito priežastimi gali būti reakcija į dažiklius, kvapiklius, kurių yra skalbikliuose ar sauskelnėse. Bakterijos - stafilokokai ir streptokokai gali sukelti sauskelnių dermatitą.

Įdomu tai, jog žindomi kūdikiai rečiau serga sauskelnių dermatitu, nes jų išmatų pH yra mažesnis nei kūdikių, kurie maitinami mišiniais. Kūdikiams pradėjus valgyti kietą maistą, jų išmatų pH padidėja, todėl padidėja sauskelnių dermatito atsiradimo rizika.

Odos sausumas

Naujagimio odos lupimasis ar sausumas yra dažnas reiškinys, ypač jei kūdikis gimė šiek tiek vėliau. Po besilupinčiu sluoksniu esanti oda paprastai yra visiškai sveika. Fiziologinis odos pleiskanojimas būdingas naujagimiams iki 2 savaičių ir jis praeina savaime. Mažiau lupasi naujagimių, gimusių su storesniu varškinio dangalo (vernikso) sluoksniu, oda. Taip pat ir tų naujagimių, kurie iškart po gimdymo nebuvo visiškai švariai nuvalyti ar nuprausti, o vernikso likučiams leista susigerti į odą. Gimdoje esantį vaisių supa amniono skystis. Jis puikiai apsaugo augantį vaisių, bet kartu ir nėra labai draugiškas odai. Štai dėl to maždaug nėštumo viduryje ant vaisiaus odos pradeda formuotis varškinis dangalas (verniksas). Tačiau šis dangalas taip pat riboja odos atsinaujinimo procesus. Verniksas laikui bėgant plonėja, vadinasi, kuo ilgiau vaikelis būna gimdoje, tuo mažiau jo lieka ir tuo prasčiau oda apsaugoma nuo vaisiaus vandenų poveikio. Po gimimo, prisitaikant prie naujų sąlygų, oda ima aktyviau atsinaujinti, šalinasi negyvos ląstelės, formuojasi natūrali odos mikroflora.

Nors naujagimiams odos lupimasis yra įprastas dalykas, kartais sausą odą gali sukelti ir kitos priežastys. Viena iš jų - egzema (atopinis dermatitas). Kai kuriais atvejais lupimąsi ir sausą odą sukelia odos liga, vadinama egzema arba atopiniu dermatitu. Egzema gali sukelti sausus, raudonus, niežtinčius jūsų kūdikio odos plotus. Ši būklė retai pasireiškia iškart po gimimo, tačiau gali išsivystyti vėliau kūdikystėje. Tiksli šios odos būklės priežastis nežinoma. Įsiplieskimą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant dirgiklių, tokių kaip šampūnai ir plovikliai, poveikį. Pieno produktai, sojos produktai ir kviečiai taip pat gali sukelti ar pabloginti egzemą kai kuriems žmonėms. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti specialius drėkinamuosius kremus nuo egzemos ar kitus kūdikių priežiūros produktus.

Lupimąsi ir sausumą taip pat gali sukelti genetinė būklė, vadinama ichtioze. Ši odos būklė sukelia žvynuotą, niežtinčią odą ir plintančią nesveiką odą. Nuo ichtiozės išgyti negalima, tačiau reguliariai tepant kremus galima sumažinti sausumą ir pagerinti jūsų kūdikio odos būklę.

Aplinkos veiksniai taip pat turi įtakos odos sausumui. Veido odą, kitaip nei kūno odą, veikia ypatingai daug aplinkos veiksnių, vienas iš jų - oro sąlygos ir UVA/UVB spinduliai. Besikeičiantys sezonai ir oro temperatūra kelia vis naujus iššūkius odai - žvarbus vėjas, krituliai, didelis šaltis arba karštis, gatvės dulkės, saulės spinduliai, ypač drėgnas ar sausas oras. Sausas oras, ypač žiemą, išdžiovina viršutinį odos sluoksnį.

