Paranoidinės šizofrenijos gydymo ir socialinės globos principai

Šizofrenija yra lėtinė psichikos liga, paveikianti mąstymą, emocijas ir elgesį. Nors šizofrenijos visiškai išgydyti neįmanoma, tinkamas gydymas gali padėti pacientui gyventi stabilų ir produktyvų gyvenimą. Šizofrenija yra sudėtinga ir dažnai klaidingai suprantama psichikos sveikatos būklė, pasižyminti ilgalaikiais psichozės epizodais, kurie daro didelį poveikį asmeniui bei jo gebėjimui funkcionuoti kasdieniame gyvenime. Socialinis darbas vaidina svarbų vaidmenį padedant šizofrenija sergantiems asmenims integruotis į visuomenę, gerinti jų gyvenimo kokybę ir įveikti kasdienius iššūkius. Šiame straipsnyje aptariami socialinio darbo su šizofrenija metodai, iššūkiai ir galimybės, remiantis mokslinių tyrimų duomenimis ir praktine patirtimi.

Šizofrenijos samprata ir ypatumai

Yra daug šizofrenijos apibrėžimų, kurie skiriasi priklausomai nuo to, kokios pozicijos laikosi autorius - etiopatogenezinės, fenomenologinės, psichodinaminės ir kt. Šizofrenija yra lėtinė, daugiafaktorinė liga, kurios tikslios priežastys dar nėra visiškai suprastos, tačiau manoma, kad šizofrenija atsiranda dėl genetinių, biocheminių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Remiantis esamais moksliniais duomenimis galima teigti, kad šizofrenija yra polietiologinė liga. Nemažai įtakos turi genetiniai veiksniai. Yra žinoma, kad jeigu vienas iš homozigotinių dvynių serga šia liga, tai tikimybė susirgti kitam dvyniui yra vertinama 50 procentų. Tačiau nėra įrodyta, kad vien genai sąlygoja šios ligos atsiradimą. Įtaką daro ir aplinka, ir auklėjimas vaikystėje, ir kiti veiksniai, tokie kaip gimdymo metu patirta nedidelė galvos smegenų trauma. Taip pat yra virusinės teorijos - dažniau suserga žiemos metu ir per gripo epidemijas gimę vaikai, tai siejama su virusine infekcija, kuri pažeidžia galvos smegenis vystymosi laikotarpiu. Be to, gali paveikti ir psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, netinkamas bendravimas tarp tėvų ir vaikų, kas paaugliui gali sąlygoti psichozės atsiradimą. Ypač pavojingas tada amfetamino, kitų narkotikų vartojimas.

Šia liga susergama jauno amžiaus žmonėms. Šizofrenija dažniausiai pasireiškia vėlyvojoje paauglystėje, ankstyvoje jaunystėje. Vyrams dažniausiai pradžia yra 15-25 metų amžiuje, moterims, kiek vėliau - 25-35 metų amžiuje. Šia liga anksčiau suserga vyrai. Jų pirmas psichozės epizodas yra tarp 14 ir 20 metų amžiaus. Moterims ši liga pasireiškia statistiškai vėliau, skirtumas gali būti 3-5 metai. Dėl to pirmą epizodą patyrusiems vyrams daug sunkiau adaptuotis visuomenėje. Ligos simptomai sergantiesiems sukelia stresą ir kančią. Aplinkinių požiūris į šią ligą ir stereotipai apie sergančiuosius apsunkina jų galimybes adaptuotis visuomenėje. Šizofrenija sergantys asmenys tris kartus dažniau nei bendra populiacija serga įvairiomis somatinėmis ligomis, jų gyvenimo trukmė yra vidutiniškai ~12-13 m. trumpesnė, daugiausiai dėl padidintos savižudybės rizikos (suicido rizika 13 k. didesnė nei bendroje gyventojų populiacijoje): 50% šizofrenija sergančiųjų yra mėginę nusižudyti, 10% nusižudo, daugiausiai jų ~32 metų amžiaus. Liga paprastai ženkliai sumažėja, jeigu žmogus išgyvena iki 50-60 metų ir paprastai tokio amžiaus žmonių grupėje simptomai yra mažai išreikšti.

