Ovuliacijos skatinamųjų vaistų eiga ir taikymas

Susidūrimas su sunkumais norint susilaukti vaiko yra jautri ir neretai skaudi patirtis daugeliui porų. Pasaulyje statistiškai su vaisingumo problemomis susiduria reikšminga dalis porų (kartais nurodoma, kad maždaug viena iš šešių ar septynių). Svarbu suprasti, kad nevaisingumas yra poros, o ne vien moters ar vyro problema, o šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti įvairių pagalbos būdų. Šiame straipsnyje aptarsime ovuliacijos stimuliacijos vaistais protokolą, kuris yra vienas iš nevaisingumo gydymo būdų.

Kas yra nevaisingumas?

Pagal medicininį apibrėžimą, pora laikoma nevaisinga, jeigu gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudodama kontracepcijos priemonių, nepastoja per vienerius metus. Jeigu moteris yra vyresnė nei 35 metų arba yra žinomų rizikos veiksnių (pvz., nereguliarios mėnesinės, buvusios ginekologinės operacijos ar uždegimai, taikytas onkologinis gydymas), į gydytojus rekomenduojama kreiptis nelaukiant vienerių metų, o maždaug po 6 mėnesių nesėkmingų bandymų pastoti.

Vizitas pas gydytoją: ko tikėtis?

Atvykus pas gydytoją vaisingumo specialistą (akušerį ginekologą, urologą ar reprodukcinės medicinos gydytoją), pirmiausia bus renkama išsami informacija: bendra sveikatos būklė, persirgtos ligos, atliktos operacijos (abiejų partnerių), ankstesni nėštumai, gimdymai, persileidimai, menstruacinio ciklo ypatumai, lytinio gyvenimo dažnumas ir ypatumai, vartojami vaistai, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholis, narkotinės medžiagos), darbo ir gyvenimo sąlygos (stresas, kenksmingi veiksniai), šeiminė anamnezė (ar giminėje buvo vaisingumo problemų). Ši informacija padeda gydytojui numatyti galimas nevaisingumo priežastis ir sudaryti kryptingą tyrimų planą.

Moters veiksniai (apie 30-40% atvejų):

• Ovuliacijos sutrikimai (pvz., dėl policistinių kiaušidžių sindromo (PKS), hormonų disbalanso).
• Kiaušintakių patologija (nepratekamumas ar pažeidimai dėl buvusių uždegimų, operacijų, endometriozės).
• Gimdos problemos (miomos, polipai, sąaugos, įgimtos anomalijos).
• Endometriozė.
• Amžius (vaisingumas natūraliai mažėja, ypač virš 35 m.).

Vyro veiksniai (apie 30-40% atvejų):

• Prasta spermos kokybė (maža spermatozoidų koncentracija, blogas judrumas, pakitusi morfologija).
• Spermatozoidų transportavimo sutrikimai.
• Hormonų sutrikimai.
• Genetinės problemos.

Abiejų partnerių veiksniai (apie 10-20% atvejų): Nustatomi sutrikimai abiem partneriams.

Neaiškios kilmės nevaisingumas (apie 10-15% atvejų): Nepavyksta nustatyti aiškios priežasties net atlikus visus būtinus tyrimus.

Gydymo keliai

Nustačius nevaisingumo priežastį (jei tai pavyksta), parenkamas tinkamiausias gydymo būdas:

• Medikamentinis gydymas: Dažniausiai taikomas esant ovuliacijos sutrikimams (skiriami vaistai ovuliacijai stimuliuoti). Taip pat gali būti gydomos infekcijos ar hormonų disbalansas.
• Chirurginis gydymas: Gali būti atliekamas šalinant gimdos patologijas (miomas, polipus, sąaugas), kiaušintakių nepraeinamumą, endometriozės židinius ar tam tikras vyrų nevaisingumo priežastis (pvz., varikocelę).
• Pagalbinio apvaisinimo būdai (ART - Assisted Reproductive Technology): Taikomi, kai kiti metodai neefektyvūs arba yra aiškios indikacijos (pvz., nepratekami kiaušintakiai, sunkus vyro nevaisingumas). Svarbu vartoti terminą „pagalbinis apvaisinimas“, o ne „dirbtinis“, nes procedūrų metu sujungiamos natūralios lytinės ląstelės.

Pagrindiniai pagalbinio apvaisinimo metodai

Intrauterininė inseminacija (IUI)

Tai paprastesnis ir pigesnis pagalbinio apvaisinimo metodas.

Procedūra: Ovuliacijos metu specialiai laboratorijoje paruošta (pagerinta, koncentruota) vyro ar donoro sperma plonu kateteriu suleidžiama tiesiai į moters gimdą.

Indikacijos: Lengvo laipsnio vyro nevaisingumas (sumažėjusi spermatozoidų koncentracija ar judrumas, bet vis dar pakankamas apvaisinimui - gydytojai vertina pagal naujausias PSO normas); gimdos kaklelio problemos; imuninis nesuderinamumas; neaiškios kilmės nevaisingumas.

