PAP tyrimas nėštumo metu: svarba, atlikimas ir rekomendacijos
Gimdos kaklelis - jautri vieta, reikalaujanti atidaus stebėjimo ir priežiūros. Kadangi gimdos kaklelio pokyčiai gali būti tiek įgimti, tiek įgyti, gydytojai ginekologai skatina nedelsti - gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas) profilaktiškai turi būti kasmet įrašytas kiekvienos moters kalendoriuje. Onkocitologinis PAP tyrimas, kurio metu paimtas tepinėlis tikrinamas laboratorijoje mikroskopu, leidžia rasti pakitusias ląsteles. Svarbu suvokti, kad anksti pastebėjus ikivėžinius gimdos kaklelio pokyčius yra daugybė būdų ir priemonių išsigydyti bei atsistatyti, užkertant kelią gyvybei pavojingam gimdos kaklelio vėžio vystymuisi.
Gimdos kaklelio uždegimas pavojingas tuo, kad neretai nesukelia jokių aiškių simptomų, todėl moteris gali net nenutuokti apie besivystančią ligą. Tik atliktas gimdos kaklelio tyrimas leidžia diagnozuoti problemą ir laiku pradėti gydymą. Jei gimdos kaklelio uždegimas ilgai nepastebėtas ir negydomas, palaipsniui ima ryškėti nemalonūs ir sveikatai pavojingi simptomai: kraujavimas iš makšties tarp mėnesinių ar menopauzės metu, dažnas ir skausmingas šlapinimasis, skausmingi lytiniai santykiai, gausios, neretai pūlingos, nemalonaus kvapo makšties išskyros. Būtent todėl gimdos kaklelio citologinis tyrimas turėtų būti atliekamas reguliariai.
Daugelio lokalizacijų piktybiniai navikai dažniau išsivysto vyresnio amžiaus žmonėms, o beveik pusė visų susirgusiųjų gimdos kaklelio vėžiu yra 35-55 metų amžiaus moterys. Dabartinės ES šalyse (28 šalys) 2012 metais buvo nustatyta 34000 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, apie 13000 moterų nuo šios ligos mirė. Gimdos kaklelio vėžio dažnis ypač aukštas Rytų ir Pietų Europos šalyse, kurios į ES įstojo po 2003 metų; Rumunijoje ir Lietuvoje mirčių nuo šios ligos dažnis atitinkamai 10 ir 7 kartus aukštesnis nei Suomijoje ir Maltoje, kuriose šie rodikliai žemiausi ES. Šie milžiniški skirtumai visų pirma susiję su neįdiegimu ar netinkamu įdiegimu į praktiką organizuotų atrankinės patikros programų dėl gimdos kaklelio vėžio šalyse, kurios nesenai įstojo į ES.
Kas yra PAP testas?
Pap-tepinėlio testas yra paprasta procedūra, naudojama **gimdos kaklelio vėžiui ir ikivėžiniams pažeidimams** nustatyti. Taip pat žinomas kaip Pap testas arba tepinėlis, seksualiai aktyvioms moterims labai svarbu reguliariai tikrintis gimdos kaklelio sveikatą, net jei jos neturi simptomų. Pap-tepinėlio testas taip pat gali diagnozuoti virusines infekcijas, tokias kaip ŽPV, herpesas ir kitas infekcijas, tokias kaip Candida ar trichomonas. Be to, ji suteikia įžvalgų apie hormonų, ypač progesterono ir estrogeno, lygį.
PAP testas atliekamas specialiu šepetėliu. Nuo gimdos kaklelio makštinės dalies paviršiaus ir kanalo paimtas ląstelės praskiedžiamos ant objektinio stiklelio ar talpinamos į specialią skystąją terpę. Paimtas mėginys siunčiamas į patologijos laboratoriją, kur mikroskopu tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų.
