Kaip atpažinti nėštumo požymius ir įvertinti riziką

„Ar gali būti, kad laukiuosi?“ Šis klausimas anksčiau ar vėliau iškyla daugeliui moterų - kai mėnesinės vėluoja, kūnas ima siųsti neįprastus signalus arba tiesiog užplūsta vidinė nuojauta. Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kuris nuo pat pirmųjų dienų sukelia daugybę pokyčių organizme. Vos tik įvykus apvaisinimui, moters kūnas pradeda ruoštis naujos gyvybės išnešiojimui. Aktyvuojasi hormonų veikla, keičiasi fiziologiniai procesai ir organizmo poreikiai.

Kai kurios moterys nėštumą pajunta vos po kelių dienų nuo apvaisinimo, kitos - tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Kiekvienas organizmas unikalus, tačiau yra tam tikrų požymių, kurie gali padėti atpažinti, ar prasidėjo šis ypatingas gyvenimo etapas. Labai svarbu atpažinti pirmuosius nėštumo simptomus, nes ankstyvas jų pastebėjimas leidžia greičiau pasirūpinti tinkama sveikatos priežiūra, koreguoti gyvenimo būdą, mitybą bei pasirengti besikeičiantiems organizmo poreikiams.

Kiekviena moteris šiuos ankstyvuosius nėštumo požymius patiria skirtingai. Kai kurios jaučia beveik visus simptomus jau pirmomis savaitėmis, kitos nepatiria nieko neįprasto. Svarbu nepamiršti, kad moterys, jau turėjusios nėštumo patirties, dažnai greičiau atpažįsta šiuos ženklus. Jei tai pirmas nėštumas, kūno siunčiami signalai gali pasirodyti neaiškūs. Hormonų pokyčiai kūne prasideda iškart po apvaisinimo, bet juntamus simptomus sukelia tik pakankamai pakilus hCG (žmogaus chorioninio gonadotropino) ir progesterono lygiui. Tai paprastai nutinka 2-4 savaites po apvaisinimo, t. y. pirmą ir antrą savaitę jokių nėštumo požymių dar nėra, nes nėštumo savaitės skaičiuojamos nuo paskutinių mėnesinių pradžios, o apvaisinimas įvyksta tik antros savaitės pabaigoje.

Ankstyvieji nėštumo požymiai: Kūno siunčiami signalai

Nėštumas - tai laikas, kai moters organizme įvyksta dideli hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai, sukeliantys įvairius simptomus. Pirmieji nėštumo požymiai gali pasireikšti jau po 1-2 savaičių nuo apvaisinimo, tačiau dažniausiai jie tampa ryškesni apie 4-6 nėštumo savaitę, kai organizme pradeda intensyviai kilti nėštumo hormonai, HCG ir progesterono lygis.

Mėnesinių vėlavimas

Vienas iš pirmųjų ir dažniausių ženklų - mėnesinių vėlavimas. Jei menstruacijų ciklas anksčiau buvo reguliarus, tačiau šįkart jos neprasideda laiku, tai gali reikšti, kad pastojote. Reguliaraus ciklo sutrikimas yra patikimiausias ankstyvas ženklas. Įvykus apvaisinimui, organizmas pradeda gaminti hormonus, kurie sustabdo ovuliaciją ir neleidžia pasišalinti gimdos gleivinei. Tačiau verta prisiminti, kad vėluojančios mėnesinės ne visada reiškia nėštumą, jos gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.

Implantacinis kraujavimas

Kai kurioms moterims ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti implantacinis kraujavimas - silpnas, trumpalaikis kraujavimas, atsirandantis, kai apvaisinta kiaušialąstė įsitvirtina gimdos gleivinėje. Implantacija įprastai įvyksta maždaug po 10 dienų nuo apvaisinimo, t.y. apie 4 nėštumo savaitę. Kraujavimas dažniausiai atrodo kaip keli kraujo lašeliai arba rusvos, rausvos ar rudai raudonos išskyros iš makšties. Implantacinis kraujavimas paprastai trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų, o retais atvejais gali užsitęsti iki savaitės - dviejų. Svarbu žinoti, kad tai yra normalus reiškinys, dėl kurio nerimauti neverta.