Pagrindiniai šizofrenijos simptomai

Šizofrenija neturi patognominių simptomų, visi šio sutrikimo simptomai būna ir sergant kitais psichikos bei organiniais sutrikimais. Šizofrenija diagnozuojama, kai yra būdingas mąstymo, valios ir afekto sutrikimų derinys. Pastaruoju metu vis labiau įsigali simptomų skirstymas į pozityvius ir negatyvius (arba produkcinius ir deficitinius). Pacientus visi šie simptomai vargina, sukelia stresą ir kančią, bei labai pablogėja tų žmonių veikla.

Šizofrenija dar pasireiškia tuo, kad atsiranda emocijų atsiskyrimas nuo mąstymo. Kiekvienas sveikas žmogus gali išgyventi tiek džiaugsmą, tiek liūdesį, ir tose situacijose atitinkamai mintys ir jausmai yra susiję. Šizofrenijos metu žmogus nebeturi to emocinio ryšio su savo mąstymu. Dėl to kartais visiškai neadekvačiai reaguoja į, pavyzdžiui, artimų žmonių mirtį; jie tarsi dėl to neišgyvena, tarsi nėra emocinio pajautimo, ką tas įvykis sukėlė. Apskritai žmonės, sergantys šizofrenija, yra labai pažeidžiami. Ir jų pažeidžiamumas yra iš dalies susijęs su tuo, kad dalis jų yra patyrę prievartą vaikystėje, dalis jų prievartą patiria jau ligos metu. Dažniausiai jie tampa įvairių situacijų aukomis. Dėl to tas emocinis atsakas kartais būna sutrikęs ne dėl pačios ligos, o dėl to, kad jie dar yra ir prievartos aukos.

Liga pasireiškia ir keistomis mintimis ar pojūčiais, kai atrodo, kad žmogaus mintys yra atviros, tarsi kiti žmonės gali jas skaityti arba kad mintys yra transliuojamos. Sergant šizofrenija pasireiškia vadinamieji aido fenomenai, kai žmogus pradeda girdėti savo ataidintį balsą. Kartais gali pasireikšti komentuojančios klausos haliucinacijos: balsai komentuoja žmogaus elgesį, kartais atrodo, kad komentuoja jo mintis.

Paranoidinės šizofrenijos specifika

Skirtingose šalyse gali skirtis šizofrenijos formos ir prognozė. Išsivysčiusiose šalyse vyrauja paranoidinė šizofrenijos forma. Paranoidinė šizofrenija laikoma labiausiai paplitusia šizofrenijos forma. Šizofrenija yra psichozės rūšis, kurios veikiamas paciento protas negali atskirti tikrovės ir vaizduotės. Tai daro įtaką jų mąstymui ir elgesiui. Pacientas, sergantis paranoidine šizofrenija, dažnai patiria kliedesius ir haliucinacijas. Jei pacientas serga šizofrenija, jam sunku atskirti fantaziją nuo realybės, todėl tai turi įtakos pasaulio suvokimui ir bendravimui su juo. Paranojiškų kliedesių turintys žmonės dažnai nepateisinamai įtariai žiūri į kitus. Tai gali būti susiję su, pavyzdžiui, įsivaizdavimu, kad kiti žmonės nori pakenkti arba kad kiti žmonės persekioja, nuodija arba kokiomis nors bangomis žaloja, daro kitokį neigiamą poveikį kūnui arba psichikai. Dėl to jiems gali būti sunku dirbti, palaikyti draugystę ir net kreiptis į medikus. 2013 m. Amerikos psichiatrų asociacija paranoją pripažino vienu iš pagrindinių ligos simptomų, bet ne atskira diagnostine būkle. Kai žmonės kreipiasi pagalbos dėl simptomų, kurie gali rodyti paranoidinę šizofreniją, gydytojas gali atsižvelgti į jų asmeninę ir šeimos ligos istoriją, fizinę sveikatą ir simptomus.

