Ovuliacija yra esminė moters mėnesinių ciklo dalis, kurios metu subrendęs folikulas kiaušidėje plyšta ir išleidžia kiaušinėlį. Tai vienintelis metas cikle, kai moteris gali pastoti. Šis procesas yra sudėtingas ir jautrus, tačiau suprasti jo eigą, galimus sutrikimus ir jų valdymą yra svarbu kiekvienai moteriai, siekiančiai kontroliuoti savo reprodukcinę sveikatą.
Normalus subrendusios moters mėnesinių ciklas kartojasi kas 22-35 dienas, vidutiniškai 28 dienas. Ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos.
Ovuliacija - tai procesas, kurio metu subrendęs folikulas kiaušidėje plyšta ir iš jo išsilaisvina subrendęs kiaušinėlis. Kiaušinėlis kartu su folikuliniu skysčiu išteka iš kiaušidės ir patenka į kiaušintakį. Jeigu kiaušinėlis apvaisinamas, jis gimdoje implantuojasi ir pradeda augti. Kartais iš kiaušidės ištekėjęs kiaušinėlis „pasimeta“ pilvo ertmėje ir yra suardomas.

Kiekvieno ciklo metu vienoje kiaušidėje subręsta folikulas ir išleidžia kiaušinėlį. Nėra griežtos taisyklės, kad ovuliacija vyksta pakaitomis vienoje ir kitoje kiaušidėje. Tai gali būti atsitiktinis procesas, ir kartais ovuliacija gali įvykti toje pačioje kiaušidėje kelis ciklus iš eilės.
Nors natūralus procesas yra ovuliacija vienoje kiaušidėje, kartais gali kilti įvairūs sutrikimai, turintys įtakos vaisingumui. Tai gali būti susiję su kiaušidžių funkciniais dariniais, tokiais kaip geltonkūnio cistos ar folikulo cistos.
Geltonkūnio cista - tai nestandartinis, bet dažniausiai nekenksmingas darinys, kuris susidaro kiaušidėse po ovuliacijos, kai plyšusios folikulinės ertmės užpildymas vyksta ne tik liuteininėmis ląstelėmis, bet ir seroziniu skysčiu. Ši būklė gali pasireikšti 25-78,8 proc. karvių. CCL rečiau diagnozuojamos pirmus 2-3 mėn. po apsiveršiavimo, jos dažniau pasitaiko veršingumo pradžioje. Gali sutrikti lytinis ciklas, pasireikšti anafrodizija, anovuliacinis lytinis ciklas, negebėjimas apsivaisinti. CCL nuo geltonkūnio skiriasi nehomogeniška, skirtingo storio sienelės struktūra ir drumsto skysčio pilna ertme. Diagnozei patvirtinti tiriama 2 kartus su 4-8 d. pertrauka.
Dauguma geltonkūnio cistų gydymo nereikalauja. Nėščioms moterims dažniausiai cista išnyksta antrą nėštumo trimestrą, o jei nėra nėštumo - per kelias savaites po ovuliacijos. Labai retais atvejais, kai cista ima augti ir grasina pažeisti kiaušidę ar tapti grėsme nėštumui, gali būti svarstomas chirurginis pašalinimas. Neįmanoma užkirsti kelio geltonkūnio cistų susidarymui: tai yra natūralus kasmėnesinis procesas, susijęs su ovuliacija.
Folikulo cistos yra dažna patologija, turinti įtakos pieningumui ir reprodukcijai. Klasikinis apibrėžimas teigia, kad FC - tai persistentinė folikulo struktūra, kiaušidėje egzistuojanti 10 ir daugiau parų, kurios skersmuo didesnis negu 2,5 cm, nesant kiaušidėje geltonojo kūno. Platesne prasme, FC - tai ilgiau negu 10 parų kiaušidėje esantis folikulo darinys, didesnis negu ovuliacinis folikulas ir, kai nėra geltonkūnio, turintis įtakos reprodukciniam ciklui. Patologinė folikulo struktūra gamina didelį estrogenų ir inhibino kiekį. Laikoma, kad pagrindinis etiologinis veiksnys, trikdantis ovuliaciją ir iškreipiantis pagumburio - posmegeninės liaukos reguliacinį ryšį, yra stresas. Energijos trūkumas, reprodukcinių organų uždegimai provokuoja folikulų patologiją.
FC iš dalies klasifikuojama kaip paprasta ir liuteinizuota cista. Karvių, kurioms diagnozuota FC, pakinta išvaizda: jos tampa riebios, ramios, iš lytinių organų skiriasi gleivės. Klasikinė cistų gydymo schema - GnRh derinys su prostaglandinu. Paprastai skiriama 100-500 μg GnRh ar jo analogo ir po 7-9 parų - prostaglandino.

Ovuliacijos stimuliacija - tai vaistų, skatinančių ovuliaciją, vartojimas. Šie medikamentai skiriami moterims, kurių ovuliacija vyksta nereguliariai arba apskritai nevyksta. Įprastai ovuliacija įvyksta, kai subrendusi kiaušialąstė išsiveržia iš kiaušidės, kad spermatozoidai galėtų ją apvaisinti.
Naudojamos tokios priemonės kaip klomifeno citratas, kuris stimuliuoja kiaušinėlio atsipalaidavimą iš kiaušidės, bei gonadotropinai, sudaryti iš liuteinizuojančio ir stimuliuojančio folikulus hormonų. Taip pat gali būti naudojami aromatozės inhibitoriai, ypač pacientėms, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu.
Kiaušidžių funkcijos atsistatymas priklauso nuo kūdikio žindymo. Žindymo metu trinka tam tikrų hormonų išsiskyrimas: tęsiasi anovuliacija (nevyksta ovuliacija) ir amenorėja (nėra mėnesinių). Mėnesinių atsinaujinimas priklauso nuo žindymo dažnio, pieno kiekio bei primaitinimo. Didėjant tarpams tarp žindymų, retėjant žindymui ar pradėjus primaitinti, didėja ovuliacijos tikimybė.
Jeigu jaučiate stiprų pilvo skausmą, stiprų pykinimą ir vėmimą, galvos svaigimą ar silpnumą, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą, kad būtų galima laiku pastebėti ir gydyti galimus sutrikimus.
Kai kurios moterys ovuliacijos metu pajaučia aštrų, trumpai trunkantį skausmą viename pilvo šone. Tai visiškai normalu, tačiau jei skausmas yra itin stiprus, vargina ar trunka ilgiau nei 3 dienas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

tags: #ovuliacija #vienoj #kiausidej