Krūtų jautrumas ir padidėjimas

Kitas labai dažnas simptomas - krūtų jautrumas ir padidėjimas. Praėjus maždaug 3 savaitėms po apvaisinimo, dėl hormonų pokyčių krūtys gali tapti skausmingos, pilnesnės ar pastebimai didesnės, o speneliai - tamsesni ir ypač jautrūs prisilietimui. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu krūtys gali tapti ypač jautrios, patinusios ar net skausmingos. Taip pat dažnai pastebima, kad krūtys tampa didesnės, o įprasta liemenėlė ima spausti ar tampa nepatogi. Kaip ir daugelis kitų nėštumo simptomų, šie pokyčiai susiję su stipriu hormonų šuoliu. Krūtų jautrumas dažniausiai yra laikinas.

Pykinimas ir vėmimas („Rytinis pykinimas“)

Daugeliui moterų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu pasireiškia pykinimas ir vėmimas, dar vadinami „rytiniu pykinimu“. Nors šis pojūtis dažniausiai pasireiškia rytais, jis gali užklupti bet kuriuo paros metu - tiek dieną, tiek vakare, tiek naktį. Pykinimą dažniausiai sukelia padidėjęs nėštumo hormono hCG lygis ir padidėjęs jautrumas kvapams. Pykinimas gali prasidėti jau nuo antros nėštumo savaitės. Ne visos moterys jį patiria, o jo intensyvumas gali labai skirtis. Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus.

Nors pykinimas nėštumo metu yra dažnas ir laikomas normaliu reiškiniu, jis gali tapti problema, jei sukelia dehidrataciją. Jei dėl stipraus pykinimo nepavyksta išlaikyti maisto ar skysčių, gali būti, kad tai - hiperemezė (Hyperemesis gravidarum), sunki nėštumo komplikacija.

Nuovargis ir mieguistumas

Kitas dažnas požymis - staigus nuovargis. Organizmas pradeda gaminti daugiau progesterono, kurio kiekis sparčiai auga. Progesteronas atpalaiduoja raumenis ir ruošia kūną nėštumui, todėl nėščiosios dažnai jaučiasi pavargusios net po pakankamai ilgo miego. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu daugelis moterų jaučiasi itin pavargusios. Kaip ir daugelis kitų ankstyvų nėštumo simptomų, nuovargis dažniausiai sumažėja antrąjį trimestrą (po 13 nėštumo savaitės).

Dažnas šlapinimasis

Nėščiosioms gali pasireikšti dažnesnis šlapinimasis, nes auganti gimda spaudžia šlapimo pūslę, o organizmas gamina daugiau skysčių. Padidėjęs skysčių kiekis ir auganti gimda pradeda spausti šlapimo pūslę jau pirmaisiais mėnesiais. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, dar net neprasidėjus mėnesinėms, vienas iš ankstyvųjų nėštumo požymių gali būti dažnesnis šlapinimasis. Tai lemia padidėjęs kraujo tūris organizme - nėštumo metu kraujotaka sustiprėja, o inkstai intensyviau filtruoja kraują ir šalina susidariusias atliekas su šlapimu. Taip pat nėštumo metu organizme vyksta pokyčiai, sudarantys idealias sąlygas vaisiaus augimui, tačiau mažiau palankūs šlapimo pūslės kontrolei. Kadangi gimda yra visai šalia šlapimo pūslės, augant vaisiui, šlapimo pūslė suspaudžiama ir tampa mažiau talpi. Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos.

