Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų anksčiau laiko: teisės, pareigos ir nauja tvarka
Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų gali būti sudėtingas procesas, ypač jei darbo vieta pasikeitė arba įmonė patiria sunkumų. Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti darbuotojams, grįžtantiems į darbo rinką po motinystės ar tėvystės atostogų, kokios jų teisės ir kokios darbdavių pareigos. Vaiko priežiūros atostogų pabaiga žymi naują etapą tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Darbuotojas ruošiasi sugrįžti į profesinį kelią po pertraukos, o darbdavys - integruoti grįžtantį kolegą į galbūt pasikeitusią darbo aplinką. Abiem pusėms kyla klausimų: kokios teisės ir pareigos numatytos įstatymuose? Kaip užtikrinti sklandų grįžimą? Ką daryti, jei kyla sunkumų?
Grįžimas iš vaiko priežiūros atostogų anksčiau laiko
Kartais gyvenimo aplinkybės susiklosto taip, kad darbuotojas nusprendžia grįžti iš vaiko priežiūros atostogų anksčiau nei buvo planuota. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių: finansinių poreikių, karjeros siekių, asmeninių sprendimų ar tiesiog todėl, kad buvo rasta tinkama vaiko priežiūros alternatyva. Advokatė Evelina Kiznė pažymi, kad darbuotojas gali sugrįžti į darbą anksčiau, nei baigiasi vaiko priežiūros atostogos, tačiau apie tai jis turi tinkamai informuoti darbdavį. Darbdavys negali netenkinti prašymo sugrįžti iš VPA anksčiau.
Pranešimo terminai
Pagal Darbo kodekso 134 straipsnio 4 dalį, darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti arba grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyti ilgesni terminai, tačiau jie negali būti trumpesni nei įstatyme nustatytas minimalus terminas. Darbdaviui ankstesnis pranešimas apie darbuotojo ketinimą grįžti suteikia daugiau laiko pasirengti. Tai gali apimti įvairius organizacinius aspektus: darbo vietos paruošimą, darbo krūvio perskirstymą tarp komandos narių ar sprendimų priėmimą dėl laikino darbuotojo, kuris pakeitė išėjusį į vaiko priežiūros atostogas.
Darbdavio pareigos ir darbuotojo teisės grįžtant po VPA
Darbo kodeksas numato aiškias garantijas darbuotojams, grįžtantiems po vaiko priežiūros atostogų. Šia nuostata siekiama užtikrinti, kad darbuotojai neprarastų savo profesinės padėties dėl šeimos įsipareigojimų. Kartu ji padeda darbdaviams suplanuoti personalo struktūrą, atsižvelgiant į teisinius reikalavimus, ir išlaikyti darbo santykių stabilumą abiem pusėms.
Darbo vietos ir sąlygų išsaugojimas
Viena pagrindinių darbdavio pareigų - išsaugoti darbo vietą, kas reiškia, kad reikia numatyti laikino darbuotojo, pakeitusio išėjusį į vaiko priežiūros atostogas, darbo santykių apimtį ir galimą pabaigą. Darbdavys taip pat privalo užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas grįžtančiam darbuotojui. Advokatė Evelina Trukšinienė primena: „Nutinka ir taip, kad moterys, sužinojusios, jog tos pačios pozicijos darbe užimti nebegalės, jį palieka savanoriškai. Pats darbdavys po VPA grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Kai darbdavio galimybės apribotos, dažnai prasideda spaudimas iš jo pusės: darbuotoja skatinama išeiti iš darbo savanoriškai, formuojamas įspūdis, kad ji nebėra laukiama ar reikalinga komandoje. Bet čia reikėtų prisiminti teises, priklausančias po VPA grįžtančiam darbuotojui į darbą ir dėl jų kovoti.“
Teisiškai darbdavys privalo atlaisvinti darbo vietą grįžtančiam darbuotojui, nepaisant to, kad pozicijoje jau dirba kitas asmuo. Jei per tėvystės, motinystės atostogų periodą įmonėje įvyko atlygio peržiūra ar kiti pokyčiai, jie turi būti automatiškai pritaikyti ir grįžtančiajam tėvui ar mamai, nepaisant to, ar keičiama pozicija, ar grįžtama į tą pačią. Praktikoje tai reiškia, kad darbo užmokestis negali būti mažesnis nei prieš išeinant atostogauti, atsižvelgiant į įvykusius atlyginimų kėlimus. Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.
