Paprikų auginimas - tai malonus procesas, tačiau reikalaujantis kruopštumo ir žinių. Norint džiaugtis gausiu derliumi, svarbu tinkamai paruošti dirvą, pasirinkti tinkamą laiką sodinimui ir užtikrinti augalams reikiamas sąlygas. Paprikos užkariavo daržininkų širdis ne tik dėl savo skonio, bet ir dėl universalaus panaudojimo virtuvėje bei galimybės pasiruošti atsargų žiemai.
Paprikos - tai šilumą mėgstantys augalai, todėl joms geriausia rinktis saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą. Jei auginsite atvirame grunte, verta pasirinkti vietą, kurioje dienos metu augalai gaus daug saulės šviesos, o esant stipriems vėjams - juos pridengti užtvaromis ar kitais augalais. Pavėsyje augalai skursta.
Paprikoms reikalinga puri, derlinga, daug humuso turinti dirva. Dirvožemis šiltnamyje turi būti gerai paruoštas. Paprikos mėgsta purią ir gerai pralaidžią dirvą. Prieš sodinimą įsitikinkite, kad dirvožemis yra derlingas ir turi gerą drenažą. Prieš sodinimą dirvą verta pagerinti, įterpiant komposto, gerai perpuvusio mėšlo arba biohumuso - tai padės praturtinti ją reikalingomis maisto medžiagomis ir skatins stiprių šaknų augimą. Į gruntą įterpiama gerai perpuvusio komposto - 20-30 kg/m². Šviežias mėšlas paprikoms netinka. Optimalus grunto rūgštumas pH - 6,0-6,6.
Paprikų auginimo laikas ilgas, siekiantis 130-170 dienų ar daugiau, todėl jas sėti reikia gana anksti.
Paprikų sėjos laikas priklauso nuo veislės bei augimo sąlygų - ar jos bus auginamos šiltnamyje, ar atvirame grunte. Paprastai sėklos sėjamos nuo sausio iki kovo mėnesio: ankstyvam šiltnamio derliui sėją galima pradėti jau sausio viduryje, o planuojant sodinti į atvirą gruntą - vasario ar net kovo pradžioje. Šildomuose šiltnamiuose auginamų paprikų sėją galima pradėti netgi sausio mėnesį ir tęsti ją iki vasario vidurio.
Paprikų sėklos dygsta 7-21 dieną, priklausomai nuo temperatūros ir drėgmės. Optimali dygimo temperatūra yra +25-28 °C - tokiomis sąlygomis daigai pasirodo greičiau ir tolygiau. Žemesnėje temperatūroje procesas gali užtrukti ilgiau, o netolygus drėgmės paskirstymas gali lemti prastesnį sėklų sudygimą. Kol sudygs, laikykite 20-30º C temperatūroje, galite pridengti plėvele.
Paprikų daiginimas prasideda nuo sėklų sėjos į šiltą ir drėgną dirvą (pasodinus paprikas vazonėlyje, namuose). Paprikų sėklas geriau sėkite tiesiai į plastikinius ar durpinius vazonėlius, nes paprikos nemėgsta bet kokio šaknų judinimo, todėl jų rekomenduojama nepikiuoti. Paprikų daiginimas prasideda nuo sėklos pasėjimo 1-1,5 cm gylyje į nedidelius vazonėlius arba sėklų lovelius su skyreliais, pripildytus drėgnu daigų kompostu. Sėklas po vieną įterpkite 0,5-1,5 cm gylyje. Pasėjus vazonėlius uždenkite plėvele, kurią kol sudygs kaskart nuimkite trumpam - pravėdinkite.
Sėkite nuo vasario vidurio iki kovo pirmojo dešimtadienio. Dėžutes prieš sėją dezinfekuokite, nuplikykite verdančiu vandeniu ar nuplaukite tamsiu kalio permanganato tirpalu. Kalio permanganato tirpale 6 valandas dezinfekuotas sėklas sėkite kas 0,5 cm, tarp eilučių palikdami 3 cm tarpus.
Paprikų daigai iškyla per 7-14 dienų, priklausomai nuo oro temperatūros ir drėgmės kiekio. Paprikų dygsta ilgai (net 25 dienas) ir nevienodai.

Paprikų pikiavimas reikalingas, kai juos reikia persodinti į didesnius vazonus, kad jie turėtų pakankamai vietos augti ir vystytis. Labiausiai vietos reikia paprikų šaknims.
Sudygusį pasėlį savaitę palaikykite žemesnėje temperatūroje (dieną - 13-16º C, naktį - 8-10º C) - daigai užaugs stipresni, neištįs, turės geresnę šaknų sistemą. Vėliau tinka šilta, šviesi vieta. Kai išaugs du tikrieji lapeliai, išpikuokite. Tarp daigų palikite 8-10 cm, tarp eilučių - 10-12 cm tarpus. Pavėluotai išpikuotų augalų kokybė pablogėja.