Skonio ir kvapų pokyčiai

Daugelis moterų taip pat pastebi skonio ir kvapų pokyčius. Staiga gali pradėti erzinti anksčiau mėgti maisto produktai, atsirasti stiprus potraukis tam tikram maistui arba, atvirkščiai, nepaaiškinamas pasibjaurėjimas tam tikrais kvapais. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu santykis su maistu dažnai pasikeičia - tai visiškai natūralu. Kai kurios moterys pradeda jausti stiprų potraukį tam tikriems produktams, pavyzdžiui, saldumynams, vaisiams ar net specifiniams patiekalams. Tačiau kartu gali atsirasti ir maisto netoleravimas - patiekalai ar kvapai, kurie anksčiau buvo mėgstami, staiga ima erzinti ar net sukelia šleikštulį.

Nėra iki galo aišku, kodėl taip vyksta, tačiau manoma, kad tam įtakos turi nėštumo hormonai - jie gali sustiprinti uoslę ir skonio pojūtį, todėl kai kurie kvapai ar skoniai tampa nepakeliami, o kiti - ypač geidžiami. Taip pat manoma, jog tam tikri maisto potraukiai gali būti natūrali organizmo reakcija į maistinių medžiagų trūkumą.

Nuotaikų svyravimai

Hormonai veikia ir emocinę būseną - kai kurios nėščiosios jaučia emocinius pokyčius, nuo džiaugsmo iki staigaus liūdesio ar nerimo. Nėštumo pradžioje daugelis patiria staigius nuotaikų pokyčius - vieną akimirką norisi juoktis, o kitą jau kaupiasi ašaros. Ženkliai pasikeitę hormonų lygiai gali paveikti ir neurotransmiterius - tai cheminės medžiagos smegenyse, atsakingos už nuotaikos reguliavimą. Nuotaikų svyravimai dažniausiai pasireiškia pirmajame trimestre, ypač tarp 6-10 nėštumo savaitės, kai organizmas intensyviai prisitaiko prie naujos būklės.

Kiti mažiau paplitę ankstyvieji požymiai

• Bazinė kūno temperatūra: Jei kas rytą reguliariai matuojatės temperatūrą, pastebėsite, kad po ovuliacijos ji pakyla keliais dešimtaisiais laipsnio ir išlieka aukšta.
• Vidurių užkietėjimas: Progesteronas atpalaiduoja žarnyno raumenis, todėl tuštinimasis tampa ne toks sklandus jau savaitę prieš numatomas mėnesines.
• Padidėjęs seilėtekis: Tai retas, bet medicinoje aprašytas simptomas, ypač moterims, kurias vargina stiprus pykinimas.
• Nosies užgulimas: Padidėjęs kraujo tūris ir hormonai gali sukelti nosies gleivinės patinimą.
• Tempimo pojūtis pilvo apačioje: Gimdos raiščiai pradeda temptis, nes gimda auga. Ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali pasireikšti nestiprūs, į mėnesinių skausmus panašūs spazmai ar tempimo pojūtis pilvo apačioje.
• Metalinis skonis burnoje: Kai kurios moterys jaučia nemalonų metalo poskonį, kurį sukelia estrogeno ir progesterono pokyčiai.
• Odos pokyčiai: Gali atsirasti spuogų arba, atvirkščiai, oda ima švytėti.
• Patamsėję išoriniai lytiniai organai: Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę.
• Gausios makšties išskyros: Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja.
• Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas.

Šie požymiai patys savaime nereiškia nėštumo. Retais atvejais moterys pastebi net sapnų pokyčius, stipresnį alkio jausmą arba neįprastą troškimą valgyti produktus, kurių anksčiau nemėgo. Kai kurios moterys tvirtina, kad nėštumą pirmiausia pajuto intuityviai, dar prieš atsirandant konkretiems kūno požymiams.

Nėštumo simptomai ar PMS: Kaip atskirti?

Problema ta, kad dauguma ankstyvųjų nėštumo požymių yra labai panašūs į priešmenstruacinius simptomus (PMS). Hormonai veikia abiem atvejais, todėl šiuos du dalykus supainioti labai lengva. Tačiau yra tam tikrų skirtumų, kurie gali padėti atskirti šias dvi būsenas:

Jei abejojate, patikimiausia yra palaukti kelias dienas po numatomos mėnesinių datos ir atlikti testą.

