Ikimokyklinis amžius ir patyčių prevencija: Svarbiausi žingsniai darniai vaiko raidai

Ikimokyklinis amžius yra labai svarbus ir ypatingas vaiko gyvenime. Pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai yra labai svarbūs smegenų vystymuisi. Šiame amžiuje vyksta intensyvus biologinis vaiko smegenų brendimas, sąlygojantis vaiko prigimtinių galių sklaidą, fizinę, kognityvinę, emocinę, socialinę jo raidą bei lemiantis vaiko mokymosi mokykloje ir tolesnio gyvenimo sėkmę. Didelis dėmesys ikimokykliniame amžiuje skiriamas sveikos gyvensenos nuostatų formavimuisi ir įgūdžių stiprinimui, taip pat socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymui, kas yra gyvybiškai svarbu patyčių prevencijai.

Patyčių problema ikimokykliniame amžiuje: Mitas ar realybė?

Pastaraisiais metais apie patyčias kalbama vis daugiau. Nors vyrauja nuomonė, kad patyčios dažniausiai pasitaiko tarp paauglių, jų apraiškų aptinkama jau vaikų darželiuose. Ironiška, tačiau pagal vaikų patyčių rodiklius mūsų šalis ir toliau yra viena pirmaujančių valstybių.

Į klausimą, ką mes darome ne taip, atsakyti ryžosi mokslininkė Ieva Kerulienė. I. Kerulienė kartu su Aida Užpurvyte atliko tyrimą, kuriuo buvo siekiama atskleisti patyčių apraiškas 3-6 m. vaikų grupėse. Tyrimas parodė, jog siekiant sumažinti patyčių mastą pirminė prevencija turėtų būti vykdoma jau ikimokyklinio ugdymo įstaigose. „Mes klaidingai galvojame, kad patyčios - paauglystės problema. Užsienio mokslininkų tyrimai rodo, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Tyčiotis vaikai išmoksta dar ikimokykliname amžiuje, stebėdami savo artimiausią aplinką, suaugusiųjų, bendraamžių elgesį. O mes daugiausia sprendžiame tik paauglių patyčių problemą, t. y. gydome „ligos“ pasekmes, o ne priežastis“, - tvirtina tyrėja.

Kitų šalių mokslininkai gerokai anksčiau suprato, kad sprendžiant patyčių problemą pirminė prevencija turi būti vykdoma jau ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. „Mums reikia stengtis užbėgti patyčioms už akių. Tam reikalingi tyrimai, kurie atskleistų esamą padėtį Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Tokių tyrimų mūsų šalyje beveik nebuvo atlikta, tai ir paskatino analizuoti patyčių situaciją vaikų darželiuose“, - pasakoja ji.

Tyrimo rezultatai patvirtino keltas prielaidas, kad pagrindinės patyčių formos aptinkamos jau vaikų darželyje. Jos pasireiškia agresija, nukreipta į kitą asmenį siekiant jį įskaudinti. Aiškinantis patyčių mastą ikimokyklinėse įstaigose, pasirinktas stebėjimo metodas - kasdienėje veikloje stebėti vaikai ir jų elgesys. Apibendrinus stebėjimo duomenis išryškėjo tendencija, jog vyrauja žodinė agresija. Dažniausiai skriaudėjais buvo pastebėti ketverių metų vaikai.

Mokslinėje literatūroje teigiama, kad agresyviausi yra 2-4 metų vaikai. Būtent šiuo laikotarpiu išgyvenamas agresyvumo pikas, o po ketvirtojo gimtadienio, mokslininkės teigimu, tinkamai auklėjant vaiką fizinė agresija sumažėja, tačiau gerėjant kalbiniams įgūdžiams auga žodinė agresija.

Štai kaip pasiskirsto patyčių apraiškos ikimokykliniame amžiuje pagal tyrimo duomenis:

Ankstyvosios prevencijos strategijos ugdymo įstaigose

Suaugusiesiems reikėtų įsisąmoninti, kad patyčios nepadeda vaikui sutvirtėti ir užsigrūdinti. Patyčios atsiranda ir tampa bendravimo norma tada, kai mes jų nesustabdome ir neparodome, kaip kitaip vaikai galėtų elgtis. Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusiuosius.

Būtina nuolat stebėti vaikus, nes tik juos stebint galima geriau įsigilinti į situaciją, tuomet tampa aišku, kad kaltas nebūtinai tik tas, kuris naudoja fizinę jėgą. Jei pedagogas pamato patyčias, iškart turi jas sustabdyti, paaiškinti, kodėl toks elgesys pažeidžia grupės taisykles, ir nustatyti tokio elgesio pasekmes. Pedagogas turi pakalbėti ir su vaiku, iš kurio buvo tyčiojamasi, ir su skriaudėju. Tie pokalbiai turi vykti atskirai. Skriaudėjai turi žinoti, kad yra stebimi ir kad už patyčias sulauks atitinkamų pasekmių.