Yra du PAP testo atlikimo būdai: PAP tepinėlis ant stikliuko (ląstelės paskleidžiamos ant objektinio stiklelio) ir skystosios terpės tyrimas (šepetėlis su paimta medžiaga įmetamas į specialų buteliuką su skysta terpe). Skystosios terpės tyrimas turi keletą privalumų: mėginys saugomas 1 mėnesį, todėl prireikus galima atlikti papildomus tyrimus, neimant naujo mėginio; iš skystosios terpės galima atlikti papildomus molekulinius tyrimus: nustatyti ŽPV, lytiškai plintančių infekcinių ligų sukėlėjus bei imunocitocheminį Cintec PLUS tyrimą. Skystosios terpės tyrimas turi ir kitų privalumų: tikslesni rezultatai, neinformatyvių mėginių skaičius - net 10 kartų mažesnis, platesnės papildomų tyrimų galimybės.
Kada atliekamas gimdos kaklelio tyrimas?
Gimdos kaklelio tyrimas atliekamas lytinį gyvenimą pradėjusioms moterims, mažiausiai 1 kartą per metus, ne menstruacijų metu, geriausia 10-20 menstruacinio ciklo dieną. Esant neatidėliotinam poreikiui, tyrimą galima atlikti ir kitomis menstruacinio ciklo dienomis. Geriausia PAP tyrimą atlikti ciklo viduryje.
Lietuvoje nuo 2004 metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kurios uždavinys - ištirti visas 25-59 metų amžiaus moteris ir nustatyti, kurioms iš jų yra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o tas, kurioms pokyčių bus nustatyta, pasiųsti gydytis. Taip siekiama užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui išsivystyti. Visas programos išlaidas apmoka valstybė. Pagal gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą, pasitikrinti nemokamai Lietuvoje gali visos moterys nuo 25 iki 60 metų: nuo 25 iki 35m. - kartą į 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP); nuo 35 iki 60m. - kartą į 5 metus. atliekamas gimdos kaklelio medžiagos paėmimas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimui (ŽPV).
Jei PAP testas ikinavikinių pokyčių nerodo, tyrimas pagal programą kartojamas 25-34 m. (imtinai) moterims 1 kartą kas 3 metus ir 35-59 m. (imtinai) moterims 1 kartą kas 5 metus. Jei PAP testas neinformatyvus (dėl nekokybiškai atlikto tepinėlio ar kitos priežasties tyrėjas negali duoti aiškaus atsakymo), pagal programą testą galima pakartoti dar 1 kartą per tuos pačius metus. Jei PAP testas leidžia pamatyti ikivėžinių pokyčių, kartais, siekiant juos patikslinti, moteriai pagal programą dar atliekama ir gimdos kaklelio biopsija.
Vakcina, rekomenduojama jaunoms mergaitėms ir jaunoms moterims, apsaugo nuo pagrindinių ŽPV tipų, galinčių sukelti gimdos kaklelio ikivėžinius pokyčius ir vėžį. Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos skiepijami 11 metų mergaitės ir berniukai.
Kaip pasiruošti ir kaip atliekamas tyrimas?
Kilus klausimui, ar skausmingas gimdos kaklelio tyrimas, galime užtikrinti, kad tepinėlio paėmimas yra neskausminga ir saugi, kelių minučių trukmės procedūra. Kad išvengtumėte klaidinančių rezultatų, dvi dienas prieš tyrimą susilaikykite nuo makšties praplovimo, nenaudokite makšties kremų ir neužsiimkite lytiniais santykiais. Moterys, kurioms numatytas Pap tepinėlio tyrimas, turi įsitikinti, kad joms nėra mėnesinių. Be to, likus 24 valandoms iki tyrimo jie turėtų vengti lytinių santykių, makšties praplovimo ir negydytų infekcijų ar išskyrų.