Apsauga nuo atleidimo ir galimos situacijos
Darbuotojams, grįžtantiems iš vaiko priežiūros atostogų, svarbu žinoti savo teisę į darbo vietos išsaugojimą. Ypač svarbu žinoti, kad darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, turi papildomą apsaugą nuo atleidimo iš darbo - šie darbuotojai negali būti atleisti iš darbo dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. DK 132 str. 2 d. numato, kad su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta pagal 129 str.
Pareigybės naikinimas
Viena dažniausių situacijų - kai darbuotojui pranešama, kad jo pareigybė dėl reorganizacijos buvo panaikinta. Darbdavys pasiūlo parašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru. Tokioje situacijoje svarbu žinoti, kad darbdavys turėtų pasiūlyti lygiavertę poziciją, o jei tokios nėra, bet kokią kitą galimą darbo vietą. Jeigu darbuotojas augina vaiką iki trejų metų ir nesutinka su siūloma pozicija, jo atleisti negalima - turėtų būti skelbiama prastova. Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal darbo kodekso 57 straipsnį.
Kitas asmuo jau dirba pozicijoje
Kita dažna situacija - kai darbuotojas sužino, kad jo pozicijoje jau dirba kitas žmogus, kurio darbdavys nenori atleisti. Darbdavys iš vaiko priežiūros atostogų grįžtančiam darbuotojui pasiūlo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, išmokant vieno mėnesio atlyginimo kompensaciją. Teisiškai darbdavys privalo atlaisvinti darbo vietą grįžtančiam darbuotojui, nepaisant to, kad pozicijoje jau dirba kitas asmuo. Tačiau praktiškai grįžtantis darbuotojas turi apsvarstyti, ar verta grįžti į aplinką, kur jaučiasi nepageidaujamas.
Pasiūlymas dirbti kitoje vietovėje
Pasitaiko ir situacijų, kai darbuotojui siūloma grįžti į darbą kitoje vietovėje. Asmuo informuojamas, kad gali grįžti į darbą, tačiau tik į kitą miestą, kur įkurtas naujas įmonės padalinys. Darbdavys negali keisti darbo vietovės be darbuotojo raštiško sutikimo. Darbuotojui nereikia sutikti su šiuo pakeitimu, o jei jis augina vaiką iki 3 metų, o darbdavys negali jo atleisti dėl atsisakymo dirbti kitoje vietovėje - privaloma skelbti prastovą.
Darbo sutarties nutraukimas ir kompensacijos
Dėl abipusio susitarimo, turite teisę susitarti dėl kompensacijos. Kai darbuotoja po vaiko priežiūros atostogų grįžta į darbą, bet jos darbo vieta naikinama, administracija ją įspėja pagal DK 130 str. apie būsimą atleidimą iš darbo ir ją išleidžia pagal DK 122 str. į priverstinę prastovą, kurios metu mokama išmoka, numatytą DK 195 straipsnyje. Kai pasibaigia įspėjimo terminas, su darbuotoja darbo sutartis nutraukiama pagal DK 129 str., išmokant ir išeitinę išmoką pagal DK 140 str. Šalių susitarimu galima tartis, viskas yra diskusijų reikalas. Geriausia viską fiksuoti raštu, kilus klausimams kreiptis į VDI.
Jei nuspręsite derėtis dėl išeitinės kompensacijos, verta žinoti, kad pagal Darbo kodekso 59 straipsnį darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį savo valia, privalo mokėti darbuotojui ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Teisiniu požiūriu, jei auginamas vaikas dar nėra sulaukęs 3 metų, darbdavys negali nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva, išskyrus tam tikrus darbuotojo kaltės atvejus. Tačiau šalių susitarimu darbo sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo metu.
Darbo grafiko ir pamainų pokyčiai
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai“.
Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka ir darbas VPA metu
Nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d. gimusiems vaikams. Su šiais esminiais pokyčiais kyla ir daug aktualių klausimų, kadangi nauja tvarka tikrai labai skiriasi nuo tos, kurią turėjome iki 2023 metų. Vienas esminių dalykų, kas tėvams gali būti aktualu - ar galima dirbti ir uždirbti vaiko priežiūros atostogų (VPA) metu?
Nors dirbti esant naujai tvarkai nėra oficialiai draudžiama, tačiau turite įsidėmėti keletą svarbių dalykų, nes situacija yra kitokia, nei buvo galiojant senai tvarkai. Visų pirma, aktualu atskirti, kad darbo formų gali būti įvairių, tad ir apmokėjimas bei teisinis reguliavimas skiriasi.
Darbo užmokestis, autorinis atlygis, darbas valstybės tarnyboje
Įsigaliojus naujai tvarkai nebeliko galimybės neribotai dirbti ir gauti darbo užmokestį antrais VPA metais. Pagal naują tvarką galima derinti išmokų ir darbo užmokesčio gavimą, jei paskirtos vaiko priežiūros išmokos ir atitinkamą mėnesį apskaičiuotų pajamų suma (bendros šių išmokų sumos) ir (ar) išmokų suma kartu neviršija asmens vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio (VDU), kuris buvo apskaičiuotas VPA išmokų dydžiui nustatyti arba yra jam lygi. Išmoka mažinama nepriklausomai nuo to, ar nuo šių pajamų mokamos „Sodros“ įmokos, ar - ne, ir nepriklausomai nuo to, ar jos gautos Lietuvoje, ar - užsienyje. Jei dėl kokių nors priežasčių paaiškėtų, kad jums buvo išmokėta didesnė nei priklauso išmoka (pavyzdžiui, dėl nėštumo ir gimdymo metu gautų pajamų), permoką privalėsite grąžinti.
Kada išmoka NEBUS mažinama?
Darbo užmokestis VPA metu - VPA išmoka nemažinama, gaunant DU perleidžiamų mėnesių metu, jeigu paskirta VPA išmokos ir gaunamo darbo užmokesčio bendra suma neviršija buvusio apskaičiuoto asmens vidutinio darbo užmokesčio. Trumpai tariant - galima užsidirbti skirtumą, ko negauname su išmokomis. Jei mokama viso dydžio išmoka, 78 % ar 77,58 % - tuomet išmoka yra iš karto mažinama gavus papildomų pajamų.
Individuali veikla, verslo liudijimas
Dirbant savarankiškai, situacija yra labai teigiama ir paprasta - papildomas pajamas iš savarankiškos veiklos galite gauti visų šių išmokų laikotarpiu: Nėštumo ir gimdymo atostogų metu, Vaiko priežiūros atostogų metu (tiek perleidžiamais, tiek neperleidžiamais mėnesiais), Tėvystės atostogų metu. Šioms gautoms pajamoms NĖRA taikomas apribojimas kaip dirbant su Darbo Sutartimi, kai galima papildomai užsidirbti tik tiek, kad bendra išmokų suma ir gauto darbo užmokesčio suma neviršytų prieš tai buvusio VDU. Tad galite savęs neriboti ir generuoti pajamas iš savarankiškos veiklos, jeigu tik pavyksta viską suderinti vaikučių auginimo metu. Tiesa, verslo liudijimas, nors ir gali būti puiki veiklos forma, tačiau akcentuosiu, kad tik iš VL gaunamos pajamos nėra apmokestinamos pilnu VSD draudimu, dėl to nėra kaupiamos tokios pat socialinės garantijos kaip dirbant su IDV.
