Sąmoningas kvėpavimas ir savijautos gerinimas nėštumo bei gimdymo metu

Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius nepatogumus ir, svarbiausia, panagrinėsime, kaip kvėpavimo technikos gali padėti ne tik lengviau įveikti nėštumo metu kylančius iššūkius, bet ir pasiruošti sklandesniam gimdymui.

Kvėpavimo pasunkėjimas nėštumo metu

Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys. Pasunkėjęs kvėpavimas nėštumo metu yra gana dažnas reiškinys. Pagrindinė pasunkėjusio kvėpavimo priežastis yra augantis vaikelis.

Fiziologinės priežastys

• Hormonai. Nėštumo metu padaugėja hormono progesterono, kuris, be visų kitų funkcijų, lemia pagreitėjusį kvėpavimą.
• Daugiau kraujo. Nėštumo metu moters organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padvigubėja, tad širdžiai tenka atlikti dvigubai sunkesnį darbą.

Lėtinių ligų įtaka ir kada kreiptis į gydytoją

Nėštumo metu organizme vykstantys pokyčiai gali išprovokuoti įvairių lėtinių ligų, taip pat ir astmos, priepuolius. Paūmėjusi astma gali dar labiau apsunkinti kvėpavimą. Taip pat gali pasireikšti nėščiųjų kardiomiopatija. Tai paskutinį nėštumo mėnesį arba per penkis mėnesius po gimdymo pasireiškianti širdies raumens liga. Susirgus kardiomiopatija kamuoja dusulys - iš pradžių nedidelis, fizinio krūvio metu, bet vėliau jis stiprėja, pasireiškia dusulio priepuoliai. Kita reta, bet pavojinga būklė yra plaučių embolija. Plaučių embolija yra būklė, kuomet dėl plaučių kraujagyslės užsikimšimo kraujo krešuliu (trombu) sutrinka plaučių veikla.

Todėl, jei turite bent menkiausių abejonių, pasikalbėkite su jus prižiūrinčiu gydytoju apie apsunkintą kvėpavimą, dusulį.

Patarimai, palengvinantys kvėpavimą

• Vaisiaus augimo nesustabdysite, todėl nėštumo pabaigoje teks prisitaikyti ir sulėtinti tempą. Būkite realistė įvertindama, ką galite, o ko negalite padaryti. Visada klausykite savo kūno.
• Gera laikysena. Nėštumo metu pasikeičia svorio centras, pakinta laikysena, ir dėl to plaučiai dar labiau spaudžiami, tampa sunkiau kvėpuoti (tai yra ir viena iš pagrindinių nugaros skausmo nėštumo metu priežasčių).
• Sąmoningas kvėpavimas, kvėpavimo pratimai. Visuomet stenkitės kvėpuoti giliai, ramiai, mokykitės diafragminio kvėpavimo.
• Tinkama atrama sėdint, gulint.
• Kvėpavimas gaiviu, švariu oru. Nėštumo metu kvėpuoti sunkiau, todėl labai svarbu, kad įkvepiamas oras būtų kuo gaivesnis ir švaresnis. Jokių tabako dūmų!

Dažniausiai pasireiškiantys nėštumo nepatogumai ir jų valdymas

Šie nėštumo sukeliami nepatogumai yra dažniausiai pasireiškiantys, bet nebūtinai pasireikš visi iš karto.

Rėmuo

Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.

• Patarimas. Svarbu valgyti reguliariai, laikantis sveikos mitybos piramidės principų. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai. Per dieną išgerti pakankamai skysčių, daugiau vaikščioti. Vartoti daugiau augalinės ląstelienos, kad neužkietėtų viduriai. Vengti labai karšto ir šalto maisto. Taip pat, aštrių, sūrių, riebių patiekalų, užkandžių prieš miegą. Stengtis daug nesilankstyti, nekilnoti sunkių daiktų, nenešioti varžančių rūbų. Vakarienę valgyti anksčiau ir neiti gulti iškart pavalgius (1-2 val. po valgio), pasikelti galvūgalį (aukštesnė pagalvė). Nevartoti vaistų savo nuožiūra.

Pykinimas ir vėmimas

Pykina beveik iki 90 proc. nėščiųjų, o vemia apie 60 proc. Labiausiai šis diskomfortas kankina 4-12-tą nėštumo savaitėmis, dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16-tą nėštumo savaitę pykinti nustoja, o nėštumo pabaigoje gali vėl pykinti dėl to, kad gimda spaudžia skrandį.