Šizofrenijos gydymo principai ir metodai

Šizofrenija yra lėtinė liga, kuri ryškiai sutrikdo paciento gyvenimą, jo socialinę adaptaciją, todėl ši būklė praktiškai visada reikalauja aktyvaus ilgalaikio gydymo. Nors literatūroje yra duomenų, kad 10-15 % šizofrenijos epizodą patyrusių asmenų psichozė nepasikartoja, šiuo metu tokio gydymo metodo, kurį taikant visiškai pasveikstama nuo šizofrenijos, nėra. Tačiau adekvatus gydymas padeda sumažinti ligotumą, mirštamumą nuo šios ligos, bei ryškiai sumažina su šios ligos padariniais susijusias gydymo išlaidas. Gydymu siekiama pašalinti arba sušvelninti ligos simptomus (pozityvius ir negatyvius), pagerinti kognityvinius procesus, išvengti ligos paūmėjimų, sumažinti jų dažnį ir sunkumą ir pasiekti maksimalaus psichosocialinio funkcionavimo tarp ligos epizodų. Konkretūs gydymo tikslai labai priklauso nuo ligos fazės ir paciento individualių savybių. Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis, derinant visus prieinamus metodus: medikamentinį gydymą ir kitus biologinius metodus (elektroimpulsinę terapiją), psichosocialines priemones, psichoedukaciją, psichologinę, psichoterapinę ir socialinę pagalbą, įvairius reabilitacijos metodus. Norint pasiekti ilgalaikę sėkmę, reikalingi įvairūs gydymo būdai. Kai žmonėms anksti nustatoma paranojinė šizofrenija, jie gali sėkmingai reaguoti į vaistus ir gydymą.

Medikamentinis gydymas

Pagrindinė šizofrenijos gydymo forma yra antipsichotiniai vaistai (neuroleptikai). Antipsichoziniai vaistai gali padėti sumažinti pagrindinius simptomus, tokius kaip kliedesiai ir haliucinacijos. Šie vaistai kontroliuoja dopamino kiekį smegenyse. Pradedant gydymą reikia orientuotis į mažiausią efektyvią neuroleptiko dozę. Labai svarbu yra parinkti medikamento dozę, kuri yra saugi, nesukelia nemalonių šalutinių reiškinių, tačiau efektyvi. Efektyvi haloperidolio dozė 5-20 mg/parai, aminazino 300-1000 mg, risperidono 4-6 mg, olanzapino 10-20 mg/parai. Neuroleptiko dozes didinamos ir mažinamos palaipsniui, dažniausiai per 2-4 savaites. Parinkus efektyvią neuroleptiko dozę, gydymą reikia tęsti mažiausiai 6 mėnesius. Jeigu pernelyg greitai sumažinsime efektyvią neuroleptiko dozę, labai padidėja atkryčio rizika. Gali prireikti laiko, kol bus surastas tinkamiausias pacientui vaistas ir dozė. Tam tikri vaistai gali ir toliau gerinti simptomus keletą mėnesių.

Kiti biologiniai metodai

Kai kuriais atvejais šizofrenijai gydyti naudojama elektros impulsų terapija. Ypatingais atvejais pacientą gali tekti hospitalizuoti dėl savo ir aplinkinių saugumo.

Psichosocialinės intervencijos ir reabilitacija

Psichosocialinės priemonės, psichoedukacija, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba bei įvairūs reabilitacijos metodai yra esminė gydymo dalis. Terapijos galimybės gali apimti grupinę arba psichosocialinę terapiją. Grupinė terapija gali būti naudinga, nes žmonės yra kartu su kitais, kurie išgyvena panašią patirtį. Psichosocialinės terapijos gali padėti pacientui ir jo šeimoms veiksmingiau susidoroti su kasdieniu gyvenimu. Šie metodai derina pokalbių terapiją su socialinėmis strategijomis, kad padėtų jiems veikti įvairiose aplinkose. Psichoterapinės gydymo priemonės apima kognityvinę elgesio terapiją, šeimos psichoterapiją, nes darbas su šeima šios ligos atveju yra labai svarbus. Šeimos nariai dažniausiai elgiasi netinkamai su savo artimaisiais, sergančiais šizofrenija. Dėl to šeimos narių elgesio koregavimas yra labai svarbus. Psichosocialinė reabilitacija yra įgūdžių atkūrimas arba turimų įgūdžių išlaikymas. Čia reikalinga įvairių specialistų komanda, kurie sudarytų tokio asmens reabilitacijos planą ir padėtų jam kompensuoti ligos sukeliamus deficitus. Didelis indėlis įtraukiant asmenį į visuomenę tenka pačiai visuomenei. Poilsio metodas moko atsipalaiduoti ir sumažinti stresą, o geras miegas yra svarbus streso mažinimui ir psichikos sveikatos palaikymui. Kasdienio gyvenimo valdymas su šizofrenija yra sudėtingas procesas, reikalaujantis integruoto požiūrio, kuris apima medicininį gydymą, psichosocialinę paramą ir kasdienės gyvensenos pritaikymą. Šizofrenija yra lėtinė būklė, daranti didelį poveikį paciento socialinei funkcijai, darbingumui, šeimai ir bendravimui su kitais žmonėmis.