Kaip atliekamas gimdos kaklelio tyrimas? Atsargiai ir kruopščiai praplėtus gimdos kaklelį skėtikliu, smulkiu šepetėliu paimamas mažas ląstelių mėginys nuo gimdos kaklelio paviršiaus. Pap-tepinėlio tyrimas yra greita procedūra, trunkanti vos kelias sekundes. Ginekologinio apžiūros metu naudojant tepinėlį surenkamos ląstelės arba makšties išskyrus iš gimdos kaklelio ir siunčiamos į patologijos laboratoriją mikroskopiniam tyrimui. Tai neskausmingas procesas, nesukeliantis pacientui jokio diskomforto. Retai vėliau gali pasireikšti nedidelis kraujavimas arba tepimas, o tai nekelia susirūpinimo.
PAP tyrimas nėštumo metu
Gimdos kaklelio PAP tyrimas nėštumo metu yra SAUGUS. Rekomenduojama PAP tyrimą atlikti iki nėštumo/planuojant nėštumą. Nėštumo pradžioje tyrimas atliekamas, jei per pastaruosius trejus metus jis nebuvo atliktas, jei ne nėštumo metu buvo aptikta patologinių gimdos kaklelio pokyčių, apžiūros metu gimdos kaklelis atrodo pakitęs, arba individualiai atsižvelgiant į klinikinę situaciją.
Pirmąjį nėštumo trimestrą galima atlikti Pap tepinėlio testą. Gimdos kaklelio PAP tyrimą po gimdymo galima atlikti praėjus 3-6 mėnesiams po gimdymo. Norint išvengti klaidingai teigiamų/neigiamų atsakymų dėl hormoninių pokyčių, iškart po gimdymo gimdos kaklelio PAP atlikti nerekomenduojama. Jeigu nėštumo metu buvo nustatyti pokyčiai PAP tyrime, ankščiausiai atlikti PAP tyrimą galima po 6 sav. po gimdymo.
Sveikos, sakykite, ar labai pavojingas nėštumo metu yra makšties tepinėlio tyrimas, kai atsakymas rodo, kad yra kažkokia infekcija? Bet kokia infekcija nėštumo metu pavojinga ir turi būti gydoma. Reikėtų žinoti, kokia infekcija - jeigu tai kokia lytiškai plintanti liga (pvz., chlamidija ar mikoplazma), tuomet jeigu partneriai pilnai išsigydo, tai liga pati savaime atsinaujinti negali. Bet jeigu tarkim kokia E. coli ar pan.
Ką galima aptikti atliekant PAP tepinėlio testą?
Pap-smear testas leidžia aptikti nenormalias ląsteles prieš išsivystant vėžiui. Tai taip pat padeda atpažinti mieles ir tam tikras bakterines infekcijas. Be to, jis gali būti naudojamas kaip ŽPV (žmogaus papilomos viruso) atrankos testas.
Jei PAP testo rezultatai neatitinka normos, moteris siunčiama kolposkopijai. Kolposkopijos metu į makštį įvedamas makšties skėtiklis, kuris praskleidžia makšties sieneles ir leidžia lengviau pasiekti gimdos kaklelį. Gydytojas apiplauna gimdos kaklelį specialiu tirpalu, kuris leidžia lengviau pamatyti pažeistas gimdos kaklelio vietas. Kolposkopu apžiūrimas gimdos kaklelis. Jeigu gydytojas pamato atipinį gimdos kaklelio vaizdą - baltas dėmeles, darinį ar pan., atliekama biopsija. Gimdos kaklelio biopsija - tyrimas, kuris dažniausiai atliekamas kolposkopijos metu pastebėjus pažeistas gimdos kaklelio vietas. Iš pakitusios spalvos plotelio specialiu įrankiu nugnybiamas gimdos kaklelio audinio mėginys, kuris išsamiai ištiriamas mikroskopu.
Žmogaus Papilomos Virusas (ŽPV)
Dažniausiai gimdos kaklelio vėžio išsivystymas susijęs su ŽPV (žmogaus papilomos viruso) infekcija. ŽPV plačiai paplitęs virusas, perduodamas lytinių santykių metu. ŽPV yra labai paplitęs virusas, kuriuo bent kartą gyvenime užsikrečia apie 80 proc. lytiškai aktyvių žmonių. Daugeliu atvejų ŽPV pasišalina iš organizmo per 2 metus, tačiau nusilpus imuninei sistemai, jis gali įsitvirtinti gimdos kaklelyje ir sukelti pakitimus. Vyrams ŽPV mažiau pavojingas, tačiau gali sukelti gerklų vėžį.