• Patarimas. Esant jautrumui kvapams svarbu vėdinti patalpas, maisto gaminimą perduoti partneriui. Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet lėtai ir dažnai (kas 2-3 val.). Vengti aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos. Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 l per parą). Namuose ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai). Pavalgius nesilankstyti, neiti iš karto gulti (valgyti likus 2 val. iki miego), dažniau gulėti ant dešiniojo šono. Stengtis nekilnoti sunkių daiktų. Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai be staigių judesių. Daugiau būti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą. Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
• Atkreipti dėmesį. Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.

Nugaros skausmas

Nugaros skausmą nėštumo metu jaučia apie 50-80 proc. moterų. Šis diskomfortas aplanko maždaug tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras nėštumo metu apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Nėštumo metu dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.

• Patarimas. Nekilnoti sunkių daiktų, avėti ortopedinę, patogią avalynę žema pakulne. Sėdint paremti nugarą pagalve. Esant skausmui, nugarą ir strėnas galite šildyti ar masažuoti. Svarbu reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga. Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs šie būdai: Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.

Kojų tinimas ir venų išsiplėtimas

Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose. Dažniausiai tinsta pėdos. Jos gali tapti ilgesnės (padidėti puse ar net vienu batų dydžiu), platesnės. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Paskui tinimas gali keliauti aukštyn: tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Taip nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių kaupia skysčius.

• Patarimas. Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį. Truputį koreguoti mitybą: valgyti daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkus), gerti arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinktis vandenį, vengti sūraus maisto. Lengvas fizinis aktyvumas, pakankamas skysčių vartojimas. Vengti ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keisti, pagulėti ant kairio šono pakėlus kojūgalį.

Vidurių užkietėjimas ir hemorojus

Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Kai viduriai užkietėję, moteris tuštinasi mažiau nei 3 kartus per savaitę. Tuštinimosi sutrikimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.

Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti mažesnių ar didesnių mazgų. Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinimosi metu, sėdimas darbas.

• Patarimas. Esant vidurių užkietėjimui labai svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys), gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai). Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
• Patarimas dėl hemorojaus. Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi. Norint tuštintis nekentėti. Po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles. Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus. Dieną pagulinėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį. Vengti kietų kėdžių.

Dantenų kraujavimas

Dantenos nėštumo metu dėl hormonų pokyčių pasidaro jautresnės, paburksta, todėl dažniau kraujuoja.

• Patarimas. Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms. Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus. Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu. Taip dantys bus mažiau pažeisti.

Odos ir plaukų pokyčiai

Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda, nes placenta pati ima gaminti hormonus ir organizme susidaro hormonų perteklius. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines. Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų. Jie dažnesni tamsesnio gymio moterims, brunetėms. Padidėjusi hormonų koncentracija nėščiosios organizme lemia didesnį pigmentų aktyvumą ir pokyčius odoje. Gali susiformuoti antrinė areolė (areolė aplink spenelį tamsėja ir platėja) ir patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Kartais moterims patamsėja apgamai, strazdanos, turėtos pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Gali atsirasti ir naujų strazdanų, apgamų ir pigmentinių dėmių. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (vadinama melasma ar chloazma), kai ant veido simetriškai kaktos, skruostų ir smakro srityje pasireiškia įvairaus tamsumo rudos dėmės.

Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.

Nėštumo metu oda jautriau reaguoja į šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą. Gali paūmėti lėtinės ligos (seborėjinis dermatitas, žvynelinė ir kt.).

Taip pat, nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas.

• Patarimas dėl spuogų. Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
• Patarimas dėl strijų. Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
• Patarimas odos priežiūrai. Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.

Mėšlungis

Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas. Dažniausiai mėšlungis sutraukia blauzdą, šlaunį ir pėdą, bet jis gali sutraukti ir ranką, kaklą, pilvo presą ar pasireikšti akies trūkčiojimu. Skausmas trunka neilgai ir praeina savaime. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis. Ypač mažėja kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.

• Patarimas. Užklupus kojų mėšlungiui reikia stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn. Dar galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti. Taip pat, galima skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Užklupus mėšlungiui nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti. Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas, pavyzdžiui, trumpam išeiti pasivaikščioti.

Dažnas šlapinimasis

Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.

• Patarimas. Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).

