„Lietuviais esame mes gimę“: istorija, simbolika ir reikšmė
Neoficialus Mažosios Lietuvos himnas ir rimčiausias, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, pretendentas į Lietuvos himną - tai kompozitoriaus ir dirigento Stasio Šimkaus (1887-1943) daina „Lietuviais esame mes gimę“. Ji buvo sukurta ir su dedikacija „giliai gerbiamam Vydūnui“ išleista Sankt Peterburge 1912 metais. Nors melodiškai „Tautiška giesmė“ yra vyresnė, jos tekstas - senesnis, o ir eilėraščio tapsmo daina kelias yra ilgesnis.
Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Georgo Sauerweino (Jurgis Zauerveinas, 1831-1904) eilėraštis „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ pirmą kartą buvo išspausdintas laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais, o „Aušros“ kalendoriuje - 1884 metais. G. Sauerweinas, pasirašinėdamas pseudonimais Girėnas, Pilėnas, Rukšnaitis, Silvatikus ir kt., rašė lietuviškos tematikos eiles, straipsnius, knygas lietuvių kultūros klausimais. Atrodo, jog šios eilės ieškojo būdų tapti daina ir tam rinkosi simbolines datas.
Dainos raida ir populiarėjimas
Užfiksuota, jog daina pagal šias eiles buvo dainuota „Birutės“ dešimtmečio šventėje Tilžėje 1895 metų vasario 17 dieną, tačiau melodijos autorius liko nežinomas. 1896 metų vasario 16 dieną „Birutės“ šventėje vargonininko V. Nacevičiaus (1875-1943) vadovaujamas choras atliko jo šiuo tekstu sukurtą dainą. Vėliau, 1906 metais, J. Gruodžio vadovaujamas choras Mintaujoje atliko keletą dainų, o kūrinys pagal šias eiles buvo tiesiog ypatingas. Leidinyje „Lietuvių tėvynės dainos“ (Tilžė, 1911 m.) buvo publikuota Alberto Niemanno daina pagal šias eiles.
Vis dėlto išpopuliarėjo tik 1908 metais sukurta ir 1912 metais Sankt Peterburge išleista Stasio Šimkaus daina, kuri Kaune atlikta „Dainos“ draugijos koncerte 1911 metais - caro valdininkai ją laikė „blogesne net už „Marselietę“! Įkvepiantis tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ dar Nepriklausomybės išvakarėse buvo giedamas kaip himnas kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, kuria koncertą pradėdavo, o S. Šimkaus daina - užbaigdavo.
Istorinis kontekstas ir įtaka
Lietuvos respublikos himnu tapo V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ - ji buvo senesnė ir daugelio jau laikyta himnu. Tačiau jos visam laikui liko greta. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą sutrumpinus tekstą, kiek jį pakeitus bei kompozitoriui Stasiui Šimkui parašius muziką 4 balsų chorui, daina tapo populiaria lietuviška patriotine daina. S. Šimkaus sukurtos melodijos pradžia skambėdavo kaip Lietuvos radiofono šaukinys iki Lietuvos Respublikos prievartinio prijungimo prie SSRS. Atkurtosios nepriklausomybės metais šios dainos melodijos šaukiniu prasidėdavo Lietuvos Sąjūdžio laidos Lietuvos valstybinėje televizijoje bei Pirmosios radijo programos naujienų laidos.
Lentelė: Istoriniai dainos raidos etapai
| Data | Įvykis |
|---|---|
| 1879 m. | Pirmą kartą išspausdintas eilėraštis „Lietuviškoje ceitungoje“. |
| 1895 m. | Daina atliekama Tilžėje „Birutės“ dešimtmečio šventėje. |
| 1912 m. | Stasio Šimkaus sukurta daina išleidžiama Sankt Peterburge. |
| 1989 m. | Daina skamba pirmajame „Mažosios Lietuvos“ bendrijos suvažiavime. |
Tautinio tapatumo puoselėjimas
Šie žodžiai „Lietuviais esame mes gimę“ dažnai išrašomi mokyklų sienose, jie tarsi krašto gyventojų įsitikinimų išpažinimas. Tai itin aktualu pasienio regionuose, tokiuose kaip Punsko ir Seinų kraštas. Nors šios žemės istorijos vėjų buvo daug kartų nuniokotos, čia gyvenantys lietuviai nesėdėjo sudėję rankų, nesileido nutautinami, bet pradėjo ryžtingai kovoti dėl savo brangiosios kalbos, dėl lietuviškų tradicijų. Daina, kartu su lietuviškomis pamaldomis ir kultūrinio gyvenimo puoselėjimu, padėjo išsaugoti tautinę savimonę.
Mokykla šiandien yra pagrindinis gimtosios kalbos saugojimo ir ugdymo židinys. Mokykloje ne tik mokomasi, bet ir dainuojama, šokama, rengiami vaidinimai. Taip žengiama prosenelių numintais takais ir, kaip ir jie, stengiamasi išsaugoti gimtąją kalbą. Jei būtų pamiršta kalba, išnyktų ir pati tauta.
tags: #pamoka #lietuviais #esame #mes #gime
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