Neperleidžiami mėnesiai
Visų pirma, tai yra tie patys VPA mėnesiai, tiesiog kiekvienas iš tėvų gauna po du mėnesius, kurių negali niekam perleisti: nei vienas kitam, nei seneliams, o jei pats nenaudoja - vadinasi, ir išmokos kitam perleisti taip pat negali. Na, o įsigaliojus naujai tvarkai, situacija yra kiek kitokia, nes jos tikslas - įtraukti ir tėčius. Taigi, galime numanyti, kad dėl to šie mėnesiai ir yra vadinami „neperleidžiami mėnesiai“, nes jų nenaudojant - jų negalima perleisti kitam, bet dėl šios priežasties, kaip paskata, mokama didesnė išmoka, kuri siekia 78 % kompensuojamojo darbo užmokesčio (bet su apribojimais, nes taikomos išmokų „lubos“, šiuo metu jos taikomos gaunant 4194,60 Eur darbo užmokestį „ant popieriaus“ ir daugiau).
Taigi, kalbant žmonių kalba, neperleidžiami mėnesiai yra vaiko priežiūros atostogų dalis, iš kurių 2 mėnesiai priklauso tik mamai ir 2 mėnesiai priklauso tik tėčiui bei negali būti perleidžiama nei vaiko seneliams, nei gali būti apsikeičiama tarp vaiko tėvų. Visus kitus VPA išmokų gavimo mėnesius galima perleisti vienas kitam ir/ar vaiko seneliams, bet jų metu jau mokama mažesnė mėnesinė išmoka, kurios tarifas priklauso nuo to, koks bendras vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpis yra pasirenkamas - gauti išmoką, iki kol vaikui sukaks 18 mėnesių ar iki kol sukaks 24 mėnesiai.
Ar neperleidžiami mėnesiai yra privalomi?
Kaip bebūtų, šie mėnesiai nėra ir negali būti laikomi kaip prievolė. Niekas neverčia jais naudotis ir baudų už nepasinaudojimą išduoti niekas neplanuoja. Tačiau turima omenyje, kad jeigu mama ar tėtis šiais neperleidžiamais mėnesiais nepasinaudos, išmokos dalis kitam iš tėvų negalės pereiti, tokiu atveju, tiesiog pats bendras vaiko priežiūros išmokų laikotarpis sutrumpės tais 2 mėnesiais (jeigu vienas iš tėvų nepasinaudos) arba 4 mėnesiais (jeigu abu iš tėvų nepasinaudos). Tiesa, kad nepasinaudojus jais - tiesiog nėra gaunama išmoka. Ir dar iš visos išdėstytos informacijos galime daryti išvadą, kad šiais neperleidžiamais mėnesiais galima pasinaudoti TIK vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu. Tik su perrašymu yra svarbu atsiminti, kad su nauja tvarka tokia galimybė išlieka tik PERLEIDŽIAMŲ mėnesių metu. Taip su sena tvarka galiojęs ir tėvų labai mėgiamas išmokų perrašymas su nauja tvarka iš esmės pasikeitė ir lengva ranka perrašyti ir gauti nesumažintas išmokas tapo nebeįmanoma.
Psichologiniai aspektai ir darbdavio palaikymas
„Grįžtant į darbą po ilgesnės pertraukos dažnai lydi nepasitikėjimas savimi. Po daugelio metų kyla klausimai - ar vis dar esu tinkama darbo rinkai?“ - atvirauja Viktorija apie sunkumus, su kuriais susiduria mamos, grįžtančios į darbo rinką. Ji pabrėžia, kad būtent šie psichologiniai barjerai neretai tampa didesne problema nei pati darbo paieška. Pasak M. Šestilo, natūralu, kad žmogus, kuris metus ar kelerius buvo atitrūkęs nuo darbinės veiklos, gali jaustis neužtikrintas savo pirmaisiais žingsniais. Ne retas atvejis, kai žmonės norėdami įrodyti savo vertę naujoje pozicijoje siekia viršyti visus lūkesčius. Tokios pastangos pareikalauja kur kas daugiau energijos ir sukelia papildomą stresą. „Svarbu, kad organizacija suteiktų tam visas reikalingas sąlygas ir darbuotojas žinotų, kokias galimybes turi.“
Darbdavio žingsniai sėkmingai reintegracijai
Pasak Mindaugo Šestilo, „Telia Global Services Lithuania“ personalo vadovo, vaiko priežiūros ar dar kitaip vadinamos tėvystės ir motinystės atostogos nėra ir negali būti darbuotojo atskyrimo nuo organizacijos priežastimi. „Jei norime, kad darbuotojas jaustųsi organizacijos dalimi net ir tėvystės, motinystės atostogų metu, turime tam skirti ir laiko, ir pastangų. Rodyti dėmesį, reguliariai kontaktuoti, pasveikinti gimus vaikui, jam pasiekus pirmus metus, komunikuoti apie įmonės, komandos pasikeitimus laiškais, naujienlaiškiais ar kitu formatu. Taip pat kviesti į įmonės renginius, šventes“, - sako M. Šestilo. Jis priduria, kad darbuotojas taip nenutraukia savo socialinių ryšių, užmegztų organizacijoje, ir rečiau svarsto palikti tokią aplinką, kurioje jaučiasi savas ir laukiamas.