Nėštumo patvirtinimas: Testai ir medicininė diagnostika

Kai tik atsiranda pirmieji įtarimai apie galimą nėštumą, dažniausiai kyla klausimas - kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatas būtų patikimas? O daugelis moterų nekantrauja kuo greičiau sužinoti atsakymą, tad tokiu atveju galima atlikti ankstyvą nėštumo testą.

Nėštumo testai namuose

Geriausias laikas nėštumo testui - praėjus bent vienai dienai po praleistų mėnesinių arba praėjus bent porai savaičių po lytinių santykių. Patikimiausia nėštumą patvirtinti atlikus nėštumo testą bent dieną po praleistų mėnesinių. Nėštumo testas dažniausiai atliekamas nuo pirmos praleistų mėnesinių dienos. Testų jautrumas matuojamas IU/l - kuo šis rodiklis mažesnis, tuo testas jautresnis ir gali nustatyti nėštumą anksčiau.

Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Tokiu itin jautriu testu galima nustatyti nėštumą net 5-7 dienas iki numatomo ciklo pradžios. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją, nes naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Net ir teisingai atliktas testas gali parodyti klaidingą rezultatą.

Dažniausiai klaidingas neigiamas atsakymas gaunamas, jei testas atliekamas per anksti arba hCG lygis dar nepakankamai aukštas. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai.

Kraujo tyrimas (beta hCG)

Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. Kraujo tyrimas (beta hCG) yra tiksliausias nėštumo nustatymo būdas. Jis gali aptikti nėštumą jau 6-8 dienas po apvaisinimo ir parodyti tikslią hormono koncentraciją. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo).

Ultragarsinis tyrimas ir ginekologinė apžiūra

Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją. Ginekologinės apžiūros metu, gydytojas akušeris-ginekologas pagal gimdos formos, dydžio ir konsistencijos pokyčius gali įtarti, kad moteris yra nėščia - nėštumo pradžioje gimda suminkštėja, būna netaisyklingos formos (nes išsigaubia kiaušinėlio implantacijos vieta), didėja. Pirmasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę - tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsine patikra. Per jį atliekamas ultragarsinis tyrimas, kuris patvirtina, kad vaisius yra gimdoje ir ar širdis plaka. Nustatoma preliminari gimdymo data.

Nėštumo priežiūra: Kada kreiptis į gydytoją ir ką žinoti?

Sužinojus apie nėštumą ar įtariant, kad laukiatės, svarbu ne tik atlikti testą, bet ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Nėštumas - tai ne tik gražus, bet ir atsakingas laikotarpis, todėl gydytojo konsultacija padeda užtikrinti sklandžią nėštumo eigą ir išvengti galimų komplikacijų.

Jei atlikote nėštumo testą ir atsakymas yra teigiamas - tai ženklas kreiptis į gydytoją. Pirmasis žingsnis yra registracija pas ginekologą. Gydytojas patvirtins nėštumą ultragarsu, paskirs reikiamus tyrimus ir sudarys priežiūros planą. Pirmąją konsultaciją pas ginekologą rekomenduojama planuoti iki 12 nėštumo savaitės. Jos metu:

• Patvirtinamas nėštumas ultragarsu.
• Atliekami būtini kraujo ir šlapimo tyrimai.
• Nustatoma numatoma gimdymo data.
• Įvertinama nėščiosios sveikatos būklė ir skiriamos rekomendacijos dėl mitybos, vitaminų vartojimo bei gyvenimo būdo.

Specialisto priežiūra nuo pat pradžių padeda sumažinti nerimą ir užtikrina, kad tiek mama, tiek vaisius bus tinkamai prižiūrimi. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.