Nuovargis ir energijos poreikis

Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių. Nėščiosios organizmas ruošiasi gimdymui ir laktacijai, o tai yra didelis fizinis krūvis ir energijos sąnaudos.

• Patarimas. Pamėginti eiti anksčiau miegoti. Jeigu pavyksta, numigti dienos metu. Nereikia valgyti „už du“, nes nėščios moters energijos poreikiai padidėja nedaug ir viršija nenėščios moters poreikius apie 15 proc. Didesnio energijos kiekio reikia mažesnio svorio nėščiajai, paauglei ar esant daugiavaisiam nėštumui. Taip pat, nešiojant berniuką energijos poreikis būna šiek tiek didesnis nei nešiojant mergaitę.

Nuotaikų kaita

Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka. Stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.

• Patarimas. Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų, išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.

Krūtys

Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.

• Patarimas. Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės. Rinkitės natūralų audinį, kuris leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.

Makšties terpės pokyčiai

Nėštumo metu dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė.

• Patarimas. Stenkitės nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius. Intymiai higienai naudokite specialius prausiklius (pH 3,5-5,5). Jeigu dėl išskyrų reikia nešioti įklotus, tai dažnai juos keiskite. Nesiprauskite pernelyg dažnai, nes tai taip pat turi įtakos makšties sveikatai.

Paruošiamieji sąrėmiai

Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.

• Patarimas. Pajutus pirmuosius spazmus nepanikuoti, o įvertinti, kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų. Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.

Kvėpavimo technikos gimdymui palengvinti

Kvėpavimo pratimai tinka bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Jau 2-3 mėnesių embrionas atlieka aktyvius kvėpavimo pratimus. Tačiau daugelis būsimų mamų įsitikinusios, kad pakanka ŽINOTI, kaip teisingai kvėpuoti gimdymo metu ir viskas pavyks. Tačiau tiesiog „žinoti“ nepakanka. Kvėpavimo efektyvumas pirmuoju gimdymo periodu yra ne pačiame kvėpavime, o ATSIPALAIDAVIME PER KVĖPAVIMĄ! Svarbu praktikuoti kvėpavimo pratimus likus iki gimdymo bent trims mėnesiams. Tinkamas kvėpavimas gimdymo metu sumažina nemalonius pojūčius. Jei moteris nepasiruošusi, bijo gimdymo, iškart reaguoja viso kūno - ir gimdymo takų - raumenys. Jie įsitempia. Aišku, tai padidina diskomfortą. Kvėpavimas - tik vienas iš daugelio būdų sumažinti diskomfortą. Paprastai naudojama triada: atitinkamas kvėpavimas, atitinkamų kūno vietų masažas ir dėmesio sutelkimas. Viso to galima išmokti pasiruošimo gimdymui kursuose.

Lamaze kvėpavimo technika

Lamaze kvėpavimo technika pavadinta prancūzų gydytojo akušerio Fernando Lamaze (1891-1957) garbei: jis XX a. viduryje pristatė metodiką gimdymo skausmui malšinti. Nėščioji, sukaupusi pakankamai žinių apie gimdymo eigą, žinodama, kaip elgtis tiek jai pačiai, tiek ir partneriui, gali sumažinti skausmą ar net ir visai jo išvengti. Bene svarbiausios Lamaze gimdymo metodikoje - kvėpavimo technikos. Pirmojo gimdymo etapo metu, prasidedant kiekvienam sąrėmiui, pradėkite nuo gilaus įkvėpimo. Kai sąrėmiai taps dažnesni, kvėpuokite greitai: maždaug 1 k. per sekundę. Idealus laikas pradėti atlikti kvėpavimo pratimus - nėštumo vidurys.