Socialinės globos vaidmuo ir socialinio darbo metodai

Socialinis darbas su šizofrenija sergančiais asmenimis yra interdisciplininis - apimantis labai daug sudėtingų sričių ir funkcijų. Socialinis darbuotojas atlieka svarbų vaidmenį psichikos sveikatos priežiūros institucijose, teikdamas socialines ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, užtikrindamas paslaugų prieinamumą ir gerinimą. Profesionaliu vertinimu sergantys šizofrenija jaučia beprasmybę, tikslo nebuvimą ir apatiją, susiduria su funkcionavimo visuomenėje problemomis. Teigiamų gyvenimo pokyčių yra siekiama psichosocialinės reabilitacijos priemonėmis. Socialinis darbuotojas padeda asmenims, sergantiems šizofrenija, įsitraukti į psichosocialinės reabilitacijos programas, kurios padeda atkurti socialinius įgūdžius, savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.

Gyvenimo kokybės gerinimas - socialinis darbuotojas identifikuoja problemines asmens funkcionavimo sritis ir padeda kurti psichosocialinės reabilitacijos programas, paremtas abipusiu vertinimu. Sensorinės integracijos sunkumų įveikimas - esant sensorinės integracijos sunkumams, socialinis darbuotojas susipažįsta su paslaugų gavėjo situacija ir sensorinės integracijos sistema, padeda įveikti neurologinės sistemos sutrikimus, kurie žymiai jautriau reaguoja į tam tikrus dirgiklius. Komunikacijos įgūdžių ugdymas - socialinis darbuotojas padeda paslaugų gavėjui suteikti atgalinį ryšį komunikacijoje, kasdienių įgūdžių įgijimo procese.

Socialinio darbo metodai

Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio surikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų pripažįstama ir nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. Socialiniai darbuotojai taiko įvairius metodus, siekdami pagerinti šių asmenų gyvenimo kokybę ir padėti jiems integruotis į visuomenę:

• Socialinės istorijos metodas: Padeda suprasti asmens gyvenimo aplinkybes ir patirtis.
• Bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodas: Padeda asmenims, turintiems komunikacijos sunkumų, išreikšti save.
• Miško terapijos metodas: Teigiamai veikia paslaugų gavėjo fizinę ir psichinę būseną, padeda sumažinti stresą, pagerina nuotaiką.
• Socialinių dirbtuvių metodas: Stiprina darbinius įgūdžius.
• Finansinio raštingumo metodas: Moko valdyti finansus.
• Atvejų aptarimų metodas: Padeda komandai aptarti ir spręsti problemas.
• Savęs pažinimo metodas: Padeda asmeniui geriau suprasti save.
• Poilsio metodas: Moko atsipalaiduoti ir sumažinti stresą.
• Motyvacinės sistemos metodas: Skatina ir palaiko vidinį arba išorinį paslaugų gavėjo motyvavimą.
• Tvarumo metodas: Užtikrina ilgalaikį aplinkosauginį stabilumą.
• Aplinkos pažinimo metodas: Padeda geriau pažinti ir suprasti aplinką.
• Lytiškumo ugdymo metodas: Padeda asmenims jaustis patogiai savo kūne, gerbti kitus ir daryti atsakingus sprendimus.
• Intermodalinis meno terapijos metodas: Padeda spręsti emocines problemas ir lavinti darbinius įgūdžius.
• Bendruomeniškumo metodas: Skatina dalyvauti bendruomenės veikloje.
• Advokacijos/vadybininko metodas: Atstovauja paslaugų gavėjams ir padeda jiems ginti savo teises.
• Saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodas: Valdo pavojingas situacijas.