Reguliarūs vizitai leidžia stebėti nėštumo eigą, užtikrinti kūdikio sveikatą ir laiku pastebėti galimus pavojus. Nėštumo metu kūnas patiria daugybę pokyčių, todėl svarbu pasikliauti ne tik savo intuicija, bet ir pasinaudoti gydytojų pagalba.

Simptomai, reikalaujantys neatidėliotinos medicininės pagalbos

Nors daugelis nėštumo simptomų yra normalūs, tam tikri požymiai gali signalizuoti apie komplikacijas. Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

• Stiprus pilvo skausmas ar kraujavimas - gali rodyti negimdinį nėštumą ar gresiantį persileidimą. Šie simptomai gali rodyti negimdinį nėštumą, gresiantį persileidimą ar infekciją.
• Staigus patinimas, stiprūs galvos skausmai, regėjimo sutrikimai - gali būti preeklampsijos požymiai, kurie gali kelti pavojų tiek motinai, tiek kūdikiui.
• Aštrus skausmas šlapinantis, karščiavimas - gali rodyti šlapimo takų infekciją, kuri nėštumo metu gali sukelti komplikacijų.
• Sumažėję vaisiaus judesiai (vėlesniu nėštumo laikotarpiu) - gali būti ženklas, kad kūdikiui trūksta deguonies ar maistinių medžiagų.

Nedelskite, net jei nesate tikros dėl nėštumo. Ypač svarbu nedelsti, jei moteris yra vyresnė nei 35 metų arba turi padidintos rizikos nėštumo istoriją - yra patyrusi persileidimą, Cezario pjūvį ar turėjusi kitų su nėštumu susijusių komplikacijų. Taip pat verta pasitarti su gydytoju, jei vartojate vaistus nuo epilepsijos, depresijos ar kitų lėtinių ligų.

Papildai nėštumo metu: Svarbiausios maistinės medžiagos

Nėštumo metu moters organizmas patiria didelius pokyčius, todėl tinkama mityba ir svarbiausių maistinių medžiagų vartojimas yra būtini ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatai. Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais gali būti sunku gauti visų reikalingų vitaminų ir mineralų, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja vartoti tam tikrus papildus. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus, tačiau kai kurios medžiagos yra ypač svarbios:

• Folio rūgštis (vitaminas B9): Ji būtina vaisiaus nervų sistemos vystymuisi ir padeda išvengti įgimtų nervinio vamzdelio defektų (įskilo stuburo spina bifida, besmegenystės anencephalia), lūpos-gomurio nesuaugimo, širdies ydų formavimosi tikimybę. Rekomenduojama folio rūgšties dozė nėštumo metu yra 400-800 mg per dieną, o geriausia pradėti ją vartoti dar planuojant nėštumą. Moksliškai įrodyta, jog folinės rūgšties vartojimas po 0,4 mg nėštumo pradžioje iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio defektų riziką. Jeigu iki pastojimo moteris nevartojo folinės rūgšties, tai bent jau pastojusiai moteriai turi būti skiriama profilaktika foline rūgštimi pirmąjį nėštumo trimestrą (iki 12-os nėštumo savaitės). Jau nuo pat pradžių svarbu pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9).
• Geležis: Jos poreikis nėštumo metu išauga dėl padidėjusio kraujo tūrio organizme. Geležis padeda išvengti anemijos, nuovargio ir palaiko tinkamą deguonies tiekimą tiek motinos, tiek kūdikio audiniams.
• Kalcis: Būtinas vaisiaus kaulų ir dantų formavimuisi, taip pat padeda išvengti motinos kaulų tankio sumažėjimo.
• Omega-3 riebalų rūgštys: Ypač DHR (dokozaheksaeno rūgštis), kuri būtina vaisiaus smegenų ir akių vystymuisi. Omega-3 rūgščių galima gauti iš riebios žuvies (pavyzdžiui, lašišos, skumbrės), tačiau, jei jų suvartojama nepakankamai, verta vartoti žuvų taukus arba specialius papildus.
• Vitaminas D: Padeda organizmui pasisavinti kalcį ir palaiko sveiką imuninę sistemą.
• Kiti naudingi papildai: Magnis (labai svarbus vaisiaus nervinės sistemos vystymuisi), cinkas (stiprina imuninę sistemą ir dalyvauja audinių regeneracijoje) bei jodas, kuris būtinas tiek mamos skydliaukės veiklai, tiek vaisiaus skydliaukės vystymuisi.