Kiti veiksniai, galintys sukelti odos sausumą, yra netinkamos odos priežiūros priemonės: per dažnas maudymas, prausimas su muilu gali sausinti odą, nes muilas šalina natūralius odos riebalus. Ankšti, sintetinio pluošto, vilnoniai, lininiai drabužiai: dirgina, trina odą. Karštas vanduo: išplauna odos riebalus. Mityba ir higiena: mūsų kasdienė mityba ir vandens kiekis taip pat turi įtakos odos būsenai, todėl labai svarbu rinktis pilnavertę mitybą ir išgerti bent 2 litrus vandens per dieną - jeigu mūsų kūnas dehidratuoja, tai dehidratuoja ir oda.

Sausos odos simptomai gali būti pleiskanojantys, besilupantys plotai. Oda gali būti rausva, niežėti. Oda gali išsausėti bet kurioje kūno vietoje, dažniausiai ant veido, rankų (ypač ant alkūnių) ir kojų (ypač ant kelių). Labai išsausėjusi oda gali netgi suskeldėti, o tai - skausminga. Kartais įtrūkimai kraujuoja, į juos patenka infekcija. Sausėjanti oda tampa šiurkšti, nelygi, paryškėja jos piešinys, parausta, pleiskanoja, ima niežėti. Vėliau praranda elastingumą, vientisumą, joje atsiranda įtrūkimų, pažeidžiamas apsauginis hidrolipidinis odos barjeras. Tipiški raudoni, sausi kūdikių skruostai yra ženklas ir rodo, kad vaiko oda yra per sausa.

Atopinis dermatitas (egzema)

Atopinis dermatitas, dar kitaip vadinamas egzema, yra lėtinė, uždegiminė odos liga, kuriai būdingas odos sausumas, bėrimas ir varginantis niežulys, ypač ant veido ir galvos odos. Egzema nėra užkrečiama, tačiau, dermatologų teigimu, ši kompleksinė liga gali būti paveldima. Kuomet odą paveikia tam tikri dirgikliai, odos būklė pasireiškia ir gali tęstis itin ilgai, jei nebus imamasi jokių priemonių jai palengvinti. Taigi, pastebėjus pirmus požymius verta nedelsti ir pasirūpinti savo kūdikio oda. Kuomet simptomai ilgesnį laiką negydomi, oda gali patinti nuo įbrėžimų, sustiprėja uždegiminis odos procesas, suintensyvėja niežėjimas. Prasideda užburtas niežėjimo - kasymosi ratas, erzinantis jūsų kūdikį. Vietose, kur buvo dažnai kasoma, gali atsirasti odos diskoloracija. Nuolatinis kasymasis gali sukelti odos infekcijas. Kuomet oda pažeista, ją lengviau „puola” įvairūs virusai ir bakterijos. Niežėjimas gali kelti problemų bandant užmigti ir pakankamai išsimiegoti.

Atopinis dermatitas - tai dermatozė, kuri dažnai prasideda sulaukus dviejų ar trijų mėnesių ir paprastai išnyksta po kelerių metų. Oda tinkamai nebeatlieka barjerinės funkcijos. Tai reiškia, kad ji neapsaugo organizmo nuo aplinkoje esančių alergenų ir šie lengviau įsiskverbia. Dėl jautrumo tokiems alergenams kyla uždegimas. Dėl kasymosi ir draskymo atsiranda žaizdų, o šios dar labiau sustiprina odos sudirgimą. Oda tampa dar pralaidesnė alergenams, kurie gali sukelti naują ūmią uždegiminę reakciją.

Egzema pasireiškia maždaug 17 proc. kūdikių ir vaikų. Tai liga, kurią kūdikiai ir vaikai gali išaugti: dažniausia tai nutinka iki pradedant lankyti mokyklą. Pagrindinis egzemos gydymo būdas - odos drėkinimas. Puikus pasirinkimas - kremai su keramidais, emolientai. Tinka bekvapiai kremai, tepalai, pavyzdžiui, vazelinas. Tinka ir kai kurie nereceptiniai produktai, kaip, pavyzdžiui, hidrokortizono tepalas, mažinantis niežulį ir uždegimą.

Kaip prižiūrėti kūdikio odą?

Tinkama kūdikio odos priežiūra yra itin svarbi, siekiant išvengti ar palengvinti odos problemas. Svarbiausia - švelnumas, nuolatinis odos drėkinimas ir apsauga nuo dirgiklių.