Iššūkiai ir galimybės socialinėje globa

Pagrindiniai iššūkiai

Dirbant su šizofrenija sergančiais asmenimis susiduriama su įvairiais iššūkiais:

• Stigma: Lietuvoje vis dar susiduriama su psichikos ir elgesio sutrikimus turinčių asmenų stigmatizacija. Negatyvus požiūris bei nepagarbus elgesys šių asmenų atžvilgiu užkerta jiems kelią į visapusišką socialinę integraciją, adaptaciją ir pojūtį būti bendruomenės dalimi.
• Motyvacijos stoka: Šizofrenija sergantys asmenys vangiai įsitraukia į psichosocialinę reabilitaciją, o pradėję dalyvauti neretai iškrenta.
• Kompleksiniai poreikiai: Dirbant su sunkius psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiu paslaugų gavėju, tenka nemažai gilintis į jo socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes.

Galimybės

Nepaisant iššūkių, socialinis darbas su šizofrenija sergančiais asmenimis suteikia daug galimybių:

• Gyvenimo kokybės gerinimas: Socialinis darbas gali padėti šizofrenija sergantiems asmenims pagerinti savo gyvenimo kokybę, įgyti socialinių įgūdžių, susirasti darbą ir integruotis į visuomenę.
• Savarankiškumo ugdymas: Socialinis darbas gali padėti šizofrenija sergantiems asmenims tapti savarankiškesniais ir priimti sprendimus dėl savo gyvenimo.
• Stigmos mažinimas: Socialinis darbas gali padėti mažinti stigmą, susijusią su šizofrenija, ir skatinti visuomenės supratimą apie šią ligą.

Bendruomenės ir šeimos vaidmuo, stigmos mažinimas

Didelis indėlis įtraukiant asmenį į visuomenę tenka pačiai visuomenei. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Psichikos sveikatos plane (Comprehensive Mental Health action Plan) 2013-2030 m. iškeltuose tiksluose numatyta užtikrinti asmeniui visapusišką, integruotą ir atsakingą sveikatos ir socialinę priežiūrą, vietos bendruomenės lygmeniu. Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius teigia, kad turintieji psichikos sutrikimų gydomi pagal biopsichosocialinį gydymo modelį, kurį pasiūlė Pasaulio sveikatos organizacija. Remiantis juo, žmogaus sveikata priklauso nuo įvairių priežasčių: biologinių, psichologinių, socialinių, todėl vienodai svarbu ir ligos nustatymas bei gydymas, ir sveikatos stiprinimo bei prevencijos priemonės, ir tinkama reabilitacija bei vėlesnis sveikatos stiprinimas. Bendruomenės turėtų žinoti, jog psichikos ir elgesio sutrikimai būna skirtingų sunkumų. Lengvą ir vidutinį sutrikimą turintys asmenys gali lengviau adaptuotis ir integruotis į aplinką, tačiau sunkų sutrikimą turintis asmuo yra visiškai priklausomas nuo jį prižiūrinčio asmens. Elgesio ir psichikos sutrikimus patiriančių asmenų gyvenimo istorijos labai skirtingos, individualios ir unikalios, jiems labai svarbus visuomenės/bendruomenės palaikymas ir supratimas.