Diafragminės paremties metodas

Visos besilaukiančios moterys nėštumo metu, greta įvairių baimių, nuogąstavimų, patiria pagrindinę - gimdymo baimę. Vienas tokių būdų - diafragminės paremties metodas, paremtas vokaline „Bel canto” technika ir diafragminiu kvėpavimu. Žmogaus kūne yra 7 funkciškai svarbios diafragmos, iš kurių krūtinės ir dubens dugno diafragmos yra lengviausiai apčiuopiamos (taigi - ir lengviausiai kontroliuojamos). Tai ypač aktualu nėštukėms, nes jei kvėpuojame greitai ir dažnai, t. y. netaisyklingai, kiekvieną kartą įkvėpdami mažiname anglies dvideginio lygį kraujyje, o šios medžiagos trūkumas pažeidžia natūralų organizmo rūgščių ir šarmų balansą, trukdo efektyviai panaudoti deguonį. Taip patenkame į užburtą ratą: kraujotakos ir kvėpavimo sistemos duoda signalą smegenims, kad reikia deguonies, tad esame priversti nuolat įkvėpti dažniau nei reikėtų. Tačiau ar galima išmokti šios kvėpavimo technikos savarankiškai? Internetinėje „Sveikučio” svetainėje būsimų mamų patogumui yra pateikti DPM video kursai.

Prigimtinio kvėpavimo užsiėmimai

Kvėpavimas moko susitaikymo su tuo, ko negalime pakeisti. Susidūrus su dideliu skausmu, jį priimu, susitaikau su juo ir jį paleidžiu. Skausmas mus moko! Suvokus skausmą kaip pamoką, keičiasi santykis su skausmu. Mes galime nepriklausyti nuo skausmo, ir jis mūsų nebevaldys. Keiskime savo požiūrį į skausmą! Išmokime į skausmą reaguoti sąmoningai, racionaliai. Pavyzdžiui, gimdymo sąrėmių skausmas yra neišvengiamas, tad su juo teks tiesiog išbūti. Gimdymo metu mums padės įpročiu tapęs sąmoningas kvėpavimas. Tad reguliariai užsiimti prigimtiniu kvėpavimu vertėtų dar prieš nėštumą, taip pat nėštumo metu. Po gimdymo irgi bus reikalinga sąmoningo kvėpavimo pagalba.

1 užsiėmimas. Prigimtinis kvėpavimas pro nosį

Prigimtiniu kvėpavimu kvėpavome ką tik gimus, pirmaisiais savo gyvenimo metais. Vaiko kvėpavimas labai atpalaiduotas, tad kvėpuojame natūraliu, sau patogiu ritmu. Mes sėkmingiausiai veikiame atsipalaidavę. Iškvepiant atsipalaiduojame. Leiskime sau pabūti mažu vaiku, žaidžiančiu kvėpavimą! Sąmoningumas taisyklingai kvėpuojant labai svarbus. Kvėpuojant sąmoningai budiname savo prigimtinį kvėpavimą, siekiame jį atsiminti, susigrąžinti į dabartį. Tai, ką bent kartą sąmoningai patyrėme, mes galime pakartoti. Įkvepiame ne tik orą, bet ir gyvybinę energiją - įkvepiant kviečiame ją per save tekėti. Iškvepiant ne tik atsipalaiduojame, bet ir paleidžiame juntamą ar nejuntamą, suvokiamą ar nesuvokiamą įtampą ar skausmą. Taip vyksta bet kokios įtampos paleidimas ją iškvepiant gyvybinės energijos pagalba. Iškvepiu - atsipalaiduoju - paleidžiu. Įpraskime iškvepiant paleisti įtampą, baimes, skausmą, rūpesčius, nuovargį. Didesnis energijos kiekis iššaukia valymą - detoksikaciją. Išmokime kvėpuoti sąmoningai ir vaduotis nuo įtampų ir tikėti tuo, ką darome. Prigimtinis kvėpavimas - prevencija ligoms, fizinėms ir psichinėms. Detoksikuoja - kvėpavimo sistema atsakinga už 70 proc. toksinų pašalinimą. Stiprina imunitetą - kuo daugiau deguonies ir hemoglobino kraujyje, tuo geriau panaudojamos maistinės medžiagos. Sąmoningumas stebint savo kvėpavimą, palaikant jį taisyklingą. Atminkime, kad tai prigimtinis kvėpavimas, kokiu kvėpavome pirmaisiais savo gyvenimo metais. Mums tereikia jį prisiminti ir susigrąžinti. Sąmoningai budiname savo prigimtinį kvėpavimą, jo dėka - prigimtinę būseną.