Kai daigai pasiekia maždaug 10-15 cm aukštį ir turi bent du lapelius, jie yra pasiruošę būti persodinti į šiltnamį. Atsargiai išimkite paprikų daigus iš vazonėlio, laikydami stiebą ir šaknis. Nepažeiskite šaknų, nes jos yra labai jautrios.
Kai daigas turės 2 pirmuosius tikruosius lapelius, pikiuokite. Tarp daigų palikite 8-10 cm, tarp eilučių - 10-12 cm tarpus. Pavėluotai išpikuotų augalų kokybė pablogėja. Kai išaugs 9-12 lapelių, susidaro žiedas, kurį reikia pašalinti, nes kitaip derlius bus ankstyvas, blogiau formuosis lapai. Visas atšakas žemiau žiedo pašalinkite.
Paprikų vegetacijos laikas ilgas, siekiantis 130-170 dienų ar daugiau, todėl jas sėti reikia gana anksti. Paprikas sėkite nuo vasario vidurio iki kovo pirmojo dešimtadienio.
Į nešildomus šiltnamius daigus galima persodinti, kai ten oro temperatūra nenukrenta žemiau negu 13 °C. Į nešildomus šiltnamius paprikos sodinamos gegužės antroje pusėje, į šildomus - balandžio pabaigoje, o lauke - gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Paprikos turi būti sodinamos tik tada, kai praėjusios šalnos ir dirva yra tinkamai sušilus.
Paprikų daigų perkelimas iš vazonėlio į šiltnamį yra svarbus etapas, kad augalai galėtų toliau augti. Prieš perkeliant paprikų daigus, pasirūpinkite, kad šiltnamio temperatūra būtų tinkama. Paprikos mėgsta šiltą aplinką, todėl šiltnamyje turi būti bent 15-18°C temperatūra. Pasirinkite šiltnamio vietą, kur paprikos gaus pakankamai šviesos. Geriausia, kad jos būtų saulėtoje vietoje, nes paprikos mėgsta saulę ir nuolatinę šilumą.
Du mėnesius namuose augintus paprikų daigus galima persodinti į atvirą gruntą darže nuo gegužės pabaigos iki birželio vidurio. Oras turi sušilti bent iki +18º C, o dar geriau - iki +22-25º C. Patyrę augintojai pataria neskubėti ir sulaukti kuo šiltesnių orų paprikų sodinimui.
Sodinant paprikas į žemę, svarbu pasirinkti saulėtą ir šiltą vietą. Paprikas rekomenduojama sodinti apie 30-45 cm atstumu viena nuo kitos, priklausomai nuo veislės. Kad derlius būtų gausus ir sveikas svarbu užtikrinti tinkamus sodinimo atstumus. Per tankiai pasodinti augalai konkuruos dėl šviesos, maistinių medžiagų ir oro cirkuliacijos, todėl gali prasčiau augti ir būti labiau pažeidžiami ligų. Optimalus atstumas tarp augalų turėtų būti 30-40 cm - tai suteiks jiems pakankamai vietos plėstis ir užtikrins geresnį saulės pasiskirstymą visiems augalo elementams. Tarp eilių rekomenduojama palikti 50-60 cm tarpą, kad būtų patogu prieiti prie augalų priežiūros metu: laistant, tręšiant ar atliekant ravėjimą.
Sodindami paprikų daigus į žemę, įsitikinkite, kad jie bus sodinami tuo pačiu gyliu, kokiu jie augo vazonėliuose. Tradicinis paprikų sodinimo atstumas lysvėje - 45-50 cm viena nuo kitos. Paprikų krūmai mėgsta erdvumą, jiems reikia daugiau vietos augti, kad neužstotų vieni kitų. Rekomenduojama sodinti paprikas į žemę kartu su organinėmis durpinėmis daigyklomis-puodeliais. Paprikų šaknims nepatinka, kai jas pernelyg judina. Pasodinus paprikas jas užkasame žemėmis iki pirmo lapo.
Jei sodinate paprikas šiltnamyje, svarbu atsižvelgti į jo dydį ir vėdinimo galimybes - per tankiai augantys augalai gali sukurti drėgną mikroklimatą, skatinantį grybelinių ligų plitimą.

Paprikų auginimas reikalauja kruopštumo, tačiau laikantis šių paprastų taisyklių, galima pasiekti puikių rezultatų tiek šiltnamyje, tiek lauke.
Paprikų auginimui, būtina užtikrinti tinkamą laistymą. Paprikos mėgsta nuosaikų, bet reguliarų laistymą - jos netoleruoja nei perdžiūvusios, nei permirkusios dirvos. Geriausia laistyti šiltu, nusistovėjusiu vandeniu ryte arba vakare, kad drėgmė nespėtų per greitai išgaruoti. Karštomis dienomis rekomenduojama laistyti dažniau, tačiau svarbu stebėti, kad nebūtų perteklinės drėgmės, kuri gali sukelti šaknų puvinį. Laistykite paprikas rytais ir stenkitės, kad vanduo nepatektų ant lapų, nes tai gali sukelti grybelines ligas.