Svarbu prisiminti, kad nėštumo metu papildus reikėtų vartoti tik pasitarus su gydytoju, nes per didelis tam tikrų medžiagų kiekis gali turėti neigiamą poveikį tiek mamai, tiek kūdikiui. Geriausia rinktis specialiai nėščiosioms skirtus multivitaminų kompleksus, kuriuose visi elementai subalansuoti pagal nėštumo poreikius. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų, nes specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota.

Nėštumo eiga savaitėmis: Vaisiaus vystymasis ir motinos pokyčiai

Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių, skaičiuojant nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Šis laikotarpis dalijamas į tris trimestrus, kurių metu moters kūnas ir vaisius patiria didžiulius pokyčius.

Pirmasis trimestras (1-12 savaitės)

Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei, atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm, tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.

Nuo šeštos savaitės simptomai tik stiprėja. Pykinimas gali tapti kasdienybe, o nuovargis kai kurioms moterims verčia keisti dienos planą. Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos. Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje: mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.

Antrasis trimestras (13-26 savaitės)

Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti. Vis dėl to vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irgi po truputį turi mažėti.

Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius. Kūno pokyčiai: šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais.

Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties. Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotarpiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius.

Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.

Trečiasis trimestras (27-40 savaitės)

27-40 savaitės - tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.

Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų. Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.

Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda. Nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių.

Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įviarios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.

Nėštumo simptomai, kurių nereikėtų painioti su tikru nėštumu

Nors nėštumo požymiai gali rodyti, kad moteris laukiasi, jie ne visada reiškia, kad moteris tikrai nėščia, nes panašius pojūčius gali sukelti stresas, hormoniniai svyravimai ar kitos sveikatos būklės. Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo.

• Psichologinis nėštumas: Taip, ir tai pasitaiko dažniau, nei galėtumėte manyti. Stresas, nerimas dėl galimo nėštumo ar stiprus troškimas pastoti gali sukelti simptomus, itin panašius į tikrus nėštumo ženklus. Tokiu atveju moters organizme pakinta hormonų balansas dėl emocinės įtampos. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui.
• Kitos sveikatos būklės: Pavyzdžiui, policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) gali sukelti mėnesinių vėlavimą, svorio pokyčius ir nuotaikų svyravimus. Skydliaukės sutrikimai taip pat paveikia nuovargį, šlapinimosi dažnumą ir kūno temperatūrą.
• Kasdienės priežastys: Nuovargis dėl miego trūkumo, pykinimas dėl streso arba krūtų maudimas dėl hormonų svyravimų prieš mėnesines.

Jei jaučiate simptomus, panašius į nėštumo, neskubėkite panikuoti. Kreipkitės į gydytoją - jei testai nuolat neigiami, bet simptomai kartojasi, specialistas padės nustatyti tikrąją priežastį ir pasiūlys tinkamą pagalbą. Nėštumo požymiai kiekvienai moteriai pasireiškia skirtingu laiku ir intensyvumu, todėl universalaus recepto nėra. Kiekvienas nėštumas yra individualus, ir pasikliauti savo nuojauta bei kreiptis specialisto pagalbos yra protingiausias sprendimas.

tags: #paramos #vaikams #centro #paskaita #kaip #ivertinti

• Indelių kūdikiams pasirinkimas
• Pastojimas su viena kiaušide
• Suprasti vaisingumo laikotarpį
• Lietuvos kultūros atašė JAV Graina Michnevičiūtė
• Apie aktyvias dalyves vaikų sveikatos stiprinimo srityje