2 užsiėmimas. Prigimtinis kvėpavimas pro burną, skausmas

Kuo skiriasi kvėpavimas pro burną nuo kvėpavimo pro nosį? Kvėpuojame ir įkvepiant, ir iškvepiant pro burną. Pasirūpinkite savo patogumu kvėpuojant! Yra svarbu jaustis patogiai. Galima pro burną kvėpuoti lėtai, vidutiniškai, greitai. Ieškokite sau patogaus kvėpavimo ritmo. Lengviau išlyginti įkvėpimo - iškvėpimo trukmę kvėpuojant pro burną. Greitesnis negilus kvėpavimas, aktualus nėštumo pabaigoje, gali kompensuoti įkvėpimo gilumą. Kvėpuojant pro burną valymo procesai stipresni. Sujungtas kvėpavimas be fizinio krūvio lemia didesnį deguonies, energijos kiekį. Valymas pirmiausiai pasijunta mūsų kūno įtampų sankaupų vietose. Kvėpavimas nekelia skausmo, o parodo, kur ir kokį skausmą turime savyje. Skausmas būna fizinis, emocinis, mentalinis. Kvėpuojant išryškėja tai, kas mums kenkia, mus sąlygoja. Kvėpuojant pro burną iškyla stipriausi, seniausi skausmai. Dauguma mumyse esančių įtampų nereikšmingos, todėl lengvai paleidžiamos. Vaikiškai paprastai iškvepiant paleiskime bet kokio pobūdžio skausmą. Esant pavojingose, skausmingose, stresinėse situacijose mes dažniausiai kvėpuojame pro burną! Tad įpratus dirbti su kvėpavimu pro burną sąmoningai, esant poreikiui natūraliai jį panaudosime - pavyzdžiui, gimdant. Mes galime prakvėpuoti - paleisti seniau patirtą įtampą, skausmą. Kartais nepavyksta paleisti įtampų, kol nepadarėme teisingų sprendimų. Jei daug kartų kvėpuojant ateina tas pats skausmas, verta savęs paklausti, ko tas skausmas moko. Ką turiu savyje keisti? Paklauskime to savęs kaip Sielos. Supratus skausmo pamoką ir padarius teisingą sprendimą, skausmas pasileidžia. Susitikus su skausmu, paieškokite jame esminės pamokos. Išmokus pamoką, mes nebepriklausome nuo to skausmo. Po aktyvesnio kvėpavimo svarbu nuraminus kvėpavimą pabūti su savimi. Po kiekvieno kvėpavimo mes galime jaustis vis geriau.

3 užsiėmimas. Prigimtinis kvėpavimas savo gimimo tema

Prakvėpavus įtampas, patirtas gimstant, geriau pasiruošime gimdymui. Mūsų gimimo patirtis yra gana svarbi. Sakoma „Gera pradžia - pusė darbo“. Mūsų gimimas yra šio gyvenimo pradžia. Kai mes gimstame, esame pasyvioje būsenoje. Mus nešiojanti mama turėjo įvairių baimių, įtampų. Mamai gimdant, mums gimstant, ji taip pat patyrė skausmą. Mus gimdanti mama dalį savo įtampų perdavė mums. Tą patį darome mes nešiodamos, gimdydamos, augindamos vaiką. Sąmoningas kvėpavimas moko mus valdyti savo reakcijas, dėmesį. Tinkamai pasiruošus gimdysime harmoningiau ir vaikučio gyvenimo pradžia turės mažiau įtampų.