Priverstinio gydymo dilema

M. Marcinkevičius sako, kad be priverstinio gydymo kol kas neapsieinama niekur pasaulyje. „Nežinau nė vienos pasaulio šalies, kur sergantys sunkiomis psichikos ligomis paūmėjus būklei į ligoninę nebūtų guldomi priverstinai. Atvirkščiai - senosios demokratijos šalyse priverstinė hospitalizacija kur kas liberalesnė. Saugomas ne tik sergantis žmogus, bet ir esantys greta jo, visuomenė. Žmogus turi teisę į visavertę sveikatos priežiūrą, artimieji taip pat turi teises“, - kalba ligoninės vadovas ir priduria, kad mūsų šalyje daugelis priverstinio gydymo nuostatų traktuojama griežčiau, nes vis dar gyvi prisiminimai apie sovietmečio baudžiamąją psichiatriją. Priverstinėms praktikoms psichiatrijoje nepritaria žmogaus teises ginančių organizacijų atstovai. Jie įsitikinę, kad priverstinė hospitalizacija ir priverstinis gydymas prieštarauja Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijai, kurią ratifikavusi ir Lietuva, nes tai pažeidžia sergančiųjų psichikos ligomis teises. „Priverstinis psichikos sveikatos paslaugų teikimas kritikuojamas visoje Europoje. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas taip pat pasisako už tai, kad žmogaus teisės dėl negalios nebūtų ribojamos. Geriausi rezultatai gaunami tada, kai žmogus pats sutinka gydytis, pats dalyvauja gydymo procese. Pagalba turinčiajam psichikos sutrikimų turėtų būti teikiama gerbiant žmonių pasirinkimus ir grįsta informuotu kiekvieno asmens sutikimu ją priimti“, - pabrėžia asociacijos Lietuvos neįgaliųjų forumo (LNF) prezidentė Dovilė Juodkaitė. Jos teigimu, mūsų šalyje į ligoninę be žmogaus sutikimo guldoma pernelyg dažnai, priverstinai taikomos ir įvairios intervencijos, psichikos liga sergančiam žmogui nesuteikiama teisės pareikšti savo valią. M. Marcinkevičius sako, kad žmogaus teisių gynėjai, prieštaraudami priverstiniam gydymui, turėtų pasiūlyti alternatyvų - ką daryti su žmogumi, kai jis pavojingas sau, kai pjaustosi, žudosi. „Norėčiau pabrėžti: mes, medikai, mažiausiai trokštame žmones gydyti per prievartą, bet Konstitucijoje numatyta teisė į sveikatos priežiūrą. Ką daryti, kai žmogus, paūmėjus ligai, jaučia milžinišką įtampą, kuriai sumažinti nepakanka pokalbių, būtini vaistai? Mes, medikai, visų pirma privalome užtikrinti turinčiojo psichikos sutrikimą ir aplinkinių saugumą“, - teigia Psichikos sveikatos centro vadovas.

Bendruomeninės paslaugos ir integravimas

D. Juodkaitės teigimu, priverstinio izoliavimo ir gydymo ligoninėse neprireiktų arba reikėtų rečiau, jei psichikos sutrikimų turintiems žmonėms daugiau paslaugų būtų teikiama bendruomenėje. „Mūsų manymu, geriausias ir teisingiausias kelias - vengti priverstinio gydymo, plėtoti ir užtikrinti alternatyvių paslaugų atsiradimą, teikti individualizuotą pagalbą žmonėms“, - pabrėžia LNF prezidentė. Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovo Vaidoto Nikžentaičio nuomone, stiprinti bendruomeniškumą visuomenėje labai svarbu, nes stiprios bendruomenės galėtų daug prisidėti gelbstint žmones, turinčius psichikos negalią. Vis dėlto, pasak jo, būtina atsižvelgti ir į visuotinai priimtus penkis modernios bendruomeninės psichikos sveikatos priežiūros elementus - tai yra farmakoterapija, psichosocialinė reabilitacija, psichoterapija, būsto pagalba, profesinė reabilitacija ir užimtumas. Visi jie, pasak V. Nikžentaičio, yra vienodai reikšmingi.

„Jei žmogus serga fizine liga, jis paprastai žino, kad reikia gydytis. Mūsų žmonės dažnai to nesupranta, ignoruoja gydymą dėl įvairių išorinių dalykų ir baimių: ką kaimynai pasakys, prarasiu darbą ir panašiai. Tačiau jei liga nėra valdoma, bendruomenė nelabai kuo gali padėti. Jei žmogus pakliūva į krizinę situaciją, pirmiausia reikia kreiptis į psichiatrą, įvertinti būseną ir pradėti gydymą. Bendruomenines paslaugas galime teikti tik tada, kai žmogus grįžta prie įprastos būsenos“, - įsitikinęs bendrijos vadovas.