„Antrasis ir vienas pagrindinių žingsnių - sukurti tinkamą procesą reintegracijai ir teisingam darbuotojo įvertinimui. Paskutinis, bet taip pat labai svarbus aspektas - aplinka, požiūris ir kultūra, į kurią grįžta darbuotojas. „Puikiai suprantame, kad grįžimas į darbą tėvui ar mamai yra jautrus periodas, todėl organizacijos vaidmuo ir palaikymas yra itin svarbus. Lankstumas ir aplinka, kuri suteikia galimybę suderinti naujus darbinius iššūkius su tėvyste, motinyste leidžia darbuotojams jaustis užtikrintai ir saugiai tiek laiko, kiek reikia apsiprasti su pokyčiu“, - patirtimi pranešime dalijasi personalo vadovas.
Indraja Balevičiūtė-Zemlė, personalo atrankų ir mokymų įmonės „Motivate LT“ partnerė, sako, kad sunkumai, su kuriais susiduria arba kaip tik nesusiduria iš vaiko priežiūros atostogų grįžtantys darbuotojai, labai priklauso ir nuo organizacijų politikos, požiūrio, ir nuo profesijos bei pačių darbuotojų. „Iš tiesų, labai svarbu palaikyti ryšį su darboviete. Kai kurios organizacijos jau tai daro, pavyzdžiui, kviečia mamas ir tėčius į renginius ar net palieka darbinį el. paštą, kad darbuotojas turėtų galimybę susipažinti su naujienomis ir pokyčiais, kurie vyksta organizacijoje jam esant vaiko priežiūros atostogose. Jei periodiškai susitinki su kolegomis tada dažnai atrodo, kad nė nebuvai išėjęs“, - sako I. Balevičiūtė-Zemlė.
Darbo ir šeimos balansas
Katažina Bilinska pritaria, kad svarbiausia - rasti balansą tarp šeimos ir darbo. „Motinystė nereikalauja atsisakyti karjeros. Reikia tik atrasti būdus, kaip suderinti šiuos du gyvenimo aspektus“, - sako moteris. Ji dalijasi savo patirtimi, kaip verslą vystė kartu su vyru ir kaip pirmaisiais metais teko laviruoti tarp verslo ir šeimos. „Kalbėjimas - svarbiausias įrankis, padedantis įveikti sunkumus“, - sako Katažina.
„Kyla ir dar vienas, turbūt, pagrindinis klausimas - o kaip grįžus į darbus planuoti darbą ir asmeninį gyvenimą? Galbūt vaikas dažnai serga, tik pradeda eiti į darželį, ne visi turi galimybių gauti priežiūros pagalbą. Labai svarbu, kaip organizacija su tuo padeda tvarkytis“, - pažymi I. Balevičiūtė-Zemlė. Pasak jos, tokiems darbuotojams padeda lankstaus darbo grafiko sudarymas arba netgi galimybė pradžioje dirbti 0,5 ar 0,75 etato, kad būtų lengviau derinti darbą ir šeimą.