Kaip prakvėpuoti savo gimimo patirtį? Jau turi būti šiokia tokia patirtis kvėpuojant pro nosį, pro burną, padirbėta ties santykiu su skausmu. Gimimo temai kvėpuojant vertėtų skirti apie pusę valandos. Pradedant dirbti su savo gimimo tema, kvėpuokime pro nosį, įsukame prigimtinio kvėpavimo ratą. Atsižvelgiant į nėštumo trukmę, pasirenkame kvėpavimo gilumą. Leiskite sau pabūti mažu vaiku, žaidžiančiu kvėpavimą… Apie 5-6 minutes pakvėpavus gyvybinės energijos pagalba budiname savo gimimo patirtį. Mums nereikia įsivaizduoti savo gimimo, pakanka kūno pagalba budinti savo gimimo patirtį. Kūnas viską atsimena! Mes nematėme savo gimimo, o jautėme jį. Viską, ką jautė mama, jautėme ir mes. Didžioji dalis gimimo skausmo gauta iš mamos. Neturėtume kaltinti mamos dėl mūsų skausmingo gimimo. Mes kaip Siela pasirinkome mamą, pas kurią ateiname. Svarbiausia - skausmo, patirto gimstant, paleidimas. Kilus stipresniam skausmui, galima pereiti nuo kvėpavimo pro nosį prie kvėpavimo pro burną. Gimdymo sąrėmių skausmai priverčia gimdyvę kvėpuoti stipriau. Budiname savo atmintyje gimimo patirtį ir gyvybinės energijos pagalba paleidžiame bet kokio pobūdžio skausmą, lydėjusį mūsų gimimą. Gimimo tema apima vaikučio buvimą įsčiose, gimimą ir visą kūdikystę, apie dvejus metus. Mes negalime pakeisti savo praeities, bet galime paleisti skausmą, patirtą pirmais gyvenimo metais, gimstant. Jei gimėte operacijos pagalba, vis tiek skausmo buvo ir jį prakvėpuoti verta. Mes prakvėpinėjame viską, kas susiję su mūsų gimimu. Susijusi su mūsų gebėjimu kažką pradėti, siekti savo tikslų. Kvėpavimas gimimo tema gali mus kardinaliai pakeisti, bet tam reikia laiko. Paleidus skausmą, patirtą gimstant, nelieka pagrindo tam tikroms baimėms, glūdinčioms mūsų pasąmoninėje atmintyje. Gimimo tema padeda pažinti save, priimti save. Gimimo dėka pasikeitęs santykis su mama įtakoja mūsų santykį su motinyste, kuriai dabar ruošiamės. Tai atvers mums galimybę patirti tikrą motinystės grožį, gelmę, prasmę. Gimimo tema kvėpuojant apie 30 min., skirkime 5-10 min. taisyklingo kvėpavimo rato įsukimui, po to budiname atmintyje savo gimimo patirtį ir prakvėpuojame skausmą, susijusį su gimimu. Paskutines bent 5 minutes skirkime integracijai - atsipalaidavimui, kai kvėpavimą paliekame savieigai. Būtų gerai suspėti pakvėpuoti gimimo tema iki gimdymo bent 2-3 kartus. Prakvėpavus savo gimimą, tos patirtys neturėtų trukdyti gimdymui. Po gimdymo, atsistačius, verta dar kelis kartus pakvėpuoti savo gimimo patirtimi, kvėpuojant stipriau. Ir, žinoma, remiantis visais paminėtais žingsniai, rekomenduotina prakvėpuoti savo gimdymo patirtį.

4 užsiėmimas. Prigimtinis kvėpavimas, pažintis su Siela

Šioje temoje budiname ryšį su Siela, kreipiamės į ją prašant atliepimo. Kvėpuojant Sielos tema fokusuokime dėmesį į krūtinės centrą. Jau gimimo tema kvėpuojant turėjome pajausti savo Sielos skambesį. Įgijus kvėpavimo patirties, galime švelniai kvėpuojant patyrinėti save kaip Sielą, pabendrauti su ja. Paklauskite savo Sielos, kuo ji gyvena, kas jai rūpi… Galime patirti stiprų Sielos atliepimą, tad kvėpuokime švelniai. Siela gali atliepti skausmingai, jei darome kažką ne taip - juk mes gyvenime realizuojame savo Sielos tikslus. Visgi Siela net bara mus su meile. Galime klausti savo Sielos, ką daryti, keisti, kokius priimti sprendimus. Per savo Sielos pažinimą ateina geresnis savęs kaip asmenybės supratimas ir pažinimas. Siela mums yra kaip Mama, tad bendraujame su Siela pagarbiai, su dėkingumu. Stebėkime, kaip atliepia Siela, kaip keičiasi mūsų būsena. Jei Siela atlieps, jūs pajusite savyje pokytį. Siela su mumis nuolatos bendrauja, bet mes negirdime jos. Įsiklausykite, kaip skamba jūsų Siela, ką jums nori pasakyti. Kai jausitės blogai, prisiminkite savo Sielą, jos motinišką meilę, globą, švelnumą, dėmesį. Turint ryšį su savo Siela, nesijausime vieniši, visada turėsime Sielos palaikymą, supratimą, atliepimą. Ryšys su Siela atneša daugiau aiškumo, padeda atlaikyti iššūkius. Turint stiprėjantį ryšį su savo Siela, lengviau praeisi nėštumo, vaikučio gimdymo, kūdikystės etapą. Bendravimo su savo Siela patirtį galima panaudoti bendravimui su kūdikio Siela. Dėmesys kūdikio Sielai padeda užmegzti gilesnį tarpusavio ryšį. Sielų ryšio dėka mamos intuityviai jaučia, ko reikia vaikui, kas su juo vyksta. Stiprus mamos ir vaiko Sielų ryšys kuria harmoningesnius santykius, geresnį tarpusavio supratimą. Toks ryšys su vaiku visai kitaip nuspalvina motinystę - tėvystę. Motinystės dėka gauname daug įvairiapusės naudos asmenybės augimui. Stiprėjantis ryšys su Siela augina vientisumą, savivertę, savigarbą. Bendravimas su Siela - gili, turininga, gyvenimą įprasminanti tema. Sielos tema padės pažinti savo Sielą, jos poreikius, raišką, kurti harmoningus šeimyninius santykius, aiškiau suprasti savo gyvenimo tikslus ir sėkmingai jų siekti kartu su savo artimaisiais.

