Pedagogai, dirbantys su ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, yra svarbiausia švietimo grandis. Šiuo amžiaus tarpsniu aktyviausiai auga žmogaus smegenų tūris, kuris potyrių dėka yra užaktyvinamas. Kiekvienam mokytojui norisi kuo sėkmingiau įveikti iškylančius iššūkius bei kuo greičiau surasti atsakymus į kylančius klausimus organizuojant vaikų ugdymosi procesą kasdieninėse situacijose.

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Pagrindiniai principai apima:
Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį. Šeimos ir mokyklos bendradarbiavimas grindžiamas abipuse pagarba, pasitikėjimu ir lygiaverte dialogine partneryste, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą.
Kuriant ar atnaujinant ugdymo programą, svarbi nauja kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Dėmesio centre yra vaikams aktuali, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira ir estetiškai patraukli aplinka.
| Konteksto tipas | Paskirtis |
|---|---|
| Žaismės kontekstas | Palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą ir tyrinėjimo džiaugsmą. |
| Tyrinėjimo kontekstas | Atliepti prigimtinį smalsumą ir gilinti supratimą apie aplinką. |
| Kūrybinių dialogų kontekstas | Akcentuoti kūrybos procesą, vaizduotę ir idėjų įgyvendinimą. |
Visų vaikų dalyvavimą užtikrina įtraukus ugdymo(si) procesas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam ir sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste.

Tyrimų duomenys atskleidžia, jog svarbu suprasti, kad netinkamo vaikų elgesio priežastys yra socialinio kontakto ir ryšių plėtojimo su aplinka padarinys. Šią pasekmę gali sukelti tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigoje esantys vaikų santykiai. Pedagogų partnerystė su vaikais padeda plėtoti vertikalius prieraišumo ryšius, kurie yra būtini sėkmingai vaikų raidai. Lygiai taip pat svarbus pedagogų rodomas bendradarbiavimo pavyzdys integruojant ypatingus vaikus į bendruomenę.