Prieš žydėjimą laistykite 1 kartą per savaitę, o karštu oru - 2 kartus per savaitę. Laistymo norma - iki 12 litrų vienam kv. metrui. Žydėjimo ir vaisių užuomazgų metu laistykite 2-3 kartus per savaitę. Tuo pačiu metu laistoma iki 14 litrų 1 m². Žydinčios ir derančios paprikos dažnai laistomos, per parą - 2-5 l/m² vandens.
Laistant paprikas vanduo visada turi būti šiltas: paprikos yra labai jautrios, dėl šalto vandens jų lapai susisuka ir jos gali visai nustoti augti. Pirmąsias 5-6 dienas po pasodinimo palaikykite dirvą drėgną, o vėliau neleiskite jai išdžiūti - paprikos mėgsta drėgmę ir blogai reaguoja į drėgmės trūkumą. Geriausia paprikas laistyti “atsistovėjusiu” vandeniu arba lietaus vandeniu. Optimali vandens temperatūra laistymui - nuo +24 °C iki +26 °C.
Paprikų tręšimas - taip pat labai svarbus etapas. Paprikų tręšimas, taip pat labai svarbus etapas, norint valgyti skanias daržoves, tad paties augimo pradžioje, naudokite azoto turinčias trąšas, kurios skatins stiprių lapų ir stiebų vystymąsi. Prieš žydėjimą ir vaisių formavimąsi - geriausia rinktis fosforo ir kalio turinčias trąšas, kurios padeda augalui sukaupti energiją vaisiams brandinti.
Žydinčios ir derančios paprikos tręšiamos kas 2-3 savaites. Trąšų gali būti įmaišoma į žemę paprikas sodinant arba papildomai kelis kartus patręšiama. Žydinčios ir derančios paprikos tręšiamos du-tris kartus mažesnėmis trąšų normomis, kas 2-3 savaitės.
Maitindami augalą per lapus kartu naudokite paviršiaus aktyviąją medžiagą LIP TOP, kuri pagerins mikroelementinių trąšų, bei kitų augalų priežiūrai skirtų produktų efektyvumą, pasisavinimą bei padengimą ant augalo.
Paprikų genėjimas yra svarbi dalis, norint paskatinti gerą vaisių augimą. Kai augalai pasiekia maždaug 30 cm aukštį, rekomenduojama nukirpti pagrindinį stiebą, kad jis pradėtų šakotis ir auginti dar daugiau šoninių ūglių.
Paprika pradedama genėti praėjus 20-30 dienų po daigų sodinimo. Pradžioje leidžiama augti 3 stiebams, jie pririšami špagatu. Likus 40 dienų iki augalų vegetacijos pabaigos, apie rugpjūčio pabaigą - rugsėjo pradžią, nugnybiamos viršūnės. Tada vaisiai greičiau auga ir bręsta.
Aukštaūgių veislių paprikas tvirtinkite prie atramų. Kad išvengtumėte stiebų lūžimo nuo derliaus svorio, verta įsmeigti kuoliukus ar naudoti specialias atramas, prie kurių augalai būtų švelniai pririšami.

Po persodinimo gali atsirasti kenkėjų, todėl reguliariai tikrinkite augalus ir, jei reikia, naudokite ekologiškus kenkėjų kontrolės metodus.
Jei gelsta paprikų lapai, tai gali būti požymis, kad augalui trūksta maistinių medžiagų, ypač azoto, arba jis gauna per mažai šviesos. Toks simptomas taip pat gali atsirasti, kai augalas per daug laistomas arba dirvožemis yra per sausas.
Jei dirvoje trūksta drėgmės, gėlės ir daigai gali nubyrėti, vaisiuose gali atsirasti įtrūkimų, viršūnėlės gali pūti. Paprikoms labai reikia kalio (ypač kai pradeda nokti didelis derlius).
Viršūninis vaisių puvinys - fiziologinis sutrikimas dažniausiai atsirandantis dėl kalcio trūkumo.
Dažniausios paprikų ligos:
Dažniausi paprikų kenkėjai:

Paprikas galima rinkti, kai vaisiai pasiekia norimą spalvą ir dydį. Dauguma paprikų subręsta nuo žalios iki raudonos, tačiau kai kurios veislės taip pat gali tapti geltonos, oranžinės arba violetinės. Vaisiai tampa saldesni, kai jie visiškai subręsta.
Geromis sąlygomis pirmųjų vaisių sulaukiama liepos pabaigoje. Nuskynus juos paspartinamas naujų užuomazgų vystymasis. Vis dėlto ant krūmelių visiškai sunokusios paprikos skanesnės.
Paprikų vegetacijos laikas ilgas, siekiantis 130-170 dienų ar daugiau, todėl jas sėti reikia gana anksti. Paprikos, kurios bus auginamos nešildomame šiltnamyje, sėjamos patalpoje nuo vasario vidurio iki kovo pradžios, o auginamos lauke - kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Šildomuose šiltnamiuose auginamų paprikų sėją galima pradėti netgi sausio mėnesį ir tęsti ją iki vasario vidurio.
Vaisiai skinami techninės brandos, visiškai užaugę, tamsiai žali, šviesiai žali arba geltoni.
