Kas yra organizmo užuomazga: embrionas ir jo raidos ypatumai
Gyvybės pradžia - itin sudėtingas ir magiškas procesas. Žmogaus gemalas, arba embrionas (lot. embryo), yra žmogaus organizmo raidos stadija, trunkanti 8 savaites nuo apvaisinimo. Po apvaisinimo atsiranda kokybiškai naujo tipo pirmoji būsimo organizmo ląstelė - zigota. Ji turi diploidinį chromosomų rinkinį, yra pasiruošusi segmentacijai ir tolesnei naujo organizmo raidai.
Lytinėms ląstelėms susijungus užtikrinama genetinė įvairovė, nulemiama individo lytis bei sužadinamas tolesnis zigotos rutuliojimasis. Ji pradeda dalytis į vis smulkėjančias ląsteles, tai vadinama segmentacija arba skilimu.
Pagrindiniai embriono raidos etapai
Yra du pagrindiniai embriono raidos etapai: gemalinis (arba embrioninis) ir vaisiaus. Patys intensyviausi ir sparčiausi pokyčiai vyksta embrioniniame etape. Šiame etape dar galima išskirti pradinį poetapį - tai pirmos dvi savaitės po apvaisinimo. Jo metu zigota skleidžiasi ne tik į embriono kūną, bet ir į jo priedus bei plėves (placentą ir kt.).
Svarbiausi įvykiai pirmaisiais vystymosi mėnesiais:
- Segmentacija (1 savaitė): Zigota skyla į vis daugiau ląstelių, sudarydama morulę, o vėliau - blastocistą.
- Implantacija (1-2 savaitė): Blastocista skverbiasi į gimdos gleivinę ir įsitvirtina.
- Gastruliacija (3 savaitė): Formuojasi trys gemaliniai lapeliai: ektoderma, mezoderma ir endoderma. Iš šių lapelių vėliau skleidžiasi visi embriono kūno audiniai ir organai.
- Organogenezė (4-8 savaitės): Formuojasi pagrindinės organų sistemos.
Embrionologija | Apvaisinimas, Skilimas, Blastuliacija | Pirmoji embriono vystymosi savaitė | Zigota
Embriono autonomija ir vystymosi veiksniai
Embrionas nuo apvaisinimo momento turi dvi esmines misijas: viena iš jų - pradėti dalintis, kita - sėkmingai implantuotis gimdoje. Moksliškai įrodyta, kad embrionas yra autonomiška gyva būtybė, kuri žino, kaip vystytis. Embriono vystymąsi lemia vidiniai veiksniai (genai) bei išoriniai veiksniai (motinos aplinka).
Žalingą poveikį turintys veiksniai vadinami teratogenais. Tai alkoholis, infekcinių ligų sukėlėjai, motinos vartojami vaistai, cheminiai teršalai ar radiacija. Priklausomai nuo poveikio laiko, trukmės ar dozės, teratogenai gali lemti vystymosi sulėtėjimą, funkcinius sutrikimus ar įvairių organų įgimtas raidos ydas.
Sklaidos ydų priežastys
| Veiksnio tipas | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Biologiniai | Virusai (raudonukė, gripas, citomegalovirusas) |
| Cheminiai | Alkoholis, nikotinas, vaistai, pesticidai |
| Genetiniai | Chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčiai |
Mikrochimerizmas: unikalus ryšys tarp motinos ir vaisiaus
Mikrochimerizmu vadinamas svetimos genetinės medžiagos buvimas žmogaus organizme. Natūralus mikrochimerizmas randasi nėštumo metu, kada mamos ląstelės per placentą patenka į vaisių, o vaisiaus ląstelės patenka į mamos organizmą. Šios ląstelės gali išlikti motinos organizme dešimtmečius ir transformuotis į įvairių organų ląsteles, kartais padėdamos gyti audiniams ar kovoti su tam tikromis ligomis, nors kartais gali būti siejamos ir su autoimuninių ligų pasireiškimu.
Aštuntosios savaitės pabaigoje baigiasi lytinių liaukų diferenciacija ir gemalo gemalinis periodas. Aštuonių savaičių gemalas jau yra akivaizdžiai panašus į gimusį žmogų, visos pagrindinės organų sistemos jau susiformavusios. Po šio etapo prasideda vaisiaus stadija, kurios metu organai auga, bręsta ir ruošiasi savarankiškam funkcionavimui po gimimo.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