ŽPV testo nerekomenduojama panaudoti gimdos kaklelio atrankiniams tyrimams kitaip, kaip numato atrankinė programa, nes ši infekcija labai dažnai išnyksta pati savaime, be gydymo, ypač jaunesnėms nei 30-35 metų moterims.
Gimdos Kaklelio Pakitimų Klasifikacija ir Gydymas
Gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš pakitusių gleivinės epitelinių ląstelių. Pradiniame etape ląstelės tampa atipinės, tačiau dar nėra vėžinės. Šie ikivėžiniai pokyčiai kartais išnyksta savaime, tačiau gali ir progresuoti iki 10-20 metų. Pagal Bethesda sistemą, LSIL ir HSIL pokyčiai gali būti vertinami kaip nedidelio, vidutinio ar didelio laipsnio. LSIL (Žemo laipsnio plokščiasis intraepitelinis pažeidimas): Nežymus pakitimai, dažnai praeina savaime. HSIL (Aukšto laipsnio plokščiasis intraepitelinis pažeidimas): Žymūs pokyčiai, reikalaujantys tolimesnio ištyrimo ir gydymo. ASC-US (Neapibrėžtos reikšmės atipinės plokščiosios ląstelės): Reikalingas ŽPV tyrimas.
Gydymas priklauso nuo pakitimų pobūdžio, laipsnio ir nėštumo trukmės. Ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių gydymas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant pokyčių pobūdį, nustatytą atlikus PAP testą. Naudojami įvairūs gydymo metodai, tokie kaip kriochirurgija (audinio nušaldymas), kauterizacija (elektros kilpos naudojimas) arba lazerio chirurgija. Dažniausiai pakitęs audinys šalinamas atliekant kilpinę elektrochirurginio šalinimo procedūrą ar gimdos kaklelio konizaciją.
Gimdos kaklelio konizacija - tai pakitusių ląstelių pašalinimas iš gimdos kaklelio ir tikslesnis ištyrimas, ar pakitusių ląstelių yra tik gimdos kaklelio paviršiniame sluoksnyje ar ir giliau. Apie 15-30 minučių trunkanti chirurginė procedūra atliekama vietinėje arba bendrinėje nejautroje. Pašalinta audiniai siunčiami histologiniam ištyrimui į laboratoriją. Atsakymas gaunamas po 7-10 dienų. Nėštumo metu konizacija atliekama tik išimtiniais atvejais, kai įtariamas invazinis vėžys. Konizacija gali padidinti priešlaikinio gimdymo riziką.
Prevencija ir Profilaktika
Gimdos kaklelio vėžio prevencija remiasi keliomis pagrindinėmis priemonėmis, padedančiomis sumažinti riziką ir užtikrinti ankstyvą ikivėžinių pokyčių nustatymą. Reguliarios ginekologinės patikros ir PAP testas padeda laiku nustatyti ikivėžinius pokyčius. Moterys, kurioms reguliariai atliekami PAP tyrimai, turi žymiai mažesnę gimdos kaklelio vėžio riziką.
Sveikas gyvenimo būdas taip pat svarbus. Papildomi rizikos veiksniai - rūkymas, ankstyvas lytinio gyvenimo pradėjimas, kontraceptikų vartojimas ilgesnį laiką bei daug lytinių partnerių. Subalansuota mityba, turtinga vitaminų, mineralų ir antioksidantų, yra svarbi organizmo uždegiminio atsako mažinimui. Tinkamas fizinis aktyvumas padeda palaikyti optimalų kūno svorį, gerina kraujotaką, stiprina raumenis ir mažina stresą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