Prevencija ir priežiūra

Iššutimų ir sauskelnių dermatito prevencija:

• Reguliariai keiskite sauskelnes. Atminkite, jog naujagimiams sauskelnes reikia keisti dažniau, t. y. ne rečiau nei kas 1-2 val., vyresniems - kas 4 val.
• Kruopščiai nuplaukite kūdikio odelę vandeniu ir atidžiai nusausinkite prieš keičiant naujas sauskelnes.
• Leiskite odelei „prasivėdinti“. Suformuokite įprotį, kad po užpakaliuko prausimo bent 10 min.
• Po sauskelnių ir vystyklų naudokite specialius kūdikių kremus ir tepalus, kad išvengtumėte iššutimo - tokios priemonės padeda nuraminti odą, sukuria apsauginį barjerą ir apsaugo kūdikio odą nuo grėsmingų išorinių veiksnių bei pašalina diskomfortą.
• Venkite vaiko perkaitimo. Patalpa turi būti gerai vėdinama ir palaikoma tinkama oro temperatūra.
• Drabužėlių skalbimui neturi būti naudojamos priemonės, galinčios sukelti alergiją. Skalbimui reikėtų rinktis specialias priemones be šiurkščių komponentų.

Odos sausumo ir lupimosi priežiūra:

• Maudykite kūdikį trumpai - 3-5 minutes šiltame vandenyje. Vandens temperatūra neturėtų viršyti 35 °C, nes sausai odai netinka karštas vanduo.
• Mažylį nuprauskite švelnia saugumo ir toleravimo reikalavimus atitinkančia priemone, kurioje nėra muilo ir kvapiųjų medžiagų.
• Po vandens procedūrų vaiko oda turi būti kruopščiai išdžiovinta.
• Odos drėkinimas po maudynių: Po kiekvienų maudynių itin jautrias vietas: sauskelnių plotą, visas kūdikio odos raukšles ir pažastis; kruopščiai ištepkite vaikišku aliejumi, pieneliu ar kremu. Kremas, tepamas ant odos iškart po vonios, padeda užsandarinti drėgmę.
• Tepkite drėkinamąjį kremą: Jei jūsų kūdikio oda atrodo sausa, galite 2 kartus per dieną, įskaitant ir po maudynių, patepti kūdikio odą hipoallerginu drėkinamuoju kremu.
• Naudokite bekvapius, nedirginančius kremus, losjonus.
• Laikykite naujagimį drėgnoje aplinkoje: Jei jūsų namuose oras per sausas, naudokite vėsų garinį drėkintuvą, kad padidintumėte drėgmės lygį namuose.
• Apsaugokite naujagimį nuo šalto oro: Įsitikinkite, kad lauke jūsų naujagimio oda nėra veikiama šalčio ar vėjo.
• Venkite stiprių chemikalų: Nenaudokite kvepalų ar kvapiųjų produktų ant naujagimio odos. Rinkitės skalbimo priemones, skirtas specialiai jautriai kūdikio odai.

Atopinio dermatito (egzemos) priežiūra:

• Sumažinti niežulį ir diskomfortą, odos uždegimą, atkurti odos barjerą.
• Emolientai: Emolientai yra pagrindinis atopinio dermatito gydymo elementas. Jie padeda atkurti odos barjerą ir išlaikyti drėgmę odoje, taip sumažindami sausumą ir niežulį.
• Vietiniai kortikosteroidai: Vietiniai kortikosteroidai yra efektyvūs gydant uždegimą ir niežulį, ypač atopinio dermatito paūmėjimo fazėje.
• Maudytis reikėtų kasdien, kaip ir visiems. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamą temperatūrą. Kūdikį, kurio oda itin sujautrėjusi, svarbu maudyti po šiltu vandeniu. Taip pat vertėtų maudynių laiką riboti iki 10-15 minučių.
• Šluostant jautrią odą svarbu netrinti, geriau nusausinti švelniais tapšnojančiais judesiais.
• Venkite šiurkščių medžiagų rankšluosčių. Tokios natūralios medžiagos kaip medvilnė, mums patinka labiausiai.
• Svarbu jog sudėtyje nebūtų kvapiųjų medžiagų, muilo, parabenų ar SLS.
• Drabužėliai turėtų būti laisvesni, nevaržantys judesių ir nekeliantys diskomforto.
• Naudoti hipoalerginį skalbiklį be kvapiųjų medžiagų, dažiklių, baliklių.
• Vengti kvepalų.
• Atsisakyti dalies papuošalų. Sudėtyje nikelio turintys mamos ar tėčio papuošalai, liečiantis prie kūdikio odos gali dirginti odą ir pabloginti jos būklę.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors daugelis kūdikių odos problemų praeina savaime arba lengvai išsprendžiamos namų priežiūra, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją.