Praktiniai kvėpavimo pratimai ir asmeninė patirtis

Kaip mokytis tinkamai kvėpuoti, galima sužinoti nėščiųjų kursuose, nėščiųjų jogos ar sporto užsiėmimuose. Jei būsima mama nelanko jokių užsiėmimų, galima jų pasimokyti ir namuose. Kvėpavimo pratimų kompleksų yra labai įvairių, tačiau jie visi padeda sutelkti dėmesį į savo kūną. Oro įkvėpti ir jį iškvėpti patartina skaičiuojant iki keturių (iškvepiant galima skaičiuoti ir iki aštuonių).

Rekomenduojami pratimai:

1. Šį vos tris minutes trunkantį pratimą patartina atlikti kas rytą, dieną ir vakarą sėdint (jei sunku, galima ir gulint). Daug, bet palengva, įkvėpti pro nosį taip, kad išsipūstų pilvas ir oras visiškai užpildytų plaučius. Nesulaikant kvėpavimo orą iškvėpti lėtai, vientisu srautu.
2. Iš plaučių visiškai iškvėpkite orą. Pro šiek tiek pravertą burną labai lėtai įkvėpkite, stengiantis užpildyti apatinę, vidurinę ir viršutinę plaučių dalį (taip, kad pilvas šiek tiek įdubtų ir ištuštėtų apatinė plaučių dalis). Įkvėpus šiek tiek įtempkite pilvo apačią, kad būtų visiškai tuščia. Iškvėpkite švokščiant.
3. Šį pratimą patartina atlikti prieš pat miegą. Patogiai atsisėskite, atsipalaiduokite. Vieną ant kitos uždėtas rankas priglauskite ties saulės rezginiu (tarp krūtinkaulio ir bambos). Pirštus šiek tiek pakelkite į viršų, o alkūnes ištieskite į šalis. Giliai įkvėpkite ir nuleiskite galvą žemyn. Tada lengvai ir lėtai iškvėpkite orą, kad pasigirstų švelnus dūzgimas.

Atsisėskite taip, kad jūsų kūnui būtų patogu: įjunkite muziką, kuri jus atpalaiduos. Geriausia, kad tai būtų gamtos garsai: jūros ar miško ošimas, lietaus garsai. Iškvėpimas turėtų būti ilgesnis nei įkvėpimas. Kartokite šį pratimą kasdien ir lengvo Jums gimdymo!