Nuotolinis darbas ir papildomi privalumai
Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu. Be to, tam tikros išlygos galioja ir darbuotojams, auginantiems vaikus ar laukiantiems šeimos pagausėjimo, pageidaujantiems dirbti iš namų, net jei tokia praktika darbovietėje nėra įprasta. „Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį“, - teigia I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Privalumų sąrašas sužavės toli gražu ne visus darbdavius. Jame - ir pertraukėlės žindančioms mamoms, ir teisė į individualų darbo grafiką ar net nuotolinį darbą. „Pavyzdžiui, gydytojo pažymą gavusi krūtimi maitinanti mama gali prašyti pertraukos, kurią darbdavys privalo suteikti ne mažiau nei pusvalandžiui ir ne rečiau nei kas tris valandas. Jei krūtimi maitinančiai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai darbo metu prireikia pasitikrinti sveikatą, ji nuo darbo atleidžiama, o už šį laiką mokamas darbo užmokestis“, - advokatė primena apie sąlygas maitinančioms krūtimi. „O tėvams, auginantiems vaikus iki aštuonerių metų, siūloma net teisė keisti darbo laiko režimą ar dirbti tik nuotoliniu būdu, jei tai leidžia darbo specifika.“
Motinystės išmokos ir susijusios atostogos
Kas yra draudžiami motinystės socialiniu draudimu (t.y. asmenys, už kuriuos mokamos motinystės socialinio draudimo įmokos) - dirbantys pagal darbo sutartį (įskaitant ir valstybės tarnybos darbuotojus) ir savarankiškai dirbantys asmenys. Išskirtiniais atvejais stažas gali būti kaupiamas ir nedirbant, t.y. vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu. Dirbant savarankiškai laikoma, kad vieno mėnesio stažas įgyjamas sumokėjus motinystės draudimo įmoką nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos (MMA 2026 m. - 1153 Eur, 2025 m. - 1035 Eur, 2024 m.). Jeigu dirbant savarankiškai įmokos mokamos nuo mažesnės sumos (pavyzdžiui, jei konkretų mėnesį uždirbote mažiau nei MMA), tuomet įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis.
Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA)
Šiai išmokai gauti yra reikalinga sukaupti bent jau 12 mėnesių socialinį motinystės stažą per 24 mėnesių laikotarpį. NGA išmoka - 77,58%. Apie šias atostogas darbdavys turi būti informuotas. Nėštumo ir gimdymo atostogos (NGA) - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų. Šios atostogos skaičiuojamos bendrai ir suteikiamos darbuotojai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė už 8 bazines socialines išmokas (BSI), galiojusias praeitą mėnesį iki teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, t. nuo 2026 m., nuo 2025 m., nuo 2024 m. Išmokos gavėjos kompensuojamojo uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas (algą, atostoginius, iš „Sodros“ gautas išmokas, individualios veikos pajamas, autorinius atlyginimus ir t.t.) gautas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki mėnesio prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžią. Jei teisė į išmoką atsiranda 2026 m. rugsėjo mėnesį (t.y. NGA prasideda 2026 m. rugsėjo mėnesį), tuomet pajamos bus vertinamos už 2025 m. rugpjūčio 1 d. - 2026 m. liepos 31 d. laikotarpį. Išmoką „Sodra“ išmoka per 15 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo. Išmoka pervedama į prašyme nurodytą gavėjo asmeninę banko sąskaitą.
Kasmetinės atostogos motinystės išmokų gavimo metu
Dažnas ir aktualus klausimas. Įstatymas dirbti nedraudžia. Darbo kodekso 128 str. Darbdavys privalo tenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų - net ir tais atvejais, kai darbuotoja dirba mažiau nei 6 mėnesius. Taip pat, kasmetinės atostogos kaupiasi Nėštumo ir gimdymo atostogų metu.
Vienkartinės ir mėnesinės išmokos gimus vaikui
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Vienkartinė išmoka yra taip pas skiriama ir nėščiai moteriai, kuri neturi teisės į Nėštumo ir Gimdymo atostogas. Šios išmokos dydis yra 315,07 eur ir nuo 2024 m. sausio 1 d. Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 539 Eur vienkartinė išmoka vaikui. Nuo 2024 m. sausio 1 d. Bendra tvarka - kiekvienam vaikui iki 18 metų (bet ne ilgiau kaip 23 metų) yra skiriama mėnesinė išmoka tėvams - 85,75 Eur.
tags: #darbuotoja #nori #ankciau #grizti #is #motinystes
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