• Jei tepant nereceptiniais preparatais, vaiko odos būklė negerėja.
• Išsausėję odos plotai paraudę, niežintys ir tampa skausmingi - yra infekcijos rizika.
• Jei vyresnio nei 2 savaičių naujagimio oda lupasi ir atrodo nesveikai.
• Jei sauskelnių dermatito požymiai nepraeina per kelias dienas arba situacija pablogėja.

Medicinos specialistai rekomenduoja nelaukti, kol pažeista kūdikio oda savaime išgis. Kaip ir minėta, jei sauskelnių dermatito požymiai yra uždelsti, pažeistoje odos vietoje gali atsirasti net Candida infekcija. Taip pat svarbu žinoti tai, jog pažeista oda tampa itin jautri, o mažylis kenčia ne tik nuo diskomforto, bet ir skausmo, kuris trikdo jo ramybę bei miegą. Taigi reaguoti būtina iš karto, tačiau labai svarbu neužsiimti savigyda. Rekomenduojama rinktis patikrintas priemones, užtikrinančias ne tik veiksmingumą, bet ir saugumą jautriai kūdikio odai.

Gydytojas nustatys iššutimo ar kitos odos problemos priežastį ir paskirs tinkamą gydymą. Jis taip pat suteiks rekomendacijas tolimesnei kūdikio priežiūrai.

Priemonės nuo iššutimų

Priemonės vaikams nuo iššutimų gali būti įvairios. Pavyzdžiui, kremai, tepalai, pastos, pudros ar pabarstai, tokie kaip pataisų sporos. Jos sukuria permatomą apsauginį, pralaidų orui sluoksnį ant odos ir taip ją apsaugo nuo grėsmingo poveikio bei skatina odos atsinaujinimą. Be to, priemonės nuo iššutimo taip pat ir efektyviai drėkina ir maitina gležną kūdikio odelę. Šias priemones rekomenduojama naudoti pagal poreikį. Tačiau jos gali būti naudojamos ne tik iššutimams atsiradus, bet ir iššutimų profilaktikai.

Viena iš tokių priemonių - Dermolivo putos. Jos tinka nuo pirmųjų gyvenimo dienų - saugi ir švelni formulė, sukurta net naujagimių odai. Lengva naudoti - patogi purškiama forma leidžia greitai ir švariai padengti pažeistas vietas, nereikia trinti odos. Greitai susigeria - putos lengvai pasiskirsto ir greitai įsigeria į odą, nepalikdamos lipnumo ar baltų likučių. Nesausina odos, nors sudėtyje yra cinko oksido unikali formulė išlaiko odos drėgmės balansą. Sudėtyje yra 3 aktyvūs komponentai: EvoGold® ekologiškas alyvuogių aliejus, kuris minkština ir maitina odą, ir vitaminas E - stiprus antioksidantas, padedantis atstatyti odos barjerą. Pantenolis ramina ir drėkina, mažina sudirgimą bei skatina gijimą. Apsaugo nuo trinties ir sudirgimo - sudaro švelnų apsauginį sluoksnį, neleidžiantį išorės dirgikliams pažeisti odos. Be kvapiklių ir dirgiklių - tinka net alergiškai ar atopinei odai. Patikrinta dermatologų - patikima priemonė, vertinama specialistų.

tags: #pas #kudiki #vienas #sausas #plemas

• kūdikio veido fenomenas
• Sužinokite apie progesteroną
• Duomenų privatumas akušerijos skyriuje
• kaip ugdyti vaiko skaitymo įgūdžius
• Gydytojo Eimanto Švedo nuomonė