Sąlygos: Būtini pratekami moters kiaušintakiai ir pakankamas kiekis judrių spermatozoidų po paruošimo (dažnai taikomas kriterijus - bendras judrių spermatozoidų kiekis, TMSC > 5 mln.). Ovuliacija gali būti natūrali arba stimuliuota vaistais.

Efektyvumas: Sėkmės tikimybė vienam ciklui yra palyginti nedidelė, vidutiniškai siekia apie 10-15%. Dažniausiai atliekami 3-6 IUI ciklai, ir jei jie nesėkmingi, pereinama prie IVF.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF - In Vitro Fertilization)

Tai sudėtingesnis, brangesnis, bet ir gerokai efektyvesnis pagalbinio apvaisinimo metodas.

Procedūra:

1. Kiaušidžių stimuliacija: Moteriai skiriami hormoniniai vaistai, kad kiaušidėse subręstų ne vienas (kaip natūralaus cikle), o keliolika folikulų su kiaušialąstėmis. Stimuliacijos eiga stebima ultragarsu ir hormonų tyrimais.
2. Kiaušialąsčių aspiracija (punkcija): Kai folikulai pasiekia reikiamą dydį, suleidžiamas galutinio kiaušialąsčių subrendimo vaistas, o po maždaug 36 valandų atliekama trumpa procedūra (dažniausiai taikant intraveninę nejautrą), kurios metu per makštį specialia adata išpunktuojami folikulai ir išsiurbiamas jų turinys su kiaušialąstėmis.
3. Apvaisinimas laboratorijoje: Surastos kiaušialąstės laboratorijoje sujungiamos su specialiai paruošta vyro ar donoro sperma. Gali būti taikomas klasikinis IVF (sperma tiesiog įlašinama prie kiaušialąsčių) arba ICSI metodas (vienas spermatozoidas specialia mikroadata įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę - ypač esant prastiems spermos rodikliams).
4. Embrionų auginimas: Apvaisintos kiaušialąstės (zigotos, vėliau - embrionai) kelias dienas (dažniausiai 3-5) auginamos specialiomis sąlygomis inkubatoriuje. Jų kokybė nuolat vertinama.
5. Embrionų perkėlimas: Vienas ar keli (priklausomai nuo moters amžiaus, embrionų kokybės ir teisinio reglamentavimo) geriausios kokybės embrionai plonu kateteriu perkeliami į moters gimdą.

Sąlygos: Galimybė stimuliuoti kiaušides (įvertinama pagal amžių, hormoninius tyrimus - FSH, LH, AMH, antralinių folikulų skaičių); sveika gimda, galinti išnešioti nėštumą; esantys spermatozoidai (partnerio ar donoro); moters amžius (nors griežtos ribos nėra, sėkmė labai mažėja virš 40-42 metų).

Efektyvumas: IVF sėkmės rodikliai yra labai individualūs ir priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo moters amžiaus. Vidutinė sėkmės tikimybė (gyvo naujagimio gimimas po vieno embriono perkėlimo) gali svyruoti nuo 30-40% jaunesnėms moterims iki kelių procentų ar nulio vyresnėms nei 42-43 metų moterims. Svarbu aptarti realistiškas sėkmės galimybes su gydytoju.

Ovuliacijos stimuliacija vaistais

Ovuliacijos stimuliacija yra svarbi pagalbinio apvaisinimo dalis, ypač IVF procedūros metu. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo cikle. Tam naudojami hormoniniai vaistai, kurie skatina folikulų augimą kiaušidėse. Gydytojas parenka individualų stimuliacijos protokolą, atsižvelgdamas į moters amžių, hormonų tyrimų rezultatus, anamnezę ir kitus veiksnius.

Pagrindiniai ovuliacijos stimuliacijos vaistai:

• Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH): Šis hormonas skatina folikulų augimą kiaušidėse. Preparatai, kurių sudėtyje yra FSH: BRAVELLE, MENOPUR.
• Žmogaus chorioninis gonadotropinas (ŽCG): Suleidžiamas, kai folikulai pasiekia reikiamą dydį, kad sukeltų ovuliaciją (kiaušinėlio išsiskyrimą iš folikulo).

Pagrindiniai ovuliacijos stimuliuojamieji vaistai:

• Clostilbegyt: Sudėtyje yra veikliosios medžiagos, vadinamos klomifeno citratu. Jis priklauso grupei vaistų, kurie vadinami ovuliaciją (kiaušinėlio atsipalaidavimą iš kiaušidės) stimuliuojančiais vaistais.
• Letrozole
• Gonal
• Puregon

Šie vaistai gali būti skiriami vieni arba kombinuoti. Dažniausiai stimuliacija pradedama 2, 3 arba 5 ciklo dieną (c.d.).

