Globalizacija ir vertimo iššūkiai: kultūrinės atminties bei tapatybės paieškos
Globalizacija yra viena svarbiausių ir prieštaringiausių sąvokų mūsų laikų pasaulyje. Kartu su globalizacijos epocha atsivėrė ir kultūrinių eksperimentų laikmetis. Šie giminiški žodžiai-sąvokos-vyksmai - globalizacija, komunikacija, kolonizacija, integracija, transformacija, migracija - buvo iki mūsų, liks po mūsų. Jų istorija, prasidėjusi sulig pirmaisiais Europos krikštais, dramatiška ir nuolat pasipildanti nauju turiniu, kurį kiekviena epocha ir žemynas verčia į savo kalbą.
Globalizacija, manau, nesiūlo mums kultūros ar tradicijos mirties, tačiau nurodo griežtesnio ar net siauresnio kultūros apibrėžimo būtinybę. Pasaulis tampa vientisa sistema, valdoma vis subtilesnių technologijų, tačiau globalizacija taip pat sudaro sąlygas priešingam judesiui - individų, tautų, kultūrų, religijų suartėjimui, glaudesniam dialogui ir patirties (atminties) kaitai. Tai sąlygos dvasinei žmonijos vienybei realizuotis.
Vertimas kaip kultūrinis eksperimentas
Norėdami praplėsti patirtinį ir konceptualinį tarpkultūrinių mainų bei kultūrinės hibridizacijos horizontą, pasimokykime vertimo žanro. Vertimas vienaip ar kitaip yra pastanga „nusavinti“ originalą, suteikti originalui kiek galima daugiau „namų jaukumo“ bei saugiausiu keliu perkelti originalą į „namų“ kalbą. Dialogizmo kalboje pirmtakas Michailas Bachtinas teigė, jog reikšmė tampa tuo, kuo ji yra tik tada, kai susiduria ir ima bendrauti su kita, nežinoma reikšme.
Tai, kuo neabejotinai galima „apšaukti“ vertimą, yra kultūrinis eksperimentas. Ati-tinkantis vertimas neretai įkūnija ir išviešina atmintį, stigmą, kančią kaip kūrinio epochos aurą. Vertimo aktas kaip eksperimentas turi kompensuoti galimus praradimus ir tam tikra pusė tapti tikrovės testu, kuriame viena kalba ar kultūra tampa kitos garantija.
Vertėjas paaiškina, kaip veikia vertimas realiuoju laiku | WIRED
Autoriteto samprata ir individualizmas
Globalizacijos sąlygomis vyksta ne tik žmonių, bet ir autoritetų atomizacija. Šimtai autoritetų tarpusavyje konkuruoja, manipuliuodami technologiškai valdomais informacijos srautais. Šiandien žmogus yra pats sau autoritetas, ir tai yra labai gerai. Kai griūva išorinis nacionalinis ar religinis autoritetas, reikia išvengti jo pakaitalo - tūkstančių bandymų manipuliuoti mūsų paviršutiniškais protais ir emocijomis.
| Reiškinys | Poveikis visuomenei |
|---|---|
| Globalizacija | Pasaulio unifikacija ir kultūrų suartėjimas |
| Individualizmas | Vidinis laisvės ieškojimas ir atsakomybė |
| Vertimas | Kultūrinis dialogas ir reikšmių mainai |
Jeigu žmogui, atsikračiusiam visų autoritetų, pavyksta užčiuopti savo vidinę tiesą, atomizacija baigiasi - toks žmogus yra atviras kitiems žmonėms, ieško jų draugijos ir kuria bendruomenes. Tik vykstant šiam procesui, galime tikėtis autentiško tautos ir religijos atgimimo, paremto iš mūsų vidaus ateinančio autoriteto, o ne mus telkiančio tik išoriškai.
Įvairovė kaip dvasinės sveikatos pamatas
Užmačios skleisti tautų susiliejimo idėją yra akivaizdi klaida. Tai kelias į dvasinio gyvenimo nuskurdinimą ir primityvinimą, įvairovės suvienodinimą. Įvairovės esatis yra objektyvus dvasinės sveikatos pamatas, energetiškai palaikantis psichinių būsenų kaitos stabilumą - homeostazę. Įvairovės suvoktis yra emocinį aktyvumą ir dvasinį asmens tapatumą formuojantis šaltinis. Tai patikimiausias vaistas nuo nuobodulio ir banalaus suvienodėjimo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