Moterų patirtys

„Abu vaikus pagimdžiau natūraliai ir esu įsitikinusi - gimdant nereikia kovoti su skausmu. Reikia su juo susidraugauti ir jį „iškvėpuoti“. Pirmajam gimdymui jokiose mokyklėlėse nesiruošiau ir tikrai galiu pasakyti - nemokėjau gimdyti. Skausmas atrodė daug baisesnis, nei įsivaizdavau. Nereikia, negalima bijoti sąrėmio skausmo. Jis bus tik skausmingesnis… Visoms gimdyvėms patarčiau judėti. Vaikštinėti, siūbuoti, sukinėtis. Prieš pirmąjį gimdymą tikėjau, kad pagimdysiu lengvai ir greitai. Mediciniškai - taip ir buvo. Nuo pirmo sąrėmio iki vaikučio užgimimo praėjo 8 valandos. Tačiau psichologinė būsena… Niekada nepamiršiu siaubo, šoko, nerimo, nežinios. Guliu ant stalo visas tas valandas ir nežinau, ar čia jau greitai stumt reikės, ar pajausiu, kada. Pradėjusi lauktis antrojo vaikelio, žiūrėjau daug filmukų, laidų apie gimdymą („One born every minute“). Stebėjausi, kaip kitos moterys sugeba to milžiniško skausmo metu taip tvarkingai, giliai kvėpuoti. Aš juk visai to nemokėjau gimdydama pirmą vaiką. Antras gimdymas truko net dukart ilgiau, skausmas TIKRAI ne mažesnis, bet būtent tas gilus kvėpavimas (įkvėpimas per nosį - iškvėpimas per burną) padėjo išlaikyti vidinę ramybę ir sumažinti skausmą. Šis gimdymas buvo tarsi mano ištvermės išbandymas. Ilgai mąsčiau, kaip apibūdinti tą jausmą, kurį jutau visas 16 sąrėmių valandų. Kad fiziškai tai yra sunkiai ištveriama - aišku. Kad galėjau rinktis nejausti skausmo - irgi aišku. Nieko neplanavau, nebuvau nusistačius prieš nuskausminamuosius. Bet tąnakt atėjo aiškus supratimas, kad aš galiu, turiu ir svarbiausia - noriu - pagimdyti taip, kaip sutvėrė gamta. Lengva nebuvo. Visą laiką vaikščiojau koridoriais, palatoje, daug sėdėjau ant kamuolio, o sąrėmius iškvėpavau, tiesiog sau pasakiau mintyse - tai yra tarsi bangos, kurios ateina ir praeina. O man reikia tik iškęsti jų piką. Sąrėmiui artėjant užmerkdavau akis, įsikibdavau į turėklą, lovos kraštą ar durų rankeną ir kvėpuodavau - lėtai ir labai giliai. Per nosį maksimaliai pripildydavau plaučius oro ir lėtai per burną jį visą, iki paskutinio lašelio, iškvėpdavau… Dar kartelį, ir dar. Sąrėmio banga pasitraukdavo. Slinko valandos. Viena į kitą panašios. Veikla nebuvo labai greita, deja… Tuomet akušerei teko nuleisti vandenis. Sąrėmiai stiprėjo. Mano kvėpavimas darėsi vis garsesnis. Kibdamasi į lovos kraštus nuslinkdavau patalus, atrodė, sulaužysiu, sulankstysiu metalinius lovos rėmus. Vienu momentu pravirkau. Iš skausmo ir iš laimės. O laikas slinko taip lėtai lėtai… Pabandžiau tas populiariąsias dujas - taip ir nesupratau, padėjo jos man ar ne. Laikas vis slinko, skausmas stiprėjo. Jaučiuosi pavargusi… Jau 16 valandų aš vaikščiojau, sėdėjau, kvėpavau kvėpavau. Pavargau. Vienu momentu akušerė išėjo iš palatos. Aš jai nusišypsojau ir pasakiau: „Eikit… matot, mes niekur neskubam“. Vos minutei praėjus, vis dar sėdėdama ant kamuolio pajutau sunkumą. Kūno aš jau nebevaldau. Bandau stotis - juk reikia pasiruošti, nusirengti. Dabar jau tikrai noriu stuuuuuummmmt. Ir tada manyje prabudo žvėris. Negalėjau nei galvoti, nei kalbėti. Kai įbėgo gydytoja, vos spėjau jos paklausti, kur ir kaip man gultis, nes „I really think I want to puuuush…“ (gimdžiau Anglijoje). Man ašaros byrėjo iš laimės. Girdėjau kaip į palatą bėgo kažkokie žmonės, kiek ten jų buvo, kas jie - nieko nesupratau, o ir dabar prisimenu kaip per miglą, nes tai buvo vienos intensyviausių sekundžių mano gyvenime. Didelis, sunkus gyvybes kamuolys slinko per mane. Paėmiau ją ant rankų, visą dar šlapią, įsitempusią. Priglaudžiau prie savęs tą mažytį tobulą kūnelį. Ir negalėjau patikėti, kas čia ką tik įvyko. Verkiau. Iš nuostabos, palengvėjimo ir džiaugsmo.“

tags: #pagylejas #kvepavimas #nestumo #metu

• Saugumas ir kvalifikacija kėlimo lopšiuose
• Kaip išsirinkti vaikiškus batus Deichmann
• Giedriaus Surplio biografija
• 94-metės Angelės istorija
• Kaip muzika prisideda prie vaiko ugdymo