Ovuliacijos stimuliacijos eiga

Dažniausiai stimuliacija pradedama 2, 3 arba 5 ciklo dieną, o apžiūrai echoskopu paskiriama 9, 10, 11 ar 12 ciklo dieną, kad pažiūrėti, kas užaugo kiaušidėse ir koks gimdos gleivinės storis. Vidury ciklo gali tekti echoskopuotis 1 - 3 kartus. Kai užderi gražus derlius, paskiriami "sprogdukai" (nors pirmomis stimuliacijomis su clostilbegitu gali ir nepaskirti, galbūt folikulai patys gražiai ovuliuos), kurie suveikia maždaug po 36 valandas, ir prasideda ovuliacija. Jaučiasi kiaušidžių ir pilvo tempimas. Ovuliacija gali įvykti ir šiek tiek vėliau, ypač jeigu folikulas ne vienas, tai jie gali sproginėti skirtingu laiku. Tinkamas ovuliuoti folikulas laikomas nuo 18 mm, o 26 mm jau gali būti peraugęs ir nebetinkamas. Vaisingomis dienomis, žinoma, reikia sąžiningai atlikti ND, bet nepersistengti. Gleivinės storis prieš pat ovuliaciją geriausias apie 10 mm ir šiek tiek daugiau. Tačiau būna, kad pakanka ir 8 mm, yra atvejų, kad pastojo net su 6 mm gleivine. Svarbu, kad ji būtų trisluoksnė. Tom, kas turi problemų su gleivinės storiu, rekomenduojama greičiau pereiti prie leidžiamųjų stimuliuojančiųjų vaistų gonadotropinų (gonal, puregon), nes jie padeda auginti gleivinę, o ir folikulai būna geresnės kokybės.

Jeigu prasideda mėnesinės, ciklo pradžioje 2 - 3 c.d. būtina pasitikrinti echoskopu dėl galimų cistų, ir tik tada pradėti sekančią stimuliaciją. Būna, kad užsilieka nesprogęs folikulas, tuomet reikia mėnesio pertraukos su KT arba duphaston'u, kad išsivalytų kiaušidės ir vėl grįžtumėte prie stimuliacijos.

Galimos komplikacijos ir šalutinis poveikis

Ovuliacijos indukcinis gydymas yra naudingas vaisingumo gydymo metodas, tačiau svarbu žinoti apie bet kokį galimą nepageidaujamą vaistų poveikį. Šie vaistai naudojami per visą indukcijos procedūrą. Šis nepageidaujamas poveikis gali skirtis kiekvienam asmeniui ir priklausyti nuo tokių dalykų kaip konkretus vartojamas vaistas ir kiekvieno žmogaus reakcija.

• Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas (KHSS): Ši būklė atsiranda, kai tam tikromis aplinkybėmis kiaušidės pernelyg reaguoja į vaistus.
• Kiti šalutiniai poveikiai gali būti krūtų jautrumas, viduriavimas, svaigulio pojūtis, karščio bangos, cistinis kiaušidžių padidėjimas.
• Būta retų pranešimų apie kiaušidžių vėžį vartojant vaisingumą saktinančius vaistus.

Pacientai, kuriems indukuojama ovuliacija, turi turėti atviras bendravimo linijas su savo medicinos specialistais. Dažnas stebėjimas visos procedūros metu leidžia greitai atlikti pakeitimus, siekiant sumažinti bet kokį neigiamą poveikį ir padidinti geros išvados tikimybę.

Jeigu pasireiškė šalutinis poveikis (net jeigu jis šiame lapelyje nenurodytas), kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Gyvenimo būdo ir mitybos svarba

Palaikomų gyvenimo būdo pakeitimų priėmimas gali būti pagrindinis veiksnys, lemiantis ovuliacijos sužadinimo gydymo veiksmingumą tiems, kurie pradeda procedūrą.

• Maistinių medžiagų turtinga dieta: Labai svarbu turėti subalansuotą ir daug maistinių medžiagų turinčią dietą.
• Dažni pratimai: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą, be bendros savijautos.
• Streso valdymas: Su dauginimu susijusius hormonus gali neigiamai paveikti didelis stresas.
• Tinkamas miegas: Labai svarbu teikti pirmenybę pakankamai geram miegui.
• Alkoholio ir rūkymo mažinimas: Du esminiai gyvenimo būdo pakeitimai yra alkoholio mažinimas ir rūkymo atsisakymas.
• Sveiko svorio išlaikymas: Norint palaikyti ovuliaciją, reikia pasiekti ir išlaikyti sveiką kūno svorį.

Asmenys, kuriems taikomas ovuliacijos indukcinis gydymas, įgyvendindami šiuos gyvenimo būdo pakeitimus, įgalina save sukurti idealią aplinką veiksmingam gydymui.

tags: #ovuliacijos #skatinamieji #vaistai #eiga

• Žilvinas Tratas: viskas, ką reikia žinoti apie aktorių
• Nuo televizijos iki gausios šeimos: J. Krivickienės istorija
• Sužinokite daugiau apie Davido Garretto biografiją ir karjerą
• Naujagimio liežuvio priežiūra
• Moters, suktis ir visus mylėti