Rekomenduojamos programos ir žaidimai

Dėstytoja pedagogams rekomenduoja keletą specialių programų ankstyvajai netinkamo elgesio prevencijai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinti:

• Programa „Zipio draugai“: Programos tikslas - padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos. Vykdant šią programą pasitelkiamos žaismingos ir vaikams priimtinos priemonės, kuriomis naudojantis vaikai mokomi įvairių socialinių įgūdžių: kaip suprasti ir reikšti jausmus, kaip atjausti kitą, kaip susidraugauti, kaip spręsti konfliktus, kaip reaguoti į kitų vaikų nedraugišką ar agresyvų elgesį ir t. t.
• Emocinio intelekto programa „Kimochis“: „Kimočiai“ - žaislai, išreiškiantys jausmus. Šie žaislai yra skirti vaikų savigarbai, pasitikėjimui savimi stiprinti ir ugdyti, kalbėtis apie jausmus. Vaikai mokosi pažinti, pavadinti ir valdyti jausmus, konstruktyviai bendrauti.
• Programa „Antras žingsnis“: Ši programa ugdo pagrindinius socialinius įgūdžius, kaip užkirsti kelią smurtiniam ir agresyviam elgesiui.

Ugdytojams taip pat siūloma su vaikais žaisti įvairius Draugystės žaidimus: „Lina liepia“, „Įsiverk į ratą“, „Taikos kilimas“, „Susitikimas ant tilto“, „Netikėti paveikslėliai“, „Siamo dvyniai“ ir kt. Šie žaidimai padeda vaikams suvokti, kaip jų elgesys veikia kitus žmones, moko užmegzti kontaktą su kitais, mažina emocinę distanciją tarp grupės vaikų, moko atrasti konstruktyvaus elgesio būdus.

Tėvų vaidmuo patyčių prevencijoje

Tėvai atlieka itin svarbų vaidmenį patyčių prevencijoje. Vaikai didžiąją dalį veiksmų išmoksta mėgdžiodami suaugusius. Nuolat prarasdami savitvardą, keikdamiesi, puldinėdami kitus, tėvai gali savo vaikus išmokyti lygiai taip pat elgtis.

• Ką daryti, jei Jūsų vaikas priekabiauja prie kitų vaikų? Išlikite ramūs kalbėdami su vaiku ir ramiai išsiaiškinkite tokio vaiko elgesio priežastis.
• Ką daryti, jei vaikas patiria patyčias? Raskite laiko ramiai pasikalbėti su vaiku, paskatinkite papasakoti apie tai, ką matė.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į veiksnius, skatinančius agresiją bei patyčias, pavyzdžiui, vaikų santykį su televizija ir kompiuteriu. Domėkitės, tuo, ką jūsų vaikas žiūri per televizorių, kokius kompiuterinius žaidimus žaidžia ir kokiose internetinėse svetainėse lankosi. Tėvai neprivalo pasiduoti vaiko norui pirkti tokius žaislus, kurie skirti ir gali sužeisti kitus.

Renginiai ir veiklos, ugdančios empatiją ir socialinius įgūdžius

Siekdami atkreipti dėmesį į patyčių problemą ir skatinti draugiškus santykius tarp vaikų, ikimokyklinio ugdymo įstaigos gali organizuoti įvairias akcijas ir renginius. Pavyzdžiui, Draugystės savaitę, kurios metu vyksta įvairūs užsiėmimai, žaidimai ir diskusijos apie draugystę, pagarbą ir toleranciją. Akcijos metu galima naudoti šūkį: „Aš neskriaudžiu kitų - prisijunk ir tu!“

Konkretūs renginiai, padedantys ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius:

• Saugesnio interneto mėnuo darželyje: Jo metu vaikai buvo supažindinti su saugaus ir atsakingo elgesio internete principais. Įvairių ugdomųjų veiklų metu vaikai mokėsi saugoti asmeninius duomenis, suprasti, kada ir kodėl svarbu kreiptis pagalbos į suaugusiuosius - mokytojus ar tėvus, bei ugdė pagarbų bendravimą skaitmeninėje erdvėje. Mokytojų ir logopedės organizuotos veiklos akcentavo patyčių internete prevenciją, skatino drąsiai pasakyti „ne“ netinkamam elgesiui ir ugdė vaikų socialinius bei emocinius įgūdžius.
• Tarptautinė žmonių su negalia diena ir Tolerancijos savaitė: Šią dieną ir savaitę skatinama kasdien ugdyti toleranciją, pagarbą, pagalbą ir gebėjimą priimti kitokį. Siekiama suprasti, padėti ir būti šalia vieni kitų. Vaikai susipažino su skirtingomis negalios rūšimis, diskutavo apie pagalbos galimybes, palaikymą bei būdus pradžiuginti žmogų, turintį negalią. Ugdytiniai lankė ypatingų vaikų klases, dalijosi šiltomis emocijomis bei dėmesiu, mokėsi empatijos, draugiškumo ir atjautos.
• Metodinė diena „Jausmų ir emocijų šalyje. Veiklos ir aplinkos vaikų emocinei gerovei“: Šios dienos metu mažieji lopšelio-darželio aktoriai vaidino pasaką apie jausmus, drąsiai pasakojo apie baimės monstriukus, emocijų pažinimą bendraujant su šunyte Asia, patarė, kaip pradžiuginti kitus. Mokytojai dalijosi patirtimi, sėkmės istorijomis apie vaikų emocinės gerovės ugdymą kasdienėje veikloje, meno terapijos metodą, istorijų vizualizavimą ugdant socialinius emocinius įgūdžius.
• Konferencija „Kartais atsitinka, kad visai maži dalykai širdyje užima labai daug vietos“: Šis renginys buvo skirtas priminti, kaip svarbu ugdymo procese kurti tikrus, šiltus emocinio ryšio momentus - juk būtent jie padeda vaikams jaustis saugiai, augti ir atrasti pasaulį.
• Pažintis su darželio profesijomis ir bendruomenės nariais: Susitikimai su darželio direktoriumi, logopedu, slaugos specialistu, virėjomis ir kitais specialistais padeda vaikams suprasti, kiek daug žmonių prisideda prie jaukios, saugios ir darniai veikiančios darželio bendruomenės kūrimo. Pavyzdžiui, „Pienės pūko“ klasės vaikai susipažino su kiemsargiu, išgirdo apie jo darbo svarbą ir atsakomybę, leidžiančią visiems jaustis saugiai ir jaukiai.
• Parama gyvūnų prieglaudai ir išvykos į edukacines sodybas: Vaikai turėjo galimybę stebėti gyvūnų elgesį, bendrauti su jais, dalintis šiluma ir rūpesčiu. Ši veikla skatina vaikų smalsumą, ugdo empatiją, pagarbą gamtai ir atsakingą požiūrį į gyvūnus, formuojant atsakingą ir kūrybingą asmenybę.

Bendradarbiavimo svarba: šeima ir ugdymo įstaiga

Mokslininkė akcentuoja, kad pedagogai turėtų palaikyti kuo glaudesnį ryšį su vaiko šeima. Vaikai, augdami aplinkoje, kurioje gauna per mažai meilės, šilumos, pradeda naudoti patyčias kaip būdą įrodyti sau ir kitiems, kad „esu kažko vertas“. Todėl tik bendradarbiaujant su vaiko tėvais galima pasiekti teigiamų rezultatų. Šiuo atveju labai svarbu šviesti tėvus pozityviosios tėvystės įgūdžių formavimo klausimais - apie tai yra įvairios mokomosios, metodinės medžiagos, vedami seminarai, vykdomos išvykos ir t. t.

Lapkričio 19 d. mūsų įstaigos komanda organizavo metodinį renginį „Ikimokyklinio ugdymo kokybės gairės: aplinkos, turinys, įtrauktis“. Renginio metu mokytojos atvirai dalijosi savo žiniomis, profesine patirtimi, įžvalgomis ir idėjomis, prisidėdamos prie bendro profesinio augimo. Tokie renginiai stiprina bendruomenę ir padeda geriau bendradarbiauti siekiant aukščiausios ikimokyklinio ugdymo kokybės.

Kur kreiptis pagalbos?

Jei Jūsų vaikas susiduria su patyčiomis ar pats priekabiauja prie kitų, svarbu žinoti, kur kreiptis pagalbos:

• Paramos vaikams centras: Teikia psichologinę, psichiatrinę, socialinę ir teisinę pagalbą.
• Saugaus vaiko centras: Psichologinė pagalba vaikams, paaugliams ir suaugusiems.
• Šeimos santykių institutas: Teikia individualią bei grupinę pagalbą suaugusiems ir vaikams įvairiais sunkumų atvejais.
• Jaunimo psichologinės paramos centras: Konsultacijos nemokamos, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
• Švietimo ir vaiko globos įstaigos.
• Vaikų linija: Tai emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams, į kurią jie gali kreiptis dėl įvairiausių jiems kilusių sunkumų.

tags: #renginiai #ikimokykliniame #amziuje #prevencija #patycioms #ne

• Istorija apie Algirdo Latėno šeimą
• Kūdikio kraitelis Lietuvoje
• Maitinimas buteliuku: išsamus vadovas naujagimiui
• Suaugusiojo ir vaiko bendravimo ypatumai
• Kaip pasiruošti nėštumui