Vilniuje gyvenanti Ona, prižiūrinti psichikos negalią turintį sūnų Marių, sako kartu su juo praėjusi visus Dantės pragaro ratus. Dešimtį metų šeimai teko artimąjį į ligoninę guldyti priverstinai, kol Marius pats pradėjo suvokti, kad gydymas jam būtinas kaip oras ir vanduo. Marius susirgo būdamas dvidešimt ketverių, jau baigęs fizikos studijas Vilniaus universitete. Tiesa, ir anksčiau, kol vaikinas mokėsi vidurinėje mokykloje, buvo galima pastebėti tam tikrų ligos požymių, tačiau jie nebuvo itin ryškūs. Viskas prasidėjo nuo draugų vakarėlio, po kurio sūnus parėjo namo pavartojęs narkotinių medžiagų. Jis visą naktį nemiegojo, buvo apsvaigęs, su kažkuo kalbėjosi, juokėsi, šūkavo, matė nesančius vaizdus. Tuo metu atrodė, kad tai - tik narkotikų poveikis, bet tai buvo visai naujo, labai sudėtingo šeimos gyvenimo etapo pradžia. Marius nuolat patekdavo į pavojingas situacijas, susidėdavo su netinkamais žmonėmis, kartą nusikaltėliai jo vos neužmušė. Šeima turėjo daug materialinių nuostolių - vaikinas prisiimdavo greitųjų kreditų, kurių pats neįstengdavo atiduoti, jį nuolat apgaudavo aferistai. Pasak Onos, priverstinai išvežti artimąjį gydytis labai sudėtinga, kartu su greitosios pagalbos medikais tenka kviesti ir policiją. „Sūnus būdavo labai agresyvus. Be to, jis - aukšto ūgio, tvirtas, nesyk visus grasino užmušti, išgalabyti, pyko ant viso pasaulio. Jo ūgis - du metrai, svoris - apie šimtą kilogramų. Susitvarkyti su Mariumi būdavo sudėtinga ir atvykusiems policininkams“, - atvirauja mama.

Mama džiaugiasi, kad po visai šeimai nepaprastai sunkių metų Marius pagaliau suprato, jog gydymas jį veikia teigiamai. Dabar jis pats geria vaistus, pripažino savo ligą. Ona, farmacininkės išsilavinimo dėka, puikiai žinojo, kas vyksta sūnaus smegenyse susirgus šizofrenija. Ji patenkinta, kad Marius, pripažinęs savo ligą, dabar nuolat vartoja vaistus nuo šizofrenijos, depresijos. Vyras žino, kurie vaistai kaip veikia, koks jų šalutinis poveikis. Mama kartą per savaitę sūnui suleidžia ilgai veikiančių vaistų, kitus jis išgeria pats. Taip jaunas vyras galėjo grįžti į visavertį gyvenimą. Ona pasidžiaugia, kad jau metus jos vaistus vartojančiam sūnui nebuvo krizių, tiek pat laiko jam neteko gulėti ligoninėje. Vartodamas vaistus, kontroliuodamas ligą, Marius gali lankytis dienos centruose, skaito knygas, žaidžia šachmatais. „Visi, susiduriantys su sunkią psichikos negalią turinčiais žmonėmis, privalo suprasti, kaip svarbu kontroliuoti ligą. Sergančiojo gyvybė nuolat kabo ant plauko. Per ilgus ligos metus įsitikinome - Mariui vos mėnesį pakanka nevartoti vaistų, ir jo organizmas išsenka, jį tenka guldyti į ligoninę. Medikai mums sako: puiku, kad nepraradote vilties, stengėtės gydyti sūnų, kol situacija tapo kontroliuojama. Psichotropiniai vaistai nuolatos tobulėja, jų šalutinis poveikis mažėja, - sako daug iškentėjusi moteris. - Iš savo praktikos galiu pasakyti: tiek sergantieji sunkiomis psichikos ligomis, tiek jų artimieji neturėtų baimintis ar vengti gydymo net ir tais atvejais, kai artimąjį į ligoninę tenka guldyti be jo valios.“

Stigmos mažinimas per švietimą

Kitas mitas - kad sergantieji šizofrenija negali dirbti. Tyrimai rodo, kad sudarius tinkamas darbo sąlygas, suteikus profesinės reabilitacijos paslaugas, daugelis sergančiųjų šizofrenija gali surasti savo nišą darbinėje veikloje. Yra žinomi labai sėkmingi profesinės reabilitacijos atvejai, kai pacientai dirba reklamos agentūrose, jie dirba kūrybinį darbą, meninėse įmonėse. Tačiau labai svarbu, kad tokie pacientai nebūtų darbo vietose apmokomi kažkokių profesijų ir tiesiog paleidžiami į taip vadinamą laisvą rinką, o jau laisvos rinkos ekspertai sako, kad laisva rinka atsirinks. Žinoma, kad laisva rinka rinksis sveikuosius. Čia reikalingas būtent visuomenės dėmesys pažeidžiamoms grupėms. Švietimo programos, kurios buvo vykdytos Didžiojoje Britanijoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, davė gerų rezultatų, sumažino socialinę atskirtį. Tačiau tai buvo pasiekta tokiu būdu, kai pacientai patys pasakojo apie savo patyrimą, dažniausiai neigiamą patirtį su visuomenės nariais. Girdėdami tokią autentišką istoriją visuomenės nariai keisdavo savo nuostatas ir elgesį. Įdomu tai, kad tokia programa savo poveikį daro tik metus. Vėliau tos nuostatos visuomenėje vėl tampa gajos, vėl pradedama stigmatizuoti. Tad išvada yra tokia, kad reikia nuolatinio žmonių švietimo, kuris atkreiptų dėmesį ir teiktų pagalbą asmenims, turintiems psichikos sutrikimų. Kitas dalykas - kitoniškumo priėmimas ir žmonių su negalia integracija turėtų būti skatinama jau nuo mažų dienų: darželiuose, mokyklose šie žmonės turėtų turėti savo vietą.

Gyvenimo kokybės tyrimai ir prognozė

Šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybės tyrimai yra svarbūs identifikuojant problemines asmens funkcionavimo sritis, kuriant psichosocialinės reabilitacijos programas, paremtas abipusiu vertinimu. Vienas tyrimas, kurio tikslas buvo nustatyti santykį su subjektyviu šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybės vertinimu ir socialiniu darbu, parodė, kad šizofrenija sergantys asmenys savo gyvenimo kokybę vertina, kaip labai priimtiną. Jiems yra vienodai svarbios buvimo, priklausymo ir tapimo gyvenimo kokybės sritys. Tačiau šizofrenija sergantys asmenys yra tik iš dalies jomis patenkinti. Nustatytas ryšys tarp šizofrenija sergančių asmenų gyvenimo kokybės ir kontrolės bei turimų galimybių. Šizofrenija sergantys asmenys tik iš dalies kontroliuoja savo gyvenimą ir galimybes rinktis ką nors keičiant jame. Šizofrenija yra lėtinė psichikos liga, tačiau tinkamai gydant galima reikšmingai sumažinti jos simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą. Nors liga dažnai siejama su sunkiomis psichozėmis ir hospitalizacija, daugeliui pacientų šiuolaikinė medicina leidžia suvaldyti simptomus ir integruotis į visuomenę.

Apie 30 proc. pacientų, laikydamiesi gydymo plano, gali gyventi gana normalų gyvenimą, dirbti, kurti šeimą ir palaikyti socialinius ryšius. Dar apie 40 proc. pacientų patiria pakartotinius epizodus, bet su gydymo pagalba sugeba prisitaikyti prie visuomenės. Šizofrenija nėra nuosprendis - su tinkamu gydymu ir pagalba galima su ja gyventi. Nors liga gali kelti didelių iššūkių, pacientai, kurie laikosi gydymo plano, dažnai sugeba prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo ir netgi siekti profesinių bei asmeninių tikslų. Vilnius universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos docentas dr. A. Germanavičius tvirtina, kad daugelis sergančiųjų šizofrenija gali surasti savo nišą darbo rinkoje ir gyventi kokybišką gyvenimą.

tags: #paranoidine #sizofrenija #socialines #globos #istaiga

• viskas, ką reikia žinoti apie alergiją kiaušiniams
• Kaip lavinti keturmetį: idėjos žaidimams
• Išsamus gidas apie kūdikių buteliukus
• Sužinokite apie vaiko teisių apsaugos iššūkius ir galimybes
• Priežiūra nėštumo metu